Skuodo raj savivaldybės žemės ūkio raida 1990-2003
5 (100%) 1 vote

Skuodo raj savivaldybės žemės ūkio raida 1990-2003

1121

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………1

1. BENDRA SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS APŽVALGA…………………………..1

2. ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMĄ LEMIANTYS FAKTORIAI……………………………………….1

2.1. Gamtiniai faktoriai…………………………………………………………………………………….2

2.3. Istoriniai faktoriai………………………………………………………………………………………2

2.4. Socioekonominiai faktoriai…………………………………………………………………………3

3. ŽEMĖS ŪKIO GAMYBA…………………………………………………………………………………..3

3.1. Žemės fondas……………………………………………………………………………………………3

3.2. Augalininkystė………………………………………………………………………………………….4

3.3. Gyvulininkystė………………………………………………………………………………………….9

4. ŪKININKAVIMO FORMOS IR ŪKIO DYDIS………………………………………………….11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………..13

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………14

Įvadas

Po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais Lietuvos žemės ūkyje įvyko daug permainų, kurios neaplenkė ir Skuodo rajono. Tuo metu skubotai pradėta vykdyti žemės reforma be tinkamai paruoštos juridinės bazės, nebaigta iki šiol.

Žemės ūkis Skuodo rajono savivaldybėje yra pagrindinė ekonomikos šaka, kuri sukuria daugiausiai produkcijos ir yra daugelio kaimo gyventojų, kurių rajone yra 69,2 %, vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Šio darbo tikslas būtent ir buvo išanalizuoti Skuodo rajono žemės ūkį 1990 – 2003 metais, apžvelgiant įvairius faktorius, kurie lėmė ir lemia jo raidą ir vystymą. Naudojantis lyginamaisiais, analizės ir kitais metodais apžvelgti pagrindinių žemės ūkio šakų – augalininkystės ir gyvulininkystės, bei jų smulkesnių pošakių pasikeitimai, įvykę analizuojamu laikotarpiu.

Rašant darbą daugiausiai naudotasi įvairiais Statistikos departamento leidiniais, bei informacija iš interneto.

I. Bendra Skuodo rajono savivaldybės apžvalga

Skuodo rajono savivaldybė – viena mažiausių Lietuvos Respublikos administracinių teritorijų (plotas – 911 m2 ). Ji yra šalies šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Skuodo rajono savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai ir ribojasi su Mažeikių, Plungės bei Kretingos rajono savivaldybėmis. Rajone yra 175 kaimo gyvenamosios vietovės (kaimo gyventojai sudaro 69,2 % visų rajono gyventojų.), penkiose iš jų per 2001 metų surašymą nebuvo nė vieno gyventojo, 26-ose buvo švietimo įstaiga, 15-oje – kultūros, gydymo ar globos įstaiga, 16-oje – verslo įmonės, 9-ose – bažnyčia.

Iš aštuonių kaimo seniūnijų didžiausia yra Ylakių (3981 gyventojas), Skuodo (3408), Mosėdžio (3034), mažiausia Lenkimų seniūnija (1224). Jose yra 9204 asmeniniai namų ūkiai, iš jų 7115 – šeimyniniai. Beveik 61 % namų ūkių turi nuosavos žemės.

Skuodo rajono savivaldybės nedarbo lygis 2004 07 01 buvo 15 %. Iš užimtų gyventojų apie 40 % dirba žemės ūkyje, 11,7 % – švietime, 9,5 % – prekyboje. Užimtų vyrų pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pajamos iš žemės ūkio veiklos ir darbo užmokestis, o moterų, pirmiausiai, darbo užmokestis ir du kartus mažiau – pajamos iš žemės ūkio.

II. Žemės ūkio vystymą lemiantys faktoriai

2.1. Gamtiniai faktoriai

Reljefas

Didžioji dalis Skuodo rajono savivaldybės teritorijos yra Vakarų Kuršo aukštumoje, rytinė dalis – Pajūrio žemumoje, o pietrytinė – Rytų Žemaičių plynaukštės ir Vidurio Žemaičių aukštumos pakraščiuose. Rajono miškingumas – 16,7 %., t.y. gerokai mažesnis už Lietuvos vidutinį miškingumą (apie 30 %). Rajono savivaldybės teritorijoje yra 46 tvenkiniai (bendras plotas – 452 ha), 6 natūralūs ežerėliai (49 ha), didžiausias iš jų – Kalčių ežeras. (43 ha). Šitoks reljefas vystyti žemės ūkio veiklą yra gana palankus.

Klimatas

Nors Lietuva pakankamai nedidelė, bet klimato skirtumai atskiruose regionuose jaučiami. Jie turi didelės įtakos žemės ūkio vystymui. Skuodo rajonas patenka į Lietuvos pajūrio regioną, kuris išsiskiria savotiškomis klimato ypatybėmis – oro temperatūra, drėgme, vėjais, krituliais ir t.t. Rajono klimatui būdingos nešaltos žiemos su dažnais atodrėkiais ir nestora sniego danga, daugiausia prisninga ir ilgiausiai sniegas išsilaiko Barstyčių ir Pašilės apylinkėse. Pavasaris vėsus ir dažnai sausokas, vidutiniškai šilta vasara ir lietingas ruduo. Per metus 60 dienų būna rūkas, dažniausiai tokių dienų būna žiemą ir rudenį, šilčiausias rajone būna liepos mėnuo. Saulė vidutiniškai per metus šviečia 1775 val.

Dirvožemis

Skuodo rajone vyrauja velėniniai glėjiški ir vidutiniškai sujaurėję dirvožemiai. Jie nėra
labai derlingi, bet tinkamai juos paruošus galima auginti visas Lietuvai būdingas žemės ūkio kultūras.

2.2. Istoriniai faktoriai

Panaikinus kolūkius ir tarybinius ūkius žmonės negalėjo akimirksniu pakeisti nei visos agrarinės santvarkos nei mąstysenos, todėl kūrėsi žemės ūkio bendrovės, kurios iš esmės turėjo tapti privačiomis įmonėmis ir padėti pertvarkyti agrarinį ūkį nesukeldamos didelės suirutės. Tačiau ūkių privatizavimas nedavė norimo efekto. Žemės ūkio bendrovės dėl didžiosios rinkos dalies praradimo bei blogo valdymo ir grobstymo tapo nuostolingos , ir daugelis jų bankrutavo. Šiuo metu Skuodo rajone yra tik viena realiai dirbanti žemės ūkio bendrovė, vyrauja smulkūs ūkiai, kurie yra tarsi tąsa pagalbinių ūkių veikusių tarybiniais metais

Žemės reforma Skuodo rajono savivaldybėje dar vis stringa, tačiau iki 2004 03 01 nuosavybės teisės nuo paduotų prašymų į žemės plotą jau atkurtos 92%.

Vis dar daug reikšmės turi stiprios ir konservatyvios kaimo tradicijos, sunkiai įsileidžiančios naujoves.

2.3. Socioekonominiai faktoriai

Socioekonominiu požiūriu Skuodo rajono savivaldybė nėra labai patogioje padėtyje, pirmiausia, toli nutolęs nuo sostinės (350 km) ir kitų stambesnių centrų – Klaipėda 74 km, Mažeikiai – 53 km. Regioninės politikos Lietuvoje nebuvimas skaudžiai atsiliepia provincijai, nes neturint savų lėšų, gauti paramą iš ES fondų labai sunku.

Skuodo rajono savivaldybėje daug neasfaltuotų kelių, net į du seniūnijų centrus( Notėnų ir Barstyčių) veda žvyrkeliai. Bepinigė situacija rajone sąlygoja ir ateities problemas, nes nei pastatai, nei infrastruktūros objektai nėra amžini.

III. Žemės ūkio gamyba

3. 1. Žemės fondas

1 lentelėje matome, kad didelių pokyčių naudojant žemę neįvyko. Daugiausiai padidėjo sodų ir uogynų plotai, tai parodo, kad uogininkystės reikšmė Skuodo rajone didėja.

1 lentelė. Žemės fondas (Statistikos departamento duomenimis)

Metai Bendras žemės plotas Žemės ūkio naudmenos Iš jų Ne žemės ūkio naudmenos

Ariamoji žemė Pievos ir ganyklos Sodai ir uogynai

1996

91095 64833 59022 5352 459 26262

2000 64832 59005 5352 475 26263

2002 64832 58994 5652 486 26262

2003 64832 58971 5354 507 26262

3. 2. Augalininkystė

2 lentelės duomenimis, per visą nepriklausomybės laikotarpį įvyko nemažai svarbiausių pasėlių plotų struktūros pokyčių. Svarbiausias, kad Skuodo rajone nebeliko cukrinių runkelių pasėlių. Labai sumažėjo linų plotai, o padidėjo bulvių ir daržovių pasėliai. Nedidelį augalininkystės šakų nuosmukį lėmė tai, kad ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai augino gerokai didesnę dalį visų pasėlių negu žemės ūkio bendrovės ir įmonės (Bražukienė, 2000).

2 lentelė. Pasėlių struktūra 1990 – 2003 metais (%) (Statistikos departamento duomenimis)

Pasėliai 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2003

Grūdinės kultūros 46,0 44,0 45,3 42,2 36,5 37,8 51,7

Pašarinės kultūros … 49,6 48,5 50,1 52,9 51,1 38,4

Bulvės … 5,0 5,3 6,4 6,0 5,5 4,8

Cukriniai runkeliai 1,2 1,0 12 neaugi-

nama neaugi-

nama neaugi-

nama neaugi-

nama

Linai 0,8 0,8 0,1 0,1 0 0,1 0,1*

Kiti pasėliai … 0,4 0,7 1,2 1,4 0,9 1,9

*– 2002 m. duomenys

Analizuodami 2-os lentelės duomenis pastebime koreliacija tarp grūdinių ir pašarinių pasėlių ploto. Mažėjant vieno pasėlio plotui, kito plotas didėja. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad dalis grūdų yra naudojami pašarui.

Skuodo rajono savivaldybės ūkininkai aktyviai siekia ES paramos: deklaruota 64% pasėlių.

Grūdinės kultūros

Grūdinė kultūros – svarbiausia augalininkystės šaka. Grūdinių kultūrų pasėlių ploto kitimo dinamika pavaizduota 1 paveiksle. Per 1990 – 1996 metus grūdinių kultūrų pasėlių plotai kito nežymiai, 1998 – 2000 smarkiai sumažėjo, o pagal 2003 metų žemės ūkio surašymo duomenis javų pasėliai staigiai išaugo, tai galima paaiškinti turbūt tik tuo, kad galbūt anksčiau pasėliai buvo fiksuojami nevisai tiksliai arba tik ūkininkų, kurie buvo įsiregistravę Ūkininkų ūkių registre.

1990 – 2002 metais pastebimi ir grūdinių kultūrų derlingumo svyravimai. 1990 metais Skuodo rajono savivaldybėje grūdų derlingumas buvo apie 18 cnt iš 100 ha, o 2002 sumažėjo iki 17,2 cnt. Tai paaiškinama netinkamomis oro sąlygomis, kurios turi didžiausios reikšmės derlingumui. Lyginant 2002 metų duomenis su bendru Lietuvos grūdinių kultūrų derlingumu (19,9 cnt /ha), Skuodo rajono derlingumas buvo truputį žemesnis.

1 pav. Grūdinių kultūrų pasėlių plotas 1990 – 2003 m.

Pašarinės kultūros

Nors pašarinių ir grūdinių kultūrų pasėlių plotas yra panašus, pašarinių kultūrų pasėlių plotas (2 paveikslas) analizuojamuoju periodu svyruoja ne taip stipriai lyginant su grūdinėmis kultūrinėmis. Tai susiję su maža apyvarta (tankiausiai neperkama ir neparduodama) ir tiesiogine koreliacija su gyvulininkyste.

2 pav. Pašarinių augalų pasėlių plotas 1992 – 2003 m.

Cukriniai runkeliai

Tai kultūra, kurios pasėlių plotai nuo 1990 metų Skuodo rajone keitėsi visiškai t.y. nuo 1996 metų – nebeauginama. Tai lėmė dideli auginimo kaštai, dėl blogų gamtinių ir dirvožemio – mažas cukrinių runkelių cukringumas, cukraus įmonių išnykimas artimiausiuose centruose, mažos cukrinių runkelių
pardavimo kainos.

Bulvės

Bulvių pasėlių plotai nuo 1990 iki 1998 metų sparčiai augo, o vėliau mažėjo (žr.3 pav.). Bulvių daugiausiai išauginama ūkininkų ir sodybiniuose ūkiuose. Nedideliuose ūkiuose sunku pritaikyti pažangesnes technologijas, todėl vyrauja nenašus rankų darbas, dideli auginimo kaštai. Didžiausias kiekis bulvių derliaus sunaudojamas pašarams ir maistui. Paskutiniaisiais metais Skuodo rajone du ūkiai specializuojasi bulvių auginime, pasiekta neblogų rezultatų, didėja bulvių derlingumas. Tačiau lyginat su Lietuvos bulvių derlingumu, Skuodo rajonas atsilieka.

3 pav. Bulvių pasėlių plotas 1992 – 2003 m.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1442 žodžiai iš 2875 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.