Turinys
1. Skurdo sąvoka ir rodikliai………………………………………………………………….3
2. Skurdo paplitimas Lietuvoje……………………………………………………………….3
• Skurdo ribos ir gylis…………………………………………………………………….3
• Skurdo paplitimo sritys……………………………………………………………………………………….4
3. Skurdo priežastys……………………………………………………………………………………………………4
• Nedarbas……………………………………………………………………………………………………………4
• Pajamos……………………………………………………………………………………………………………..5
• Švietimas ir informacija……………………………………………………………………………………….5
• Būstas………………………………………………………………………………………………………………..6
• Kitos priežastys…………………………………………………………………………………………………..6
4. Parama labiausiai skurstantiems žmonėms………………………………………………………………….6
• Vaikai…………………………………………………………………………………………………………………6
• Bedarbiai ir jų šeimos…………………………………………………………………………………………..7
• Senatvės ir invalidumo pensininkai………………………………………………………………………..7
• Kiti asmenys………………………………………………………………………………………………………..7
5. Viešosios politikos priemonių efektai ir rezultatai………………………………………………………..7
1. Skurdo sąvoka ir rodikliai
Absoliutaus skurdo sąvoka paprastai nusakomas oficialus mažų pajamų apibūdinimas, kaip absoliutus pragyvenimo minimumas, būtinas pagrindiniams poreikiams (maitinimo, aprangos, būsto ir pan.) patenkinti.
Lietuvoje, kaip ir kai kuriose šalyse, minimalų pajamų (gyvenimo) lygis skaičiuojamas administraciniais tikslais socialinės paramos išmokų dydžiams ir remiamoms šeimoms nustatyti.
Absoliutaus skurdo matavimas visada skiriasi priklausomai nuo laikotarpio ir šalies, todėl labiau tinka trumpam laikotarpiui ir netinka tarptautiniams skurdo ar socialinės apsaugos sistemų palyginimams.
Santykinio skurdo sąvoka kaip žemas pajamas vertina santykiškai visų gyventojų pajamų ar gerovės lygiui, todėl atsižvelgiama į visuomenės pasiektą lygį, jo skirtumus ir pokyčius bėgant laikui.
Santykinio skurdo rodikliai leidžia palyginti pajamų situaciją skirtingose šalyse, kadangi nepriklauso nuo pagrindinių poreikių apibrėžimo skirtingose šalyse specifikos. Taip pat santykinio skurdo rodikliai remiasi viešąja nuomonę apie pakankamų pajamų lygį, todėl atspindi pačių gyventojų vertinimus. Tačiau tokiu būdu gauti rodikliai priklauso ir nuo užduodamų klausimų tikslumo, ir nuo konkrečios šalies bei laiko, todėl tik retkarčiais gali būti naudojami tarptautiniams palyginimams.
2. Skurdo paplitimas Lietuvoje
Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija buvo paskelbta 2000m. birželio mėn. ir rėmėsi 1996 – 1999m. laikotarpio skurdo analize. Strategijoje buvo suformuluotos dvi pagrindinės (bendrosios) ir kiekybiškai pamatuojamos užduotys:
• Iki 2003m. panaikinti ypač gilų skurdą Lietuvoje. Kiekvienas žmogus, stokojantis maisto, neturintis pastogės nakvynei ar pakankamai šiltų drabužių, bus aprūpintas šiomis būtinomis priemonėmis. Kiekvienam žmogui užtikrinta būtinoji medicinos priežiūra, o kiekvienam vaikui bei paaugliui iki 16m. sudaryta galimybė mokytis.
• Siekiama iki 2005m. sumažinti skurdą, skaičiuojamą pagal santykinę skurdo ribą, ne mažiau kaip iki 13 %. Iki 2005m. sumažinti labiausiai skurstančių socialinių grupių (vienišų tėvų su vaikais, didelių šeimų, bedarbių, žemdirbių) skurdą pagal santykinę skurdo ribą ne mažiau kaip iki 20 %.
2.1. Skurdo ribos ir lygis
Skurdo lygis Lietuvoje 1996 m. pagal ypač gilaus skurdo ribą (MGL) buvo 1,0 %. O 2000 m. buvo 0,8% . Kaip matome, žmonių kurių pajamos mažesnės už MGL, dalis metai iš metų mažai keičiasi. Skurdo lygis pagal MGL turėtų būti lengvai kontroliuojamas socialine pašalpa, kadangi pastaroji skiriama būtent pajamų patikrinimo pagrindu tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų neturi pakankamai pajamų ir negali jų užsidirbti. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą visi asmenys, kurių pajamos mažesnės už valstybės remiamas pajamas, galėtų gauti socialinę pašalpą, lygią 90 % skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų ir vidutinių vieno šeimos nario pajamų per mėnesį. Nuo 1998 05 01 valstybės remiamas pajamas sudarė 135 Lt, o MGL 125 Lt. vienam žmogui per mėnesį. Vertinant neformaliai, ypač gilaus skurdo įveikimas priklauso nuo socialinės pašalpos skyrimo sąlygų, gyventojų informuotumo ir nusiteikimo siekti šios pašalpos bei MGL
nustatymo.
Kitas socialinės pašalpos mokėjimo apribojimas – minimalus jos dydis: jeigu apskaičiuota pašalpa mažesnė kaip 5 Lt, ji nemokama. Viena vertus, tai reiškia, kad socialinę pašalpą gali gauti ir asmenys, kurių pajamos didesnės nei MGL.
Galų gale ypač gilaus skurdo įveikimas priklauso nuo paties MGL dydžio ir turinio nustatymo. Gerokai anksčiau buvo pastebėta, kad apie 70 % MGL krepšelio sudaro kuklus maisto produktų rinkinukas, todėl netgi užtikrinus nemažesnes kaip MGL pajamas, vargu ar jų pakaktų pastogei bei šiltiems drabužiams. Todėl ypač giliam skurdui įveikti, be tiesioginių pajamų palaikymo priemonių, taikomi ir kiti būdai – steigiamos labdaros valgyklos, nakvynės namai, pigūs drabužiai iš labdaros siuntų ir t.t.
2. 2.Skurdo paplitimo sritys
Skurdo paplitimo sritys pačios savaime neparodo skurdo priežasčių, o skurdo įveikimo priemonės turėtų būti sudaromos ne pagal sritis, o pagal priežastis.
3. Skurdo priežastys
Paprastai skurdo priežastimis laikomi veiksniai, kurie padidina žmonių riziką tapti skurstančiais. Iš jų svarbiausi:
• Nedarbas, ypač ilgalaikis, susijęs su struktūriniais darbo rinkos pokyčiais vykstant ekonominėmis permainoms.