Skyrybos
5 (100%) 1 vote

Skyrybos

11

Turinys

Turinys…………………………………………………..1

Įvadas……………………………………………………2

Literatūros apžvalga……………………………………..3

Ką išsiskyrimas reiškia vaikams?………………………..5

Dažniausiai pasitaikančios vaikų problemos…………….6

Anketa……………………………………………………7

Grafikai ir jų analizė……………………………………..8

Išvados…………………………………………………..12

Įvadas

Šeima pagrįstai vadinama svarbiausia visuomenės ląstele. Tenkindama asmenybės poreikius, ji vykdo pačią unikaliausią, pačią vertingiausią reprodukcijos funkciją – atkuria patį žmogų, pratęsia žmonių giminę. Gyvenant šeimoje, geriau išsaugoma sveikata, juntama egzistavimo pilnatvė, labiau atsiskleidžia žmogaus sugebėjimai ir galimybės.

Tačiau santuokos ir šeimos santykių vystymosi procesai sudėtingi ir nevienareikšmiai. Daugelio žmonių sąmonėje šeima dar nevaidina to gyvybiškai svarbaus vaidmens, kuris jai tenka tikrovėje, ji nevertinama taip, kaip turėtų būti vertinama. Dėl to dažnai žmonės nemoka, o kartais ir nenori rimtai kurti ir saugoti savo šeimos, savo santuokinės laimės.

Po ištuokos pilna šeima tampa nepilna, suduodamas skaudus smūgis vaikams. Bet kokio amžiaus vaikams tėvų ištuoka – sunki psichinė trauma, kurios pasekmes jie gali jausti labai ilgai, kartais visą gyvenimą. Nervingi vaikai – nuolatiniai psichoneurologų pacientai, vaikai, kurie mokykloje blogai mokosi, pagaliau blogo elgesio vaikai, teisėtvarkos pažeidėjai – tai dažniausiai vaikai, kurie auga nepilnose šeimose. Jie labai brangiai moka už tėvų klaidas, už jų nemokėjimą sutartinai drauge gyventi.

Tėvai turėtų atsiminti, kad vaikas – ne baldas, be kurio nepatogu, bet galima išsiversti. Juose- jų kūnas ir kraujas, juose įsikūnijusi jų fizinė ir dvasinė esybė, jų jaunystė ir geri jausmai. Vaikas sutvirtina tėvo ir motinos sąjungą, apvalo jų santykius nuo įvairių neigiamų nusiteikimų ir paklydimų, apsaugo juos nuo barnių ir nesusipratimų.

Vaikui, kaip ir tėvams, reikia tvirtos šeimos, nes nelaimingoje šeimoje jis negali būti laimingas.

Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti kaip jaučiasi vaikai , kurių tėvai išsiskyrę ir kaip jiems galima padėti.

Literatūros apžvalga

Lietuvoje yra maždaug 1 milijonas 20 tūkstančių šeimų- tai tiek pat mažų bendrijų, kuriose nuolat drauge gyvena bent du žmonės. Niekas netyrė, kiek iš jų save laiko laimingomis, kiek iš viso save laiko šeimomis. Tačiau ištuokų skaičius, kai kasmet išsituokia apie 13 tūkstančių šeimų, verčia kai ką numanyti. Iš to, rodos, didelio skaičiaus-1 milijono 20 tūkstančių net:

20 % Lietuvos vaikų auga nepilnose šeimose;

apie 15 tūkstančių vaikų gyvena tik su motina;

apie 10 tūkstančių vaikų gyvena tik su tėvu;

apie 20 tūkstančių vaikų auga šeimose be tėvo ir be motinos…

Vaikas kaip dažniausiai būna, lieka su motina. Ne visos moterys šioje situacijoje turi tiek išmintingos kantrybės ir ištvermės, kad neapkartintų vaiko gyvenimo savo sielvartu. Po skyrybų daugelis moterų vaiką dažnai vadina našlaičiu, nuteikia jį prieš tėvą, tvirtina, kad pastarasis jiems dabar esąs nereikalingas, kad jie ir be jo puikiausiai išsiversią. Jos mano, kad gerai elgiasi. O iš tikrųjų jos griauna vaiko gyvenimo atramą, komplikuoja jo auklėjimą.

Vaikas turi būtinai susitikinėti su šeimą palikusiu tėvu,. Išskyrus tuos atvejus, jei pastarasis jam gali daryti blogą moralinę įtaką. Kai kurios motinos, nors ir leidžia vaikui susitikinėti su tėvu, bet taip padaro, kad tie susitikimai vaikui teikia ne džiaugsmą, bet priverčia jį dar labiau įsitempti ir nervintis. Jis iš anksto įspėjamas, kaip turės atsakyti į galimus klausimus, apie ką galės pasakoti, o ką turės nutylėti.

Negalima vaiko nuteikti prieš vieną kurį iš tėvų, nes tai labai žeidžia jo psichiką, sukelia sunkiai pataisomas pasekmes.

Ką išsiskyrimas reiškia vaikams?

Vaikai myli abu tėvus; negerai yra išsiskirti su vienu iš jų. Kai šeima išyra, vaikų pasaulis sugriūva. Vaikai yra konservatyvūs, jie trokšta, kad viskas liktų taip, kaip jie yra įpratę. Išsiskyrus tėvams, viskas pasikeičia: šeima nebeegzistuoja kaip vienetas, ją nuo šiol sudaro dvi pusės. Tėvai dažniausiai mirtinai neapkenčia vienas kito ir įvairiausiais būdais siekia vaikų palankumo. Pinigų nebeužtenka, nebevyksta įprasti laisvalaikio užsiėmimai. Tėvai nebetiri laiko vaikams, kadangi juos kankina išsiskyrimo skausmas.

Skiriantis tėvams, vaikai priversti labai daug iškęsti. Tėvų užduotis – kiek įmanoma sumažinti iki minimumo išsiskyrimo pasekmes vaikams. Gaila, kad dauguma per mažai stengiasi.

Juk vaikai – tai stebėtojai ir tyrinėtojai, romantikai ir poetai, kurie mokosi iš tėvų gyvenimo meno. Juk vaikas, kad ir koks mažas bebūtų, viską kuo puikiausiai jaučia ir reguoja į jų santarvę, jų kivirčus, į jų skyrybas.

Dažniausiai pasitaikančios vaikų problemos

 Išsiskyrimo momentu vaikai jaučiasi nuvertinti ir lengviau pasiduoda depresijai;

 Jie greičiau suserga, būna neramūs ir dažniau verkia;

 Mokykloje reaguoja
agresyviau ir dažniau mušasi (ypač septynmečiai ir aštuonmečiai) ;

 Jie be galo prisirišę prie savo tėvų ir labai sunkiai su jais skiriasi;

 Vaikai iš išsiskyrusių šeimų patys tampa skyrybų iniciatoriais. Jie beveik dvigubai dažniau skiriasi, nei vaikai iš darnių šeimų.

Tai ne pačios geriausios naujienos. Nepaisant to, negali būti nei kalbos apie alternatyvą “ką gi, tuomet geriau nesiskirkime”. Kad vaikai kenčia, kaltos pirmiausia ne pačios skyrybos, o tai, kaip tėvai kovoja su partnerystės krize.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 886 žodžiai iš 1744 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.