Skyrybos
5 (100%) 1 vote

Skyrybos

112131

TURINYS



1. Įvadas……………………………………………………………………………………….. 2 psl.

2. Kas yra santuoka ir skyrybos ………………………………………………………. 3-4 psl.

3. Skyrybų priežastys Lietuvoje ………………………………………………………. 4-8 psl.

4. Skyrybų statistika Lietuvoje………………………………………………………… 9 psl.

5. Skyrybų pasekmės ……………………………………………………. 10-13 psl.

6. Sociologinis tyrimas ………………………………………………….. 14-16 psl.

7. Apibendrinimas …………………………………………………………………………. 17 psl.

8. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………. 18 psl.

ĮVADAS

Išsiskyrimas niekuomet nebūna lengvas sprendimas. Kiekvienas išsiskyrimas – skausminga netektis. Prarandamas žmogus, su kuriuo galbūt gyventa ilgai. Atsisveikinama su dalele praeities, ko gero, su bendro gyvenimo ateityje planais ir tikslais. Negrįžtamai baigiamas gyvenimo tarpsnis. Todėl išsiskyrimas nebus sprendimas, priimtas skubotai ir lengvabūdiškai. Nuo išsiskyrimo dramos kenčia mažiausiai du žmonės, dažnai netgi daugiau: be partnerio, tai – vaikai, tėvai, uošviai, draugai. Skiriantis sugriūva ištisa gyvenimo koncepcija. Išsiskyrimas ir skyrybos Sąlygoja be galo daug pasekmių. Tačiau šiandien skiriasi daug daugiau porų, nei bet kada anksčiau. Sudėtingas sugyvenimo menas netgi tapo pagrindine mūsų laikų problema. Savo darbe gvildenau klausimus:kodėl skiriamasi ir kokios skaudžios pasekmės būna išsiskyrus, taip pat pateikiu statistiką bei duomenis mano sudarytos anketos, į kurios klausimus atsakė LDK Kęstučio MPB ,,Geležinis Vilkas“ kariai.

Kas yra santuoka ir skyrybos

Santuoka – tai įvykis, kai du suaugę priešingos lyties žmonės susijungia emociniu požiūriu ir įgyja abu lygias teises pagal įstatymą.

Skyrybos – tai reiškinys, kurį galima įvairiapusiškai vertinti. Manoma, jog retai kada jos vyksta staiga. Kartais net santuokos pradžioje galima aptikti prielaidų, kurios vėliau, pradėjus sutuoktiniams gyventi drauge, perauga į nereikšmingas priežastis. Jei sutuoktinis jų nešalina, jos išbujoja, įgauna emocinį svorį.

Skyrybos, taip pat, kaip ir vieno iš sutuoktinių mirtis, reiškia natūralią santuokos baigtį. Skyrybas, kaip santuokos baigtį, visuomet lydi daugybė emocijų: neįgyvendintų vilčių, nusivylimo, širdgėlos, paguodos ir be abejo vilties. Santuoka, prasidėjusi iškilminga ceremonija, dažnai palydėta daugybės svečių ir giminių, skyrybų atveju baigiasi teisme. Vietoj svečių ir gėlių dabar matome teisėjus, advokatus, o kas baisiausia – du labai labai svetimus žmones, kurie dažniausiai nieko gero negali pasakyti vienas kito atžvilgiu. Kodėl taip yra?

Thomas A. Harris knygoje ,,Man gerai – tau gerai“ rašė: Santuokos kontraktą dažniausiai pasirašo Vaikas, kuris meilę supranta kaip kažką, ką jis jaučia, bet visai ne tai, ką jis daro ir kuris laimę mato kaip kažką, ko siekia, bet ne tai, ką jis stengiasi padaryti savo laimei. Laimė ir nesubrendimas – du jauni partneriai, kuriuos tėvai deda į turinį, išreikšdami tai, kas vadinama gera santuoka. Daugeliui žmonių geros santuokos matyti neteko. Todėl jie pasiskolino jos koncepciją iš romantiškos grožinės literatūros, kurią jiems likimas lėmė skaityti. Pavyzdžiui jiems įstrigo epizodas apie tai, kur vyras turėjo puikų darbą didžiulėje reklamos kompanijoje ir kasnakt pareidavo namo pas savo žavią žmoną su puokšte rožių. Ji laukdavo jo fantastiškame name, kur degdavo daug žvakių ir sklisdavo meilės melodijos.

Iliuzijos žlugo, kai uošvių dovanoti kilimai susidėvėjo, sterko sugedo, vyras prarado darbą, neparneša rožių ir nebekartoja aš tave myliu, ir vaikas ateina su savo sulūžusiu sausainiu, ir viskas baigiasi nes viskas sudužo į gabalus.

SKYRYBŲ PRIEŽASTYS

Ne visuomet lengva išsiaiškinti tikrąsias skyrybų priežastis. Dažniausiai jos glūdi giluminiuose asmenybės koduose, sutuoktinių tarpusavio ryšiuose, taip pat ir visuomeninėje aplinkoje, kurioje jie gyvena. Retai taip atsitinka, kad sutuoktiniai skiriasi dėl kokios nors vienos priežasties. Santuokų žlugimo priežastis tyrinėjantys mokslininkai linkę išskirti dvi priežasčių grupes: visuomenines ir individualias.

I. Visuomeniniai veiksniai

Visuomeninis požiūris į santuoką ir jos stabilumą yra vienas iš reikšmingų veiksnių. Tačiau visuomenės vienokiam ar kitokiam požiūriui suformuoti taip pat reikalingos tam tikros prielaidos. Iš jų paminėtos:

1. Ekonominės prielaidos.

Šiuo atveju neretai užsimenama apie moterų ekonominę nepriklausomybę nuo vyrų. Kol moteris buvo visiškai nepriklausoma nuo vyro pinigų ir pastogės, visuomenei visai nerūpėjo , kaip ji jautėsi santuokoje. Skyrybos galėjo būti tik ne kažkuo daugiau kaip didele svajone, kurią realiai įgyvendinti buvo neįmanoma. Šiuo metu apie 70% santuokoje gyvenančių moterų dirba. . Taigi , yra tokia reali galimybė išsiskirti, jeigu moteris to siekia. Tačiau ekonominės priežastys nebūtinai
turi būti siejamos tik su moterų pretenzijomis į nepriklausomybę. Nė kiek ne mažiau porų išsiskiria dėl to, kad vyrai, būdami itin užimti darbe, nepadeda moteriai tvarkyti namų ūkį, nesirūpina vaikais, manydami, jog uždirbti pinigai kompensuoja nedalyvavimą šeimos gyvenime.

2. Šeimos funkcijų pasikeitimas.

Išsivysčius industrinei visuomenei, daugelį šeimos funkcijų, tokių kaip

išsilavinimas, paslaugos, vaikų auklėjimas, rekreacija, sauga ir kitas, perėmė valstybė. Šeimai liko labai reikšminga funkcija – emocinių ryšių tenkinimas.

3. Susilpnėjusi moralė.

Stiprios moralės formavime ir saugojime didelis vaidmuo priklauso bažnyčiai,

tačiau net ir katalikų bažnyčia atlaidžiai žiūri į kaltes tų, kuriems nepasisekė santuokoje. Kai kurie kunigai mano, kad skyrybos yra alternatyva santuokai. Kalčių atleidimo funkciją bažnyčia prisiima sau, tačiau visuomenės nariai transformuoja šią funkciją į visuomeninę, o tai įtakoja moralės suvokimą.

4. Susilpnėjusi tėvų įtaka, pasirenkant partnerį.

Partnerio pasirinkimo kriterijai anksčiau buvo gana griežti. Šeimos ekonominis

pagrindas, socialinė kilmė, priklausomybė tam tikrai socialinei grupei ar klasei, tėvų pritarimas, buvo privalomi kriterijai, į kuriuos buvo būtina atsižvelgti, kuriant šeimą. Šiandien dažniausiai vadovaujamasi vienu kriterijumi – meile. Būdamas net ir labai reikšmingas minėtasis kriterijus pakankamai dažnai neišlaiko santuokos išbandymų.

5. Skyrybų modelio priėmimas.

Kadangi išsiskyrusių šeimų didėja, didėja ir tikimybė, kad vieno iš sutuoktinių tėvai ar draugai, broliai ar seserys bus išsiskyrę. Kuo daugiau tokių išsiskyrusių porų pažysta sutuoktiniai, tuo normalesniu reiškiniu laiko skyrybas.

6. Įstatymų liberalumas skyrybų požiūriu

Sutuoktiniai, neturintys vaikų arba turintys ydingų įpročių – alkoholikai, narkomanai, psichiniai ligoniai – lengvai išskiriami. Vadinasi, šeimos pareigos lengvai perduodamos kažkam, dažnai niekam, nes ir visuomenė jais nepasirūpina. Tokie žmonės tik padidina benamių bei valkatų sąrašą.

II. Individualūs veiksniai.

Galima galvoti, kaip, beje, neretai ir būna, jog tai, kas individualu, iš tikrųjų yra nepakartojama. Taip nėra. Individualiame elgesyje visada yra ir tam tikrų bendrumo elementų. Juk kalbame apie žmones, ištiktus panašios nelaimės, kuriems nepasisekė santuokinis gyvenimas. Tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių, galima paminėti tokias:

1. Neigiamas elgesys.

Žmonės tuokiasi, tikėdamiesi didesnio atpildo santuokoje negu likę vieniši. Asistavimo laikotarpiu partneriai naudoja išskirtiniai teigiamo verbalinio ir neverbalinio elgesio pavyzdžius – sako komplimentus, žvelgia mylinčiomis akimis, jaučiu malonumą nuo bet kokio artumo. Šie gražūs jausmai, kuriais vienas partneris apdovanoja kitą, pasiekia savo rezultatą. Jie padrąsina tuoktis, viliantis pasidalinimo tokia pat patirtimi ir ateityje. Meilė, kaip jausmas, siejama su partnerių geru elgiasiu. Priešiški jausmai atsiranda tuomet, kai tarp sutuoktinių padažnėja neigiamo, atstumiančio elgiasi ir stokoja dėmesio. Labai dažnai dėmesio stoką abu sutuoktiniai traktuoja neigiamai. Jeigu sutuoktinių neigiamas elgesys nekoreguojamas ir toliau tęsiasi, jis laikomas per mažu tarpasmeniniu atpildu už įdėtas pastangas. Tuomet porai atrodo, jog priimtinesnės yra kitokios alternatyvos – skyrybos arba kita santuoka.

2. Stoka įgūdžių įveikti konfliktus.

Apie konfliktines situacijas šeimoje jau kalbėjome, ir konstatavome, jog įmanoma įveikti krizes, bet neigiamą elgesį reikia koreguoti, tai yra, jį paversti teigiamu. Esminė prielaida – reikia norėti tai padaryti ir nuoširdžiai to siekti.

Amerikoje yra paprotys besituokiantiems įteikti dovanų tris daiktus: santuokos liudijimą, žiedą ir mažą raudoną vagonėlį, simbolizuojantį miegamąjį. Sakoma, kad, kai sutuoktiniai pastumia mažą vagonėlį riedėti santuokos keliu, pakeliui pasitaikę akmenukai – konfliktai – įkrenta į jį. Jeigu sutuoktiniai iš vežimėlio jų neišrenka – neturi susitarimo įgūdžių, akmenukai pripildo vagonėlį, ir jis pasidaro per sunkus, kad galėtų toliau riedėti. Tada įvyksta skyrybos.

Po keleto metų vėl tuokiamasi, ir sutuoktiniai vėl gauna dovanų mažą raudoną vagonėlį. Ir ciklas kartojasi iš pradžių!

3. Radikalūs pokyčiai.

Pats radikaliausias iš jų – pokyčiai psichikoje. Psichikoje užfiksuotas faktas, kad esi susituokęs jau nėra toks pat dalykas, kaip tai buvo iki santuokos. Kiti radikalūs pokyčiai siejami su žmogaus fizine būsena. Iki santuokos ji nebūtinai turi būti

išreikšta, nes dėl tos priežasties santuoka gali net nebūtų įvykusi.

4. Nuobodulys.

Jeigu sutuoktiniai gyvena uždarą gyvenimą, niekur nesilanko, nieko nekviečia į svečius, verda savo sultyse, jie praranda žavesį ir vienas kitu. Gal būt, jie pamiršta, kad žavesiui palaikyti yra būtini nauji įspūdžiai. Be jų sunku taip sugebėti elgtis, jog nuolat būtum pasirengęs pasakyti ar padaryti ką nors naujo. Naminės laisvalaikio praleidimo formos galėtų būti pataupytos tam laikotarpiui, kai teks auginti vaikus. Daugelio šeimų nesutarimų šaltinis yra pilkas, neįdomus laisvalaikis.

5. Nesantuokiniai ryšiai.

Kai pora praranda tarpusavio pasitikėjimą arba vienas kitam
nusibosta, jie ima ieškoti alternatyvių ryšių su kažkuo kitu, kas jiems atrodo geras, žavus, naujas. Be abejo, tokiu metu savo neigiamo elgesio niekas nedemonstruoja. Niekada nepasisektų surasti meilužio, jeigu su juo būtų elgiamasi, kaip su savo sutuoktiniu. Taigi, tokie papildomi ryšiai paskatina skyrybas, nes partneriai lygina du nepalyginamus dalykus – senąjį ir naująjį partnerį. Naujasis partneris asocijuojamas su labai teigiama persona, todėl jam ir tiek daug dėmesio. Buvęs sutuoktinis prisimenamas su visomis neigiamomis savybėmis ir ydomis, nors tarp neigiamų bruožų galėjo būti bendrų ir abiem sutuoktiniams. Neišsipildę viltys, skolos, klykiantys vaikai, nuolatinis niurzgėjimas galėjo tik dar labiau sukomplikuoti tarpasmeninius santykius. Tokiu kritiniu periodu, nors skyrybos dar neįvyko, pirmenybė teikiama meilužiui. Tai silpnina sutuoktinių emocinius ryšius ir didina skyrybų tikimybę.

6. Ydos.

Skyrybas skatina per didelis išgėrinėjimas, besaikis rūkymas, prieraišumas tam tikriems organizmo stimuliatoriams.

7. Savininkiški motyvai.

Autokratija, manęs nesupranta motyvas, prastas meilužis, mane prievartauja, daugiau nebemyliu.

8. ,,Žvaigždžių liga”

Po ilgų sovietinės priespaudos metų, atgavus nepriklausomybę ir pūstelėjus vakarietiškam vėjui, dauguma meno žmonių susirgo ,,Žvaigždžių liga” ir pradėjo gyventi bei paminti santuoką vien tik tam, kad atkreiptų į save dėmesį išgarsėtų.

Yra nuomonių, jog išsiskyrę žmonės skiriasi nuo gyvenančių santuokoje ne tik tam tikrais bruožais, bet ir gyvenimo būdu. Dažniausiai tai būna:

1. Santuoka sudaryta paauglystės amžiuje.

2. Priešsantuokinis nėštumas.

3. Ribotos pajamos.

4. Išsiskyrę tėvai.

5. Neturintys aukštojo išsilavinimo.

6. Bendrų interesų stoka.

7. Laisvalaikio praleidimas atskirai.

8. Gyvenimas mieste.

9. Vaikų neturėjimas.

10. Vienas vaikas – mergaitė.

11. Kito partnerio greta sutuoktinio turėjimas.

12. Skirtingos religijos.

13. Skirtinga sutuoktinių rasė.

14. Žemo lygio profesinis pasiruošimas.

15. Trumpas asistavimo laikotarpis.

16. Rimtai segantis vaikas.

17. Vienas iš dviejų partnerių alkoholikas.

18. Kai vaikui virš dviejų metų.

SKYRYBŲ STATISTIKA LIETUVOJE

Moterys ir vyrai pagal šeiminę padėtį 15 metų amžiaus ir vyresni procentais:

1989 2001

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

Iš viso 100,0 100,0 100,0 100,0

Niekada negyveno santuokoje 18,7 24,6 21,1 28,2

Ištekėjusios/Vedę 58,9 68,1 51,6 60,7

Našlės (-iai) 15,6 2,7 17,0 3,2

Išsituokusios (-ę) 6,6 4,4 10,2 7,8

Nenurodė 0,2 0,2

STATISTIKA VEDYBOS IR SKYRYBOS

Metai Vedybos 1000 gyventojų tenka vedybų % Skyrybos 1000 gyventojų tenka skyrybų %

1950 23246 9,1 625 0,2

1970 29915 9,5 6918 2,2

1975 29609 9,0 8987 2,7

1979 31820 9,3 10788 3,2

1980 31520 9,2 11038 3,2

1985 34211 9,7 11464 3,2

1990 36310 9,8 12747 3,4

1992 30112 8,1 13981 3,8

1993 23709 6,3 13884 3,7

1997 18796 5,1 11371 3,1

2000 16906 4,8 10882 3,1

2001 15781 4,5 11031 3,2

2002 16151 4,7 10579 3,1

SKYRYBŲ PASEKMĖS

Skyrybų pasekmes tikslinga analizuoti dviem aspektais: sutuoktiniams ir vaikams.

Daugeliui žmonių skyrybos yra labiausiai emocijas niokojanti patirtis. Čia susipina praradimas, vilčių žlugimas ir žmogų prislegia visos neigiamos emocijos. Tokiu laikotarpiu daugelis skundžiasi asmenybės dezorganizuotumu – baimės, nesėkmės, vienišumo pojūčiais. Kaip visų minėtų emocijų visuma, nutrūkus santuokai, išsivysto depresija.

Išsiskyrusiuosius labiausiai žeidžia trys esminiai pokyčiai:

1. Intymumo šaltinio pabaiga;

2. Kasdieninės rutinos žlugimas;

3. Naujo statuso, jog esi išsiskyręs, suvokimas.

Skyrybų metu prarandamas vienas iš gerai pažįstamų žmonių, kuris, beje, kažkuriuo metu jumis rūpinosi. Suvokimas fakto, jog santuoka yra nesėkminga ir skyrybų apmąstymas yra sunkiausias momentas skyrimosi procese.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1996 žodžiai iš 3940 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.