Skyrybos ir jų pasekmės vaikams
5 (100%) 1 vote

Skyrybos ir jų pasekmės vaikams

11213141

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………..3

I. Skyrybos…………………………………………………………………………4

I. 1. Skyrybos – naujų laikų reiškinys………………………………………….4

I. 2. Skyrybos ir jų etapai…………………………………………………………..5

I. 3. Skyrybų priežastys……………………………………………………………..6

II. Tėvų elgesys skyrybų laikotarpiu……………………………………..8

III. Tėvų skyrybų pasekmės vaikams……………………………………..11

Išvados……………………………………………………………………………………….15

Naudota literatūra……………………………………………………………………..16

Įvadas

Pastaruoju metu šiek tiek daugiau imta kalbėti apie sunkias skyrybų patirtis, tačiau šiose svarstybose dažniausiai minimi tik sutuoktiniai. Tačiau vaikams, išgyvenantiems šeimos griūtį, tenka patirti nė kiek ne mažesnį, dažnai – ir didesnį skausmą, nes sąmoningai suvokti, kodėl staiga suyra normali pasaulio tvarka, jiems pernelyg sunku.

Tikslas: patyrinėti skyrybų procesus ir jų pasekmes vaikams

Uždaviniai: 1. apžvelgti skyrybų procesus

2. patyrinėti tėvų elgesį skyrybų metu

3. pasiaiškinti skyrybų pasekmes vaikams

I. SKYRYBOS

Kokie duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos šeima yra nestabili?

Turbūt labiausiai į akis krentantis rodiklis – didžiulis skyrybų skaičius. Nepatenkintas santykiais šeimoje žmogus stengiasi juos išardyti. Skyrybų mūsų visuomenėje pradėjo daugėti dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Pastaraisiais metais jų skaičius jau praktiškai nebedidėja, tačiau, mažėjant santuokų, ištuokų nuošimtis tampa vis grėsmingesnis. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų šiandien tenka 3,1 skyrybos. Tai vienas prasčiausių rodiklių visoje Europoje.

Jau beveik dešimt metų, kai kasmet Lietuvoje išsiskiria 11 tūkstančių žmonių. Šimtui santuokų šiandien tenka 65 skyrybos. Palyginimui, 1960 m. 100 santuokų tekdavo tik 8 skyrybos, 1990 m. – 35. Dažniausiai Lietuvoje šeimos skiriasi 5-9 santuokos metais.

Skyrybos Lietuvoje ne tik dažnos, bet jos vis rečiau suvokiamos kaip kažkas blogo ar net gėdingo. Dar 1990 m. – 24 nuošimčiai Lietuvos gyventojų teigė, kad skyrybų niekada negalima pateisinti, o po dešimties metų taip tegalvoja – 19 nuošimčių. Pastebima tendencija, kad jaunesni žmonės palankiau vertina skyrybas. Galima teigti, kad Lietuvoje jos pradedamos traktuoti kaip normalus būdas spręsti šeimoje iškylančius konfliktus. Neigiamas skyrybų vertinimas iki šiol atlikdavo saugos diržo vaidmenį, kuris neleisdavo nesutarimams šeimoje peraugti į skyrybas, dabar šis diržas vis laisvėja.

Skyrybų padarinys – nepilnos šeimos. Tai tikrai nėra palankiausia aplinka vaikui, tiek psichologiniu, tiek socialiniu požiūriu. Po skyrybų dauguma vaikų lieka su vienu iš tėvų, dažniausiai – su mama. Statistika rodo, kad nepilnose šeimose gerokai didesnė skurdo rizika, susiaurėja vaiko išsilavinimo galimybės.(http://www.lithuanet.com/modules.php?name=News&file=print&sid=105)

I. 1. Skyrybos – naujų laikų reiškinys

Anksčiau skyrybos buvo draudžiamos. Tokia padėtis labai slėgė moteris. Ir dabar katalikiškose šalyse, kur stipri bažnyčia, skyrybos draudžiamos.

Santuoka nutraukiama:

1.Kai vienas iš sutuoktinių miršta arba teismo sprendimu sutuoktinis paskelbiamas mirusiu.

2. Abiejų sutuoktinių bendru susitarimu.

Būtinos sąlygos:

• nuo santuokos yra praėję daugiau negu vieneri metai;

• abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių(turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);

• abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

Santuoka šiuo atveju nutraukiama supaprastinta proceso tvarka.

3. Vieno sutuoktinio prašymu. Būtina bent viena iš šių sąlygų:

• sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;

• vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;

• vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;

• vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

4. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Sąlygos gali būti šios:

• kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

• kai vienas iš sutuoktinių yra neištikimas;

• kai sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais;

• kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Įvairius kitus santuokos nutraukimo aspektus aptaria Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

I. 2. Skyrybos ir jų etapai

Santuoka nutraukiama, kai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos neįmanoma arba nenorima. Skyrybos laikomos įvykusios, kai vienas iš sutuoktinių civilinės metrikacijos skyriuje gauna skyrybų liudijimą.

Vakarų šalių įstatymai skyrybas laiko sankcija už sutuoktinio atsakovo kaltę (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę, šiurkštų elgesį, grasinimus), todėl didžiausią
reikšmę teikia kiekvieno sutuoktinio kaltės dydžiui nustatyti. Kai kuriose šalyse (Ispanijoje, Italijoje) iki XX a. aštuntojo dešimtmečio skirtis apskritai nebuvo leidžiama (kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse draudžiama ir dabar).

Tarpukario Lietuvoje (išskyrus Klaipėdos kraštą) civilinės metrikacijos nebuvo, skyrybas, kitus santuokos ir šeimos santykius reguliavo civiliniai įstatymai ir bažnytinės teisės normos. Skyrybų klausimus nagrinėjo bažnyčia, o su jomis susijusius turtinius reikalus – valstybiniai teismai.

Pastaruoju metu įvardijamos keleriopos skyrybos:

1. Emocinės skyrybos. Jas sudaro sutuoktinių jausmų atšalimas, abejingumas vienas kitam, meilės ir pasitikėjimo praradimas.

2. Fizinės skyrybos. Tai tokios skyrybos, kai sutuoktiniai jau galvoja apie juridinę jų galimybę. Šiuo laikotarpiu sutuoktinių santykiai riboti, sutuoktiniai pradeda gyventi atskirai.

3. Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja skyrybų aktą. Emocinės skyrybos dažniausiai pasitaiko tam tikrais vedybų laikotarpiais.

Pastebimi tokie trys laikotarpiai:

pirmasis – tai vieneri treji vedybiniai metai. Sutuoktiniai pamato savo išrinktųjų tokias savybes, kurių anksčiau nematė: tingumą, lengvabūdiškumą, nevalyvumą, nesaikingumą ir pan. Dingsta buvęs susižavėjimas, susiduriama su nemalonia tikrove. Vis dažniau galvojama, kad reikia nutraukti santuoką, kol dar nevėlu, kol dar galima sukurti kitą šeimą;

antrasis – pasireiškia apie 43-50 – uosius gyvenimo metus, paprastai po klimakso. Tai metas, kada jau paauginti ar visai užauginti vaikai, kai nublanksta jaunatviškas moters žavesys, o vyras vis dažniau žvilgčioja į jaunesnes moteris. Dažnas vyras susigundo dar kartą perbristi audringą jausmų jūrą;

trečiasis – tai senatvės laikotarpis (po 70 metų), kai žmogaus nervų sistema išsiderina, žmogus tampa irzlus ir priekabus, senyva moteris dažnai vengia lytinių santykių ar net jais šlykštisi. Jeigu abi pusės tvirtai laikosi savo „principų“, nenusileidžia, „nesiaukoja“ dėl kito – prasideda nesutarimai, įvyksta emocinės skyrybos.

I. 3. Skyrybų priežastys

Be sunkumų, su kuriais žmogus susiduria visą gyvenimą, pasitaiko ir pecifinių, susijusių su šeimos gyvenimo problemomis. Šeimos konfliktai ypatingi tuo, kad yra subjektyvūs. Vadinasi, beveik visada jie grindžiami klaidingais emociniais įspūdžiais, perdėtomis reakcijomis į nereikšmingus dalykus. Sunkumai, nepašalinami sutuoktiniams bendraujant, perauga į didelius nesutarimus, o šie virsta skyrybų priežastimi. Svarbiausios priežastys nurodytos lentelėje.

Skyrybų priežastys

Skyrybų priežastys Žmonų Vyrų

Girtavimas 29 –

Šiurkštumas, žiaurumas, valdingumas 27 10

Neištikimybė 15 16

Išnykęs jausmas sutuoktiniui 13 25

Skirtingi charakteriai 9 30

Teistumas 3 –

Meilė kitam 1 12

Lytinė nedarna 1 2

Nepagrįstas pavyduliavimas – 2

Žmonos nevaisingumas 2

Kitos priežastys 2 1

Skyrybų priežasčių yra ir daugiau – tai požiūris į sutuoktinio tėvus, vaikų auklėjimas, šeimos nario liga, pirmo vaiko gimimo atidėjimas, vieno iš sutuoktinių darbo pobūdis ir kt. Daugelio skyrybų būtų galima išvengti, jeigu sutuoktiniai stengtųsi išsaugoti ir stiprinti šeimą. Visais atvejais nereikia skubėti skirtis. Nustatyta (G. Navaitis), kad net 54 proc. moterų ir 26 proc. vyrų pasirinktų tą patį sutuoktinį, jeigu viską būtų galima pradėti iš naujo. Z. Bajoriūno tyrimų duomenimis, tik 20 proc. žmonių, gyvenančių antroje santuokoje, sutaria geriau.(“Šeima žmogaus gyvenime”)

Apibendrinant galima teigti, kad skyrybų Lietuvoje vis gausėja. Pastebima tendencija, kad jaunesni žmonės palankiau vertina skyrybas ir tai jiems atrodo tinkamas būdas spręsti konfliktus.

II. Tėvų elgesys skyrybų laikotarpiu

Kai vieno sutuoktinio priešiškumas kitam tampa atviras, šeimoje prasideda kova be kompromisų už savo „teisybę“. Vieni sutuoktiniai pateikia įvairių kaltinimų antrajai pusei, kiti numoja ranka į šeimos reikalus ir užsisklendžia savo vidaus pasaulyje, treti visaip stengiasi pažeminti vyrą arba žmoną. Šeima pasidalija į dvi priešiškas stovyklas – vyro ir žmonos. Atsidūrę tarp besivaidijančių tėvų vaikai turi pasirinkti, su kuo jiems būti. Silpnesnis, ne toks saugus sutuoktinis stengiasi vaiką patraukti savo pusėn. „Susivienijęs“ su vaiku, mano įgijęs pranašumą. Antra vertus, vaiko „prisišliejimas“ prie vieno iš tėvų yra stiprus psichologinis smūgis kitam, verčia jį jaudintis, kentėti. Taip vaikas tampa šeimos „mūšio“ ginklu.

Tyrimų duomenimis, net 69 proc. išsiskyrusių tėvų po skyrybų nepalaiko jokių ryšių su vaikais, vienaip ar kitaip bendrauja tik 31 proc. Deja, daugelio jų santykiai tėra epizodinis lankymas, neturįs didesnės įtakos vaikų auklėjimui. Motina tokiais ryšiais dažniausiai irgi būna nepatenkinta: anot jos, tėvas neigiamai veikia vaikus, traumuoja jų psichiką, sujaukia nusistovėjusį šeimos gyvenimo ritmą.

Tėvo įtaka gali būti naudinga tik tada, jeigu tarp išėjusio tėvo ir svarbiausios vaiko auklėtojos susiklostys draugiški, palankūs santykiai. Deja, šeimų, kur išsiskyrusių tėvų santykiai yra orūs, dalykiški, draugiški, tėra 9,1 proc. Kiti atvirai reiškia priešiškumą vienas kitam (8,6 proc), saugo šaltą, mandagų neutralitetą (20,2 proc.) arba
nepalaiko jokių ryšių (62,3 proc.) (N. Jurkevičius).

Kartais motinos stengiasi nutraukti vaiko ir tėvo santykius. Daugelis tikisi sutikti geresnį, protingesnį, jas ir jų vaikus mylintį žmogų, su kuriuo greitai pasimirštų buvusi santuoka. Tačiau užmiršta vieną dalyką: galbūt joms ir pavyks įgyvendinti tokią svajonę, tačiau vaikas rasti naujo tėčio iš tikrųjų negali. Motinos, kurios draudžia buvusiems vyrams bendrauti su vaikais, daro didelę klaidą: skriaudžia vaiką, netenka progos pasidalyti vaiko auklėjimo rūpesčiais, apsunkina savo kasdienę buitį (per tas dienas, kai pagal susitarimą vaikas būna su tėvu, galima pailsėti, atitrūkti nuo rūpinimosi vaikais, aplankyti kultūrinį renginį arba tiesiog tvarkyti buities reikalus). Auginant vaikus negalima pamiršti savo asmeninio gyvenimo: jis turi būti visavertis ir turiningas.

Jokiu būdu negalima vaiko kurstyti prieš tėvą. Psichologų tyrimai rodo, kad tai labai žaloja vaiko asmenybę, nes jam suaugusiųjų, ypač tėvo, autoritetas yra niekuo nepakeičiamas. Vaikas dar nemoka skirti žmonių autoriteto. Sužlugo tėvo autoritetas – sumažėjo motinos bei kitų suaugusiųjų autoritetas. Kurstomas prieš tėvą vaikas patiria stiprų vidinį konfliktą. Jis prisirišęs prie motinos, bet myli ir tėvą. Tikinanti, kad tėvas blogas, motina turėtų suprasti ir tai, jog vaiko meilė tėvui slopina meilę motinai. Skiepydama priešiškumą tėvui, motina traumuoja vaiką. Pykčio ir neapykantos puoselėjimas visuomet sulaukia atpildo – atsigręžia prieš tą žmogų, kuris jį pasėjo. Motina privalo suprasti, kad ir po skyrybių abu buvę sutuoktiniai lieka savo vaikų tėvais, todėl turi elgtis padoriai.

Pedagogiškai turėtų elgtis ir tėvai. Norėdami išlikti garbingi ir neprarasti gerų ryšių su savo vaikais, jie negali šnekėti apie motiną blogai, jos šmeižti. Anksčiau ar vėliau vaikai pastebės tokį tendencingumą ir nusigręš nuo tėvo. Taigi buvę sutuoktiniai turi būti garbingi, tolerantiški vienas kitam, draugiški su vaiku, bendrauti kultūringai.(“Šeima žmogaus gyvenime”)

Jeigu vistik abu tėvai priima sprendimą—nutraukti santuoką, tuomet apie tai reikia informuoti vaiką, jam priimtiniausiu būdu, atsižvelgiant į jo amžių, o jokiu būdu nemeluoti, nesmerkti vieno iš tėvų, niekam neužkrauti kaltės, nežadėti ir nefantazuoti. Skyrybos—sunkus dalykas ir suaugusiems, bet jie jokiu būdu savo neigiamų išgyvenimų neturėtų užkrauti vaikui, nesąmoningai ‘’pasiguosdami’’. Vaikas negali atstoti terapeuto vaidmens; tai jam būtų persunki ir nepakeliama našta. Net ir skyrybų atveju vaikas turi užimti savo vietą tėvų santykiuose, t.y., jis visada turi išlikti vaiku.

Kaip vaikas išgyvens tėvų skyrybas priklausys nuo daugelio faktorių. Be abejo, jam bus liūdna, skaudu; vaikas pyks ant tėvų, kad jie nesugeba gyventi kartu. Kartais vaikai “imasi” įvairių gelbėjimo priemonių, kad tik tėvai gyventų kartu: staiga jie ‘’suserga’’, neretai vaikų liga kuriam laikui “atideda” skyrybas, bet tai laikina….

Tėvams nutarus išsiskirti, tikslinga būtų kreiptis į specialistą, kuris padėtų vaikui išgyventi tą krizę. Užsiėmimų metu vaikas mokomas išreikšti jį užvaldžiusius jausmus ( liūdesį, pyktį, kaltę ir kt. ), kartu su vaiku diskutuojama, kas yra skyrybos ir kaip jos paliečia vaiką.

Reikia žinoti, kad po skyrybų vaikus persekioja nesaugumo jausmas, sumaištis, ypatingas prisirišimas prie mamos. Suprantama, vaikas turėjo du artimus sau žmones, vieną prarado, todėl prie likusio ‘’prisiriša’’ vos ne liguistai.

Vaikui reikia paaiškinti, kas yra skyrybos maždaug taip:’’Kai žmonės myli vienas kitą, jie tuokiasi, gimdo vaikus ir labai jais džiaugiasi. Bet kartais gyvenant kyla įvairių sunkumų. Ne visiems pavyksta juos įveikti. Kitos šeimos taip susibara, kad visai nebemoka gražiai sutarti. Jei pykstamasi labai dažnai ir labai smarkiai, pasidaro per sunku būti drauge, tada žmona ir vyras išsiskiria ir pradeda gyventi atskirai. Mudu su tavo tėčiu taip pat nebesutariame ir nebenorime daugiau būti kartu. Kad ir kaip skaudu, bet jis daugiau manęs nebemyli. Ir anksčiau jau susipykdavome, tik nesakėme tau nieko, nes manėme, kad viskas pasikeis. Tačiau dabar jau tvirtai nusprendėme gyventi atskirai.’’

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2133 žodžiai iš 4148 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.