Skysčių mechanika
5 (100%) 1 vote

Skysčių mechanika

2. Skystis, jo apibrėžimas. Lašeliniai ir dujiniai skysčiai. Idealūs ir realūs skysčiai.

Skystis vadinamas vienalytis fizikinis kūnas, kurio dalelės yra judrios, silpnai tarpusavyje susijusios. Lašeliniai skysčiai – skysčiai, kurie ir didelio slėgio veikiami nekeičia tūrio. Dujiniai skysčiai – dujos, kurių tūris priklauso nuo slėgio. Realieji skysčiai – tai skysčiai, kurie labai mažai keičia tūrį kintant slėgiui ir temperatūrai. Idealiuoju vadinamas toks gamtoje neegzistuojantis skystis, kuris yra visiškai nesuspaudžiamas ir kurio dalelės yra absoliučiai judrios, t.y. visiškai neklampus, tarp kurio dalelių nėra trinties jėgų.

3. Skysčių fizikinės savybės (tankis, tamprumas, klampa, kapiliarumas). Skysčio tankis (ro) vadinama skysčio tūrio vieneto masė: ro=m/V. Tamprumas – tai skysčio savybė keisti tūrį kintant temperatūrai arba slegiui. Klampa – skysčio savybė priešintis jo dalelių pasislinkimui viena kitos atžvilgiu ir joms judant sukelti vidinius tangentinius įtempimus. Kapiliarumas – skysčių savybė, pasireiškianti skysčio ir kietojo kūno sąlytyje.

4. Jėgos veikainčios skystyje. Paviršiaus jėgomis vadinamos tokios jėgos, kurios veikia nagrinėjam skysčio tūrio paviršiuje. Išorinės paviršiaus jėgos veikia skystį ribojančius paviršius – laisvąjį skysčio paviršių, indo sieneles. Masės jėgomis vadinamos skysčio masei proporcingos jėgos. Tūrio jėgos – jei skystis yra vienalytis (ro=const).

5. Hidrostatikos apibrėžimas. Hidrostatinis slėgis, jo savybės. Hidrostatika – skysčių mechanikos dalis, nagrinėjanti skysčių pusiausvyros dėsnius. Dydis P išreiškia slėgį taške M ir vadinamas hidrostatiniu slėgiu. P= limA>0 deltaF/deltaA. Hidrostatinis slėgis – vektorinis dydis, jis apibūdinamas kryptimi ir dydžiu. Savybės: 1) hidrostatinis slėgis yra statmenas slėgiamam paviršiui ir yra nukreiptas į slegiamą paviršių. 2) Hidrostatinis slėgis taške yra visomis kryptimis vienodas.

6. Skysčių pusiausvyros diferencialinės lygtys (Oilerio hidrostatikos lygtys). ax-1*krin*P/ro*krin*x=0, ay-1*krin*P/ro*krin*y=0, az-1*krin*P/ro*krin*z=0. Šios lygtys vadinamos skysčių pusiausvyros diferencialinėmis lygtimis. Jos rodo, kad skysčiui esant pusiausvyroje masės jėgos atsveria paviršines jėgas. Šiose lygtyse paprastai yra žinomos pagreičio projekcijos ax, ay, az, o reikia rasti slėgi P.

9. Absoliutus ir manometrinis slėgis. Vakuuminis slėgis. Pilnutinis arba absoliutus slėgis išreiškiamas pagrindine hidrostatikos lygtimi P=Po+ro*g*h. Manometrinis arba perteklinis slėgis – pilnutinio P ir atmosferos slėgio Pat skirtumas Pman= P-Pat. Vakuuminis slėgis – atmosferos slegio Pat ir pilnutinio slėgio skirtumas Pvak =Pat-P.

10.Slėgio matavimo prietaisai. Prietaisai slėgiui matuoti vadinami manometrai. Jie skirstomi į skystinius ir mechaninius manometrus. Slėgių skirtumas matuojamas diferenciniais manometrais, o vakuumas – vakuumetrais. Paprasčiausias skystinis manometras yra pjezometras. Tai vamzdelis atviru galu, kuris prijungiamas tame taške, kuriame norima išmatuoti slėgį. Skystiniais manometrais dažnai daromi U raidės formos ir pripildomi gyvsidabrio. Slėgių skirtumas dvejuose taškuose matuojamas diferenciniais manometrais, kurie pripildomi gyvsidabrio. Vakuumas matuojamas vakuumetrais. Dideli slėgiai technikoje matuojami mechaniniais manometrais, kurie būna spyruokliniai ir membraniniai.

11. Paskalio dėsnis ir jo techninis taikymas. Hidraulinis presas. Paskalio dėsnis : bet koks slėgio pakitimas viename taške nejudančiame skystyje perduodamas į visas puses vienodai. Paskalio dėsniu naudojamasi technikoje. Juo pagrįstas hidraulinio preso, hidraulinio keltuvo, multiplikatoriaus ir kitų hidraulinių mašinų veikimas. deltaP1=deltaP2. Apie presą : F2=(ni*a*D(2)/b*d(2))*Fo

14. Archimedo dėsnis. Kūnų plūdurumas ir stabilumas. Archimedo dėsnis: kūną, panardintą į skystį, veikia jėga, lygi kūno tūrį užimančio skysčio sunkio jėgai, ji veikia išstumto tūrio masės centre ir nukreipta aukštyn. Kūnų plūdurumu vadinamas jų gebėjimas plūduriuoti, o stabilumu – gebėjimas grįžti į pradinę padėtį, kurioje kūnas buvo iki jį paveikiant išorinės jėgos. Apibūdinant kūnų plūduriavimą vartojamos šios sąvokos:1) Plaukiojimo plokštuma – tai plūduriuojantį kūną kertantis laisvasis skysčio paviršius. 2)Vaterlinija – plaukiojimo plokštumos ir plūduruojančio kūno paviršiaus kietimosi linija. 3)Plaukiojimo ašis – linijja , einanti per plūduruojančio kūno sunkio ir vandeltalpos centrus. 4)Grimzlė – plūduriuojančio kūno žemiausio taško pagramzdinimo gylis. 5) Krenas – plaukiajančio kūno pasvirimas į išilginės arba skersinės vaterlinijos plokštumos ašį. 6) Vaterlinijos plokštumos išilginė ašis – išilginė tiesė, einanti per vaterlinijos apribotos plokštumos sunkio centro. 7)Metacentras – plaukiojimo ašies ir Archimedo jėgos susikirtimo taškas M.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 780 žodžiai iš 2154 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.