Slaugytojo ir paciento bendravimą įtakojantys veiksniai

TURINYSĮVADAS

1 DALIS. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Bendravimo gyvybinė veikla

1.2Žmonių bendravimą įtakojantys veiksniai

1.3 Bendravimas- slaugos elementas

1.4 Slaugytojų ir pacientų asmenybės savybių įtaka

bendravimui

1.4.1 Paciento asmenybės ypatumai

1.4.1 Pagrindiniai slaugytojos tipai

1.5 Slaugytojos ir paciento bendravimą namuose įtakojantys

veiksniai

1.6 Bendravimo sutrikimai

1.7 Slaugytojų bendravimo įgūdžiai

1.8 Netinkamas slaugytojos vaidmuo bendraujant

su pacientu

1.9Teorinės dalies išvados

2 DALIS. EMPYRINIS TYRIMAS

3 DALIS. EMPYRINIO TYRIMO REZULTATAI IR

JŲ APTARIMAS

3.1 Pacientų apklausos duomenys

3.2 Slaugytojų apklausos duomenys

3.3 Pacientų ir slaugytojų apklausos duomenų palyginimas 33

4 DALIS. BENDROSIOS IŠVADOS. PASIŪLYMAI 34

4.1 Išvados

4.2 Pasiūlymai

LITERATŪRA

PRIEDAI

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1.lentelė. Respondentų nuomonių pasiskirstymas apie bendravimo

su slaugytoja svarbą

2. lentelė. Respondentų kreipimosi į slaugytoją dažnis

3. lentelė. Pagrindinės pacientų pokalbių temos su slaugytojomis

4.lentelė. Pagrindinės priežastys, kodėl ligoniai vengia bendravimo su

slaugytojomis

5. lentelė. Pacientų nuomonės apie slaugytojų savybes įtakojančias

tarpusavio bendravimą

6. lentelė. Pagrindiniai, ligonių nuomone, slaugytojų bendravimo

trūkumai

7. lentelė. Aplinkos veiksniai, trukdantys paciento ir slaugytojos

tarpusavio bendravimui

8. lentelė. Pagrindinės su ligoniu susietos aplinkybės, įtakojančios

bendravimą

9. lentelė. Veiksniai įtakojantys slaugytojos bendravimą su pacientu

10. lentelė. Pagrindinės slaugytojų pokalbių temos su pacientais

11. lentelė. Slaugytojų savybės įtakojančios bendravimą su pacientais

12. lentelė. Pagrindiniai slaugytojų bendravimo įgūdžių trūkumai

13. lentelė. Aplinkos veiksniai trukdantys slaugytojos ir paciento

tarpusavio bendravimui

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį

2 pav. Bendravimo svarba slaugytojos darbe

SANTRAUKA

Darbą sudaro dvi dalys:

• Teorinė;

• Empirinė

Teorinėje dalyje apžvelgiama bendravimo reikšmė pacientui ir

slaugytojui, pagrindiniai veiksniai kurie gali įtakoti tarpusavio

bendravimą sveikatos priežiūros įstaigoje ar namuose.

Empirinėje dalyje nagrinėjamas pacientų ir slaugytojų požiūris į

bendravimo svarbą bei kokios pacientų ir slaugytojų savybės lengvina ir

sunkina tarpusavio bendravimą.

Empirinis tyrimas atliktas apklausos būdu apklausiant 80

respondentų: 50 pacientų ir 30 slaugytojų dirbančių sveikatos priežiūros

centre. Parinktas imties atrankos metodas: netikimybinis.

ĮVADAS

Bendravimas- tai kiekvienam iš mūsų įprasta kasdieninė veikla. Norime

ar to nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo ryto iki vakaro su kuo nors

bendraujame. Bendravimas- tai gyvybinė veikla, kuri mums reikalinga kaip

kvėpavimas ar miegas. Be jo neapsieinama nė vienoje situacijoje kaip ir

tokioje, kai atsiduriame sveikatos priežiūros įstaigoje, ten pacientui gali

prireikti įvairaus bendravimo. Jam gali prireikti patarimo,nuraminimo,

rekomendacijos ar draugiško pokalbio, todėl slaugytoja privalo ne tik

puikiai atlikti slaugos techniką, bet ir palaikyti tinkamą bendravimą su

pacientu.Tačiau efektyvus tarpusavio bendravimas ne visuomet įvyksta. Darbo

tikslas: Teoriškai ir empiriškai nustatyti ir įvertinti slaugytojo ir

paciento bendravimą įtakojančius veiksnius.

Uždaviniai:

( Įvertinti bendravimą kaip gyvybinės veiklos svarbą pacientui ir

slaugytojai.

( Nustatyti slaugytojo ir paciento bendravimą įtakojančius veiksnius.

( Palyginti slaugytojų ir pacientų požiūrį į tarpusavio bendravimą.

Tyrimo metodai:

( Literatūros apžvalga

( Empirinis tyrimas

1 DALIS. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 BENDRAVIMO GYVYBINĖ VEIKLAŽmogus yra socialinė būtybė ir kiekvieną dieną didesnį laiko dalį

praleidžia bendraudamas su kitais žmonėmis. Bendravimas- tai specifinė

žmonių sąveika veiksniais, mintimis vaizdiniais, emocijomis per kurią

perduoda vieni kitiems informaciją, keičia vieni kitų elgseną ir geriau

pažįsta vieni kitus.

Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai ką galvojame ar

jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką. Mes turime būdų perkelti

aplinkiniams savo požiūrį į juos mūsų sudaryta nuomone, susidariusius

vertinimus. Savo ruožtu iš kitų žmonių galima sužinoti apie tai kaip mes

patys atrodome iš šalies, ką kiti mano apie mus ir aplinkinių pasaulį. Tik

bendraudami žmonės gali:ugdyti kitus, tobulinti save, mokytis ir mokyti

kitus, padėti kitiems, ieškoti pagalbos bei paramos sau. Bendravimas –tai

viena svarbiausių žmogaus vertybių. Bendraujant iš kartos į kartą yra

perduodama amžiaus kaupta žmonių patirtis, kultūrinės žinios. Be bendravimo

neįmanomas joks profesinis pasirinkimas bei tobulėjimas, negalima jokia

kuriamoji veikla.

Bendravimas siejasi su jausmais, mes patiriame pačių įvairiausių

emocijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų.Kadangi bendravimas būna ir

džiaugsmingas ir skausmingas, jis tiek suartina žmones, tiek juos išskiria.

Ką nors darydami, ar nieko neveikdami, kalbėdami ar tylėdami, mes

neišvengiame bendravimo. Net mūsų atsisakymas kalbėti ar nuėjimas šalin-

aplinkiniams yra svarbus informacijos šaltinis. Bendravimas – tai prasminga

tarpusavio sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių, įvyksta tiek kalbantis,

tiek ir be žodžių, sąmojingai ir nesąmoningai, būnant dviese ar atsidūrus

didelėje žmonių grupėje. Be bendravimo neįmanoma nė viena kita gyvybinė

veikla.

1.2 ŽMONIŲ BENDRAVIMĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

Bendravimui, kaip ir visoms kitoms gyvybinėms veikloms, įtakos turi įvairūs

veiksniai.

• Biologiniai veiksniai

Kad žmogus galėtų kalbėti, jis bent jau turi tinkamai girdėti, turėti

tinkamai funkcionuojantį kalbos aparatą, kad galėtų tarti garsus, girdėti

kitų žmonių balsus.Skaitymo įgūdžiams įgyti reikia, kad normaliai

funkcionuotų ranka, kuria ruošiamasi rašyti. Bendravimas kūno kalba

priklauso nuo nervų, raumenų ir skeleto sistemų adekvataus funkcionavimo.

Nors ir ne akivaizdžiai, bet hormonų gamyba taip pat yra susijusi su

bendravimu. Dėl lytinių hormonų apykaitos aiškiai skiriasi moters ir vyro

balsas. Taip pat moterys ir vyrai nevienodai kontroliuoja daugelį raumenų,

tarp jų diafragmą, naudojamą garsui stiprinti. Kai kurie žmonės turi žemą

monotonišką balsą, tuo tarpu kiti geba savo balsą įvairiai moduliuoti

įvairiomis nuotaikoms efektyviai išreikšti.

• Psichologiniai veiksniai

Bendravimui įtakos turi žmogaus išprusimas, kasdieniame gyvenime jo

vartojamo žodyno apimties. Geram bendravimui taip pat svarbu pašnekovo

nuotaika. Susijaudinus paprastai kalbos tempas greitėja, kalbama garsiau,

žodžius lydi gyvesni negu paprastai gestai. Pyktis dažniausiai reiškiamas

pakeliant balsą. Nuo depresijos balsas išsilygina, pasidaro monotoniškas, o

judesiai lėtėja. Bendravimą taip pat veikia žmogaus temperamentas ir

charakteris, savigarba ir pasitikėjimas savimi.

( Socialiniai kultūriniai veiksniai

Dabar daugiau negu anksčiau vis mobilesnė, daugiarasė ir

daugianacionalinė visuomenė reikalauja, kad bendraujant daugiau dėmesio

būtų skiriama socialiniams, kultūriniams veiksniams. Etninių mažumų

grupėse dažnai iškyla bendravimo problemų, kadangi prastai moka antrąją

kalbą. Tačiau net ir vienoje kalboje gali būti vietinių žodyno skirtumų,

kurių pašalietis gali nežinoti ir nesuprasti. Be tarmės, be akcento ir be

socialinės klasės indikatorių, tam tikrų darbų ir profesijų specialus

žodynas vertintas beveik kaip atskira”kalbos kultūra”. Technikos žodžiai

ir išsireiškimai kasdien vartojami tarp vienos profesijos žmonių,

pašaliniams gali būti visai nesuprantami.

Kūno kalbai poveikį daro ir kiti socialiniai kultūriniai veiksniai.

Rengimasis gali perduoti labai įvairią informaciją apie žmogaus etninę

kilmę, apie religinę priklausomybę socialiniai grupei.

Požiūriai į leistiną ir nepriimtiną prisilietimą prie kito žmogaus

taip pat įvairūs. Bendravimas prisiliečiant prie kito žmogaus pats

primityviausias, tačiau kiekvienose kultūrose jis vertinimas skirtingai.

Individo socialinė kilmė ir kultūros lygis paprastai daro įtaką jo vertybių

ir tikėjimo sistemai, kuri lemia žmogaus elgesį. Taip pat didelę reikšmę

grupių tarpusavio sąveikai teikia organizuotos religijos. Specialiai

parinktos maldos vietos tampa bendravimo centrais- kartais žmonių grupėms,

o kartais asmeniniam bendravimui su dievu.

( Aplinkos veiksniai

Bendravimo gyvybinės veiklos veiksmingumą gali padidinti tinkama

fizinė aplinka. Bloga kambario ventiliacija, pernelyg aukšta ar žema

temperatūra gali sudaryti nepatogumų ir
bendravimo metu trukdyti sukaupti

dėmesį. Apšvietimas taip pat svarbu, esant itin ryškiai šviesai,žmogui

gali būti nepatogu kalbėtis, o esant prastam apšvietimui ,gali būti

praleista svarbi neverbalinė užuomina.

Bendravimui įtakos gali turėti aplinkos triukšmas. Kai kuriems žmonėms

asmeniniais reikalais lengviau kalbėti esant tam tikram garsų, triukšmo

fonui, o kai kuriuos žmones blaško net mažiausias triukšmelis.

Pokalbis bus laisvesnis, jeigu ir baldai bus tinkamai sustatyti, kad,

tarkim, besikalbantieji nebus stalu atskirti, kad kėdės bus patogios, kad

besišnekučiuojantieji žiūrės vienas į kitą į akis.

( Politiniai ekonominiai veiksniai

Labai didelę įtaką bendravimui daro šių dienų sparti mokslo bei

technikos pažanga, kurie, žinoma, padidino žmogaus galimybes

bendrauti.Industrinėse visuomenėje net žemesnių ekonominių pakopų žmonėms

yra prieinami laikraščiai, radijas, televizija ir telefonai, tai yra

masinės informacijos priemonės. Nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu veikia

platūs telekomunikacijų tinklas, kurie daro įmanomą greitą pasaulinę

ryšių sistemą. Be to šiais laikais daugelyje gyvenimo sričių naudojami

kompiuteriai kaip informacijos perdavimo ir bendravimo priemonė. Tačiau

negalima taip pat pamiršti, kad gausus masinės informacijos srautas bei

intensyvūs žmonių kontaktai bendravimą gali dar labiau apsunkinti,

padaryti jį paviršutinišką.Dėl plintančio susvetimėjimo vis labiau

įsigali žmonių bukumas ir emocinis kurtumas, net agresyvumas ir

žiaurumas, o tai daro neigiamą įtaką žmonių bendravimui.

1.3 BENDRAVIMAS – SLAUGOS ELEMENTAS

Bendravimas slaugoje neturi būti vertinamas kaip savaime suprantamas,

jis skiriamas į nesąmoningą ir iš anksto apgalvotą. Geras bendravimas-

sėkmingas slaugos pagrindas. Slaugytoja privalo ne tik puikiai atlikti

slaugos techniką, bet ir palaikyti tinkamus santykius su pacientu. Pacientų

priėmimas, duomenų rinkimas, informavimas, pacientų mokymas, parengimas

visoms slaugos procedūroms-slaugytoja turi sugebėti imtis iniciatyvos,

padrąsinti ir palaikyti tinkamą bendravimą su pacientu. Bendravimas

reikalingas tiek slaugytojai, tiek ir pacientui, tai yra priemonė tikslui

pasiekti.

Žmonės, apsilankę sveikatos priežiūros institucijoje, dažniausiai

jaučia nemenką informacijos poreikį: dėl diagnozės, gydymo ir slaugymo,

būsimų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos bei vidaus tvarkos.

Jie nori būti ne tik išklausyti, bet ir išgirsti: niekas taip neerzina

kaip dėmesio stoka, kuomet ieškai gydytojo ar slaugytojo pagalbos. Tapę

priklausomi nuo kitų paramos, pacientai tampa pažeidžiammi, juos kankina

abejonės, neramina supanti aplinka. Pacientai ieško sveikatos piežiūros

specialisto, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų laukimą dėmesį,

supratimą ir pagalbą. Pacientui bendravimas yra vienintelis būdas

informacijai apie savo ligą gauti, savo problemoms išsakyti, ryšiams su

kitais pacientais palaikyti.

Tik bendraudama slaugytoja gali padėti ir paremti pacientą, nuraminti

ir paguosti, parodyti draugiškumą ir dėmesį, gauti naujų duomenų, kuriuos

būtų galima panaudoti, toliau planuojant paciento slaugą.

Pagrindiniai bendravimo būdai, kuriuos slaugytoja vartoja- tai

prisilietimas ir pokalbis su pacientu.

Prisilietimas-tai svarbi bendravimo forma, leidžia slaugytojai ir

ligoniui geriau vienas kitą suprasti. Liesdama- tai yra neverbaliai

bendraudama, slaugytoja gali pranešti ligoniui, kad jis yra artimas ir, kad

juo rūpinasi. Lietimas gali būti ir būdas nuraminti, skatinti pradėti

pokalbį. Ligoje ar nelaimėje lytėjimas gali būti labiausiai tinkama

bendravimo forma. Ypač rimtai sergantys ir sužeisti, psichologinės krizės

apimti žmonės, bei senyvi žmonės, kurių pojūčiai būna susilpnėja, tik

lietimu patiria saugumą, šilumą ir paramą. Slaugytojai uždėjus ranką

pacientui ant peties arba laikant jo ranką, ligoniui gali būti lengviau

išdėstyti, kas neramina jį, slegia širdį.

Pokalbis-tai tikslingas bendravimas tarp slaugytojos ir paciento. Šis

pokalbis skiriasi nuo kasdieninių tauškalų. Pokalbį sąlygoja paciento

poreikis, kurį lemia jo situacija. Pokalbio metu slaugytoja gali parodyti

dėmesį, paramą, artumą, o pacientas gali išsakyti jį kankinančias mintis ir

rūpesčius. Todėl toks bendravimas padeda užmegzti ryšį ir sukurti saugumo

jausmą, taip pat ir būtina priemonė informacijai iš paciento gauti.

Slaugytoja bendraudama su pacientu, gali jį taip pat pamokyti,

suteikti jam būtinos informacijos.

Mokymas ir informavimas-tai vieni iš svarbiausių slaugytojos užduočių.

Visa tai kas vyksta sveikatos priežiūros centre med. Personalui yra savaime

suprantami dalykai, tačiau pacientams tai gali atrodyti gluminančiai ir

keistai, keliantys jiems nerimą. Įvairios situacijos sveikatos priežiūros

įstaigose pacientui dažnai yra naujos ir nepažįstamos, todėl jos lengvai

gali sukelti nesaugumo jausmą, kuris dažniausiai atsiranda dėl žinių apie

savo būklę ar jos
stokos. Slaugytoja turi išsiaiškinti, kokios

informacijos pacientui reikia, užtikrinti, kad ta informacija būtų

suteikta, ir pasirūpinti, kad pacientui atrodytų tinkama ir svarbi.

Slaugytoja suteikdama informacijos gali padėti pacientui išgyventi tyrimus,

įveikti stresą.

Informacija turi prisidėti prie to, kad pacientui jo situacija kiek

įmanoma būtų nuspėjama. Jei pacientas, pavyzdžiui, turi eiti į tyrimą,

slaugytoja privalo įsitikinti, kad jis žino, koks tai tyrimas, kodėl jį

reikia atlikti, kaip jis turi elgtis prieš tyrimą, jo metu ir po jo, bei

kada tai vyks. Informaciją reikia suteikti iš anksto ir taip, kad pacientas

turėtų galimybę susivokti. Tai reiškia, kad pacientą būtina informuoti

normalia, suprantama kalba, praleidžiant medicininius terminus bei

ligoninės žargoną.

Taigi bendravimas slaugoje yra būtinas, tai pagrindas tiek

slaugytojai, tiek pacientui. Be bendravimo neįmanoma pradėti vykdyti

jokios slaugos veiksmų.

1.4 SLAUGYTOJOS IR PACIENTO ASMENYBĖS SAVYBIŲ ĮTAKA BENDRAVIMUI

1.4.1 PACIENTO ASMENYBĖS YPATUMAIKokos bendravimas vyksta tarp slaugytojos ir paciento labai priklauso

ir nuo jų asmenybės savybių. Kiekvienas žmogus yra individuali asmenybė,

turinti tam tikrą charakterį ir temperamentą. Vieni drąsūs, atlaidūs,

draugiški ir atviri, kiti – baikštūs, tylūs, uždari. Slaugytojai

bendraujant su pacientais derėtų žinoti ir atsižvelgti į jų asmenybės

savybes. Asmenybės pagrindu laikomas temperamentas, kuris skirstomas į

keturis pagrindinius tipus.

(Sangvinikas – tai linksmas, draugiškas, nuoširdus, judrus ir

emocionalus žmogus, turintis humoro jausmą. Tačiau toks žmogus gali

netesėti duoto žodžio, kartais pamiršti, pameluoti, gali sunkiai pakelti

vienatvę.

(Cholerikas – tai ryžtingas, audringas, linkęs išradingai ginčytis,

rizikuoti, nuolat skuba, nesivaldo, nekantrus, užsispyręs, greitai

prarandantis pusiausvyrą ir taktišką bendravimą.

(Flegmatikas – tai ramūs, nuoseklūs, susivaldantys, kantrūs ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 2219 žodžiai iš 7383 žodžių.

Panašūs įrašai