Slovakija
5 (100%) 1 vote

Slovakija



Plotas. 48,845 kv. km.

Sostinė. Bratislava.

Geografija. Centrinė Europa, prie Lenkijos pietinės sienos.

Gyventojų skaičius. 5,422,366 gyventojai.

Gyventojų sudėtis. Slovakai 85,7%, Vengrai 10.6%, kiti 3.7%.

Kalba. Slovakų (oficiali), vengrų.

Religija. Romos katalikai 60,3%, atėjistai 9,7%, protestantai 8,4%, ortodoksai 4,1%, kiti 17,5%.

Valdymo struktūra. Parlamentinė demokratija.

Valiuta. Slovakijos krona (SKK).

Pramonė. Metalai ir jų gaminiai, maisto produktai ir gėrimai, elektros energijos tiekimas, dujos, aliejus, atominis kuras, chemikalai, įrengimai, popierius, keramika, tekstilė, elektroniniai ir optiniai prietaisai.

SLOVAKIJA

Pilnas šalies pavadinimas – Slovakijos Respublika, sostinė – Bratislava su 452 000 gyventojų.

1918 metais Slovakija prisijungė prie giminingos Čekijos ir taip buvo įkurta Čekoslovakija. Po II-ojo Pasaulinio Karo sukelto chaoso Čekoslovakija tapo komunistine valstybe sovietų valdomoje Rytų Europoje. Žlugus Sovietų Sąjungai 1989 m., Čekoslovakija vėl tapo laisva. Slovakija ir Čekija nutarė savanoriškai išsiskirti 1993 m. sausio 1 d. 2002 metais Slovakija buvo pakviesta įsijungti į NATO ir ES.

Slovakija, kaip ir Čekija, Lenkija bei Vengrija priklauso Vyšegrado Grupei, įsteigtai 1991 vasario mėn. ji, kaip ir kitos Vyšegrado šalys, pasuko demokratijos ir rinkos ekonomikos keliu ir pasiekė galutinį tašką, siekiant narystės ES. Slovakija kartu su kitomis šalimis kandidatėmis 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašė stojimo į ES sutartį.

Slovakija, ne toks žavus Čekoslovakijos partneris, po 1989 m. aksominės revoliucijos atrodo, lyg būtų netvarkinga ir užsimiegojusi. Nors ji ir išlaiko savo poziciją atstatomame rytų bloke, jai trūksta gaivaus prahiško žavesio ir klegesio. Sostinė Bratislava yra ne per didžiausias malonus miestas su nepaprastai rafinuotu kultūriniu gyvenimu.

1. http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/lo.html#Geo

2. http://www.lonelyplanet.com/destinations/europe/slovakia

GEOGRAFIJA

Slovakijos respublika užima nedidelę teritoriją centrinėje Europoje. Tai išėjimo į jūrą neturintis kraštas, šiaurės vakaruose besiribojantis su Čekijos Respublika (215 km), šiaurėje su Lenkija (444 km), rytuose su Ukraina (97 km), pietuose su Vengrija (677 km) ir pietvakariuose su Austrija (91 km). Bendras Slovakijos plotas yra apie 48 845 km2, maksimalus ilgis iš rytų į vakarus – apie 416 km, maksimalus plotis iš šiaurės į pietus – apie 208 km. Danube upė, esanti pietvakariuose, sudaro dalį Slovakijos sienos su Vengrija.

Slovakija pasižymi įspūdingomis kalnų grandinėmis. Grublėtos kalnų virtinės yra centrinėje ir šiaurinėje dalyje, o pietuose plyti žemumos. Karpatų kalnai, pagrindinė centrinės Europos kalnų grupė, driekiasi šiaurinėje ir šiaurės vakarų Slovakijoje. Jie apima Mažuosius Karpatus, Baltuosius Karpatus ir Tatrus, kurie yra aukščiausia Karpatų sritis. Aukštuosiuose Tatruose yra aukščiausia viršūnė Gerlachovska Štit, kurios aukštis yra 2655 m. aukštuosiuose Tatruose taip pat yra didžiausias Slovakijos nacionalinis parkas su populiariaisiais slidinėjimo ir žygių organizavimo kurortais. Centrinėje Slovakijoje yra Žemieji Tatrai, o Mažoji bei Didžioji Fatros grandinės – centrinėje ir vakarų Slovakijoje. Rytų Slovakijos Rūdiniai Kalnai taip pavadinti dėl juose esančių mineralinių telkinių.

Pietvakarių Slovakijoje dominuoja Danubos žemumos, derlinga sritis besitęsianti iki Danubos upės ties Vengrijos siena. Slovakija taip pat garsi įdomiomis ir nepaprastomis olomis. Jų tarpe yra Demnovsko olos, esančios centrinėje šalies dalyje. Jas tarpusavyje jungia požeminiai ežerai ir kriokliai. Labai žinoma yra Domicos ola, garsi savo skliautais ir spalvotais stalaktitais. Ji yra rytų Slovakijoje netoli Vengrijos sienos.

Slovakijai charakteringas žemyninis klimatas su keturiais ryškiais metų laikais. Žiemos būna šaltos ir sausos, o vasaros karštos ir drėgnos. Vidutinė sausio mėn. dienos temperatūra Bratislavoje nuo -3oC iki +2oC; vidutinė liepos mėn. temperatūra – 16o÷26oC. Kalnuose būna žemesnė temperatūra. Metinė vidutiniška kritulių norma Bratislavoje – 650 mm. Aukštose vietovėse sniegas dažniausiai išbūna po 130 dienų kasmet.

Slovakija turi reikšmingus miško medžiagos išteklius. Pagrindiniai šalies mineraliniai ištekliai yra druska, varis, švinas, cinkas, manganas ir geležis. Rausvoji anglis randama ties Modry Kamec ir Handlov miestais. Slovakijos ariama žemė sudaro 30,74%, pastovūs pasėliai – 2,64%. Drėkinama žemė užima 1740 km2.

1.http://www.lonelyplanet.com/destinations/europe/slovakia

2.http://www.slovakia.org/sk-info.htm

3.http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/lo.html#Geo

GYVENTOJAI

Slovakai yra slavų tautos, kuri apsigyveno šalia Danubės upės 400-500-aisiais mūsų eros metais, palikuonys. Slovakai sudaro apie 86% šalies gyventojų; vengrai, kurie yra didžiausia mažumos grupė, sudaro apie 11%; romų (čigonų) yra mažiau, nei 2%. Slovakijoje taip pat gyvena ne itin daug čekų, moravų, sileziečių, rutėnų, ukrainiečių, lenkų ir vokiečių.

Neformaliai šalis yra padalinta į tris sritis: vakarų Slovakiją, centrinę Slovakiją ir rytų Slovakiją. Tai atitinka administracinius padalinius, kurie buvo panaikinti 1989 m. dauguma Slovakijos vengrų (apie
600 000) gyvena pietinėse vakarų ir centrinės Slovakijos dalyse. Šie regionai keliems amžiams buvo tapę kultūriniais Vengrijos centrais po to, kai 16-ame amžiuje Vengriją visiškai buvo okupavusi Osmanų imperija. Rutėnų ir ukrainiečių mažumos susitelkę šiaurinėse rytų Slovakijos dalyse.

Pagal 2003 m. liepos mėn. duomenis Slovakijoje gyvena 5 430 033 žmonių. Gyventojų prieaugio norma – 0,14%, migracijos lygis – 0,53 migranto / 1000 gyventojų. Gyventojų tankis – apie 111 gyventojų / 1 km2. apie 57% šalies gyventojų gyvena miestuose.

Slovakijos oficiali kalba – slovakų. Ji priklauso slaviškų kalbų vakarų slavų pogrupiui. Slovakų kalba yra labai artima čekų kalbai. Labai paplitusi vengrų kalba. 1994 metais buvo priimtas įstatymas, pripažįstantis vengrų kalbą oficialiąja tose šalies dalyse, kur mažiausiai 20% gyventojų kalba vengriškai. Slovakijoje taip pat kalbama ukrainiečių, čigonų ir čekų kalbomis. Dauguma etninių mažumų atstovų greta savo kalbos kalba ir slovakų kalba.

Apie 60,3% Slovakijos gyventojų priskiria save Romos katalikams. Įprastos yra ir protestantų bažnyčios, kurioms priklauso liuteronų bažnyčia, Slovakijos evangelikų bažnyčia ir krikščionių reformatorių bažnyčia. Protestantai Slovakijoje sudaro 8,4% tikinčiųjų. Ortodoksų ir unitų bažnyčiai priklauso rutėnų ir ukrainiečių tikintieji rytų Slovakijoje. Jų yra apie 4,1%. Kitas religijas išpažįsta 17,5% tikinčiųjų. Daugelis Slovakijos žydų bendruomenės atstovų buvo sunaikinti II Pasaulinio Karo metu vykdyto holokausto metu. Religija vaidina svarbų vaidmenį šalies kasdieniniame gyvenime ir 73% krašto gyventojų reikalauja, kad bažnyčia dalyvautų jame. Netgi komunistinėje sistemoje, kuri atvirai oponavo religijos išpažinimui, dauguma slovakų krikštijo savo vaikus, vesdavo ir buvo laidojami su religinėmis apeigomis.

1. http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/lo.html#People

2. http://www.slovakia.org/sk-info.htm

KULTŪRA

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1026 žodžiai iš 3418 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.