Smulkus visais klausimais apie psichologija
5 (100%) 1 vote

Smulkus visais klausimais apie psichologija

1.Psichologijos sąvoka ir objektas.

Sąvoka psichologija- mokslas apie sielą. Psichologija kaip mokslas apima daug gyvenimo sričių ir juo apibendrina:

 Psichologija t.y. mokslas apie žmonių, gyvūnų ir visuomenės gyvenimo reiškinius.

 Psichologijos terminas yra vartojamas ir pažinti vidinę gyvenimo reiškinių visumą: vaiko psichologija, vadovo psichologija, paauglių psichologija ir t.t.

Psichologija yra mokslas apie psichikos faktus, dėsnius mechanizmus.

Psichologinių požiūriu žmogaus psichika sudaro trys svarbūs komponentai:

1.1.Psich. Procesai-patys dinamiškiausi psich. reiškiniai, kurie atsiranda veikiant išoriniams ar vadiniams poveikiams, keičiasi jiems keičiantis arba nutrūksta.( prisiminimai, liūdesys, vaizdų fiksavimas) Jie skirstomi.

 Pažinimo procesų visumą-priskiriama prie asmenybės savybių ir vadiname intelektu.(suvokimas, dėmesys, mąstymas, atmintis, vaizduotė ir t.t.).

 Emocijos procesai

 Valios procesai.

1.2. Psich. Būsenos- yra pastovesnės už reiškinius, susidaro kelių procesų pagrindu. Būsenos trunka trumpiau nei savybės.

1.3.Psich. Savybės- tos savybės kurios asmenybėje yra pastovios.

2.Psichikos ir elgsenos vystimasis. Žmogaus nervų sistema ir galvos smegenys yra ilgos evoliucijos produktas. Psichika tai smegenų funkcijų sistema, reguliuojanti biologinę ir socialinę žmogaus adaptaciją. Žmogaus psichika formuojasi laipsniškai, veikiant socializacijos procesui. Aplinkos sąlygos ir genetiniai faktoriai suformuoja savitą žmogaus psichiką.

Gamtoje vyksta nuolatinis judėjimas ir kitimas, t.p. ir psichika pastoviai kinta- iš vienos raidos stadijos pereina į kitą. Psichikos raidos kitimą nulemia organizmo raida ir išorinės jėgos. Psichikos raida susijusi su nervų sistemos ir galvos smegenų raida. Nervų sistemos išsivystymo lygis lemia individų elgesį, kuris atskleidžia reiškinių turinį ir ypatumus. Filogenetinė psichikos raida atsiskleidžia tiriant įvairių gyvų organizmų raidos stadijas. Yra trys psichikos atspindėjimo būdai: sensorinis-genetiškai patys ankstyviausi psichikos procesai, vykstantys organizmui tiesiogiai sąveikaujant su objekto optinėmis, akustinėmis, cheminėmis ir panš. arba jų visuma. Tai tikrovės pažinimas pojūčiais ir suvokimas. Vaizdų lygis-aukšt. lygis , nes vaizdiniai gali atsirasti ir egzistuoti ir organizmui tiesiogiai nesąveikaujant su išoriniais objektais.-atminties, vaizduotės vaizdiniai, sapnai. Mąstymo ir kalbėjimo lygis-loginis mąstymas, mąstymas sąvokomis, kada sąmonėje atsispindi tikrovės daiktų ir reiškinių objektyvus ir esminiai ryšiai ir santykiai. Tai tik žmogui būdingi požymiai. Kuo aukštesnis tikrovės atspindėjimo lygis, tuo įvairesnis elgesys, gyvenimo būdas. Skiriamos kelios elgesio rūšys: Taksis-tai gyvūno orientacija arba judėjimas nuolatinio dirgiklio atžvilgiu. Taksiai būna teigiami ir neigiami. Teigiami- pritraukia o neigiami –atstumia. Refleksas-organizmo reakcija į gyv. Svarbų dirgiklį, reakcija į maistą, skausmą, ir pn. Būna nesąlyginiai ir sąlyginiai .Instinktas-paveldėtas elgsenos komponentas, kurio vyksmą veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Išmokimas- veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, indiv. Patirties įgijimas. Intelektiniai veiksmai-elgesys susijęs su sugebėjimu susivokti naujoje , neįprastoje situacijoje, uždavinių sprendimų radimas ir taikymas ir pan. Intelektiniai veiklai būtinas abstraktus mąstymas, kuriamoji vaizduotė, loginė atmintis, valingas dėmesys ir kalba. Tai būdinga tik žmogui.

3. Psichologijos atsiradimas ir raida.

Psichologijos užuomazgos jau pirmųjų filosofų darbuose. Aristotelio „Apie sielą“,Hipokrato sukurti 4 temperamento tipai. Terminas „psichologija“ pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas – nuo 1879, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją. Vundtas introspekcijos pagalba tikėjosi rasti pagrindinius žmogaus sąmonės elementus. 1883 Amerikoje S.Holas įkūrė pisch. laboratoriją. 1890m. Amerikoje iškyla W.Džeimsas, išleisdamas veikalą Psichologijos pagrindai.1892 Amerikoje įkuriama psichologų asociacija.1900 m. iškilo Z.Freudas su savo sapnų aiškinimais, psichoanalizės teorija. 1905m . Bine parengė pirmą testą moksleiviams, o 1906m. iškilo Pavlovas .1913 Watsonas paskelbė kad psichologija yra mokslas apie elgesį.



4. Psichologiniai metodai.

-eksperimentinis (nepriklausomas ir priklausomas kintamasis, eksper. ir kontr. grupės);

-koreliacinis (kai iš anksto negalima sugrupuoti tiriamųjų pagal atitinkamas sąlygas, koreliacinis koeficientas; testai);

-stebėjimo (apklausos, anketos, tiesioginis stebėjimas, atvejų analizės, anamnezės).

Psichologijos sritys:

Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį; pvz. kaip sekshormonai veikia elgesį, kuri smegenų žievės dalis už ką atsakinga, kaip narkotikų vartojimas veikia atmintį ir kt.

Eksperimentinė psichologija (sąlyginis pavadinimas, nes eksperimentus daro ir kitų sričių atstovai): nagrinėja žmonių reagavimą į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimą, išmokimą, atmintį, mąstymą ir kt.

Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystimąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir
t.t. Pvz. kalbos raida, mąstymo raida, socialinio elgesio raida ir kt.

Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Žmogus grupėje. Požiūriai, nuostatos, stereotipai, savęs vertinimas, bendravimas ir kt.

Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt. Pastaba: pastarosios trys sritys tarpusavyje labai susijusios.

Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija. Psichologinis konsultavimas.

Mokyklų, pedagoginė psichologija: mokinių adaptacija mokykloje, mokymosi problemos; mokymas ir išmokimas; mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai.

Organizacinė psichologija: darbuotojų atranka, personalo tyrimai, efektyvus komandos darbas, derybos, konfliktai, vadovavimas ir t.t.

Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt. psichologija.

5.Psichoanalitinė psichologija.1895 Froidas paskelbė veikalą „ Isterijos priepuolis“ ir sukūrė atvejo analizę kaip metodą. Svarbiausiu psichologijos tikslu laikė psichikos ir elgsenos sutrikimų koreliaciją. Pradėjo tyrinėti-pasąmonę. Sukūrė technikų-laisvos asociacijos, sapnų analizės, plačiai taikė hipnozę. Laisva asociacija- kalbėjimas tai kas šauna į galvą, o psichoanalitikas tik mesteli frazes ir giliai pažvelgti į žmogų. Psichoanalizės teorija žmogaus psichikos vyraujančiu pradu laiko įgimtus potraukius, o svarbiausią seksualinį potraukį- lipido. Pasak Froido šis potraukis iš pasąmonės stengiasi prasiskverbti į sąmonę. Žmogaus sąmonė gali tos potraukius kontroliuoti. Froidizmas padėjo plačiai tirti giluminius žmogaus psichikos sluoksnius ir papildė vienašališkų asociacijų skelbtą sąmonės traktavimą.

6.Bihevioristinė psichologija-Watsonas teigė, kad nereikia tirti sąmonę ir kritikavo Froidą.Jo teigimu-psichologija turi tyrinėti elgesį. Bihevioristams priklauso formulės S→K., t.y.bet kuriam žmogaus elgesiui turėjo būti stimulas. Bihevioristai praktikoje pritarė skatinimo ir nuobaudų taikymui vaikų auklėjime. Jų sukurti metodai: žetonų kaupimo metodas, priklausomybės gydimas, gydant fobijas mokino elgesio būdų, kurie sumažina baimes.

7. Humanistinė psichologija-suklestėjo Amerikoje. Ji propaguoja fenomenologinį požiūrį į žmogų, ieško subjektyvių žmogaus elgesio priežasčių, tiria kaip žmonės pasirenka ar įgyvendina tam tikrus gyvenimo modelius, kaip žmogus įgyvendina savo galimybes, išaukština savanaudišką poreikį. Atstovai-Marlou- sukuria motyvacinę teoriją, Rodžeris- dideli nuopelnai psichoterapijoje. Jis sukūrė nederktyviąją terapiją. Kaip atskira šaka susiformuoja egzistencinė psich.- asmenybė yra atsakinga pati už save. Susiformuoja nauja mokykla- logoterapija, kuri teigė kad žmonės prasmę gali atrasti kūryboje, kančioje, meilėje.

8.Kognityvinė psichologija. Kognityvinė psichologija paplito kartu su kibernetikos idėjomis, skaičiavimo mašinų konstravimu.Ji kalba, kad svarbiausiai yra pažinties galios- visi mūsų pojūčiai, suvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymas, kalba, intelektas, vaizduotė. Jie išmatuoja žmogų laboratorijose, o po to analizuoja tam tikras dalis. Kognityvinė teorija taikoma depresuotiems, nusivylusiems žmonėms atstatyti savitvardą. Psichologai gilinasi į psichikos suvokimo, dėmesio, atminties ir mąstymo procesus, kalbos struktūrą ir sakinių sudarymą. Iš surinktos medžiagos kuriami modeliai, kurie perimti iš kibernetikos. Į psichologiją pateko informacijos, kodo, bloko ir kitos sąvokos. Kognityvinę psichologiją, tiriančia individo pažinimo procesų struktūrą, mechanizmus, siūloma vadinti neomentalizmu.

9.Jutimai:rega, klausa, uoslė, skonis. Jutimų adaptacija, absoliutus dirglumo slenkstis, sinestezijos.

Pojūtis-pats paprasčiausias psichinis procesas, kuriuo mes atspindime daiktų ir reiškinių savybes betarpiškai veikiančias mūsų jutimo organus. Procesas kai dirgikliai veikia mūsų jutimo organus vadinamas dirginimu. Dirginimas nerviniame audinyje sukelia jaudinimo procesą. reflekso lanką sudaro:1)periferinis receptorius-priima veikiantį dirginimą.2)įcentrinis nervas-neša dirginimą į nervinius centrus.3)smegenų požievio atitinkamas sistemos skyrius, perdirbami nerviniai impulsai.4)išcentrinis nervas siunčia impulsus į periferinį receptorių.5)jutimo organų reakcija. Pagal receptorius pojūčiai skirstomi:1)intereceptoriai -esantys organizmo vidaus gleivėse sukelia alkį,troškulį.2)proprioceptoriai esantys raumenyse, sausgyslėse sukelia judėjimo pusiausvyros pojūčius.3)eksteroceptoriai- jie yra kūno paviršiuje arba arti jo sukelia regos, klausos, odos, uoslės ir skonio pojūčius. Regėjimo pojūčiai atsiranda tada, kai akies receptorių veikia elektromagnetiniai virpesiai atitinkantys matomą spektro dalį. Klausos pojūtį sukelia girdėjimo receptorių veikiantys periodiškas oro bangų sutankėjimas ir išretėjimas virpinant daiktus, kurie duoda garsą.Odos pojūčius sukelia odos paviršių veikiančios mechaninės ir terminės daikto savybės. Odos pojūčiams
usmo.Taktiliniai skirstomi į:1)lytėjimo,2)spaudimo,3)vibracijos,4)niežulio. Skonio pojūčius sukelia seilėse ar vandenyje ištirpusių medžiagų cheminės savybės veikiančios skonio receptorius. Uoslės pojūčius sukelia cheminės kvapiųjų medžiagų savybės. Jautrumas yra jutimo organų ypatingumas reaguoti į tam tikros jėgos dirgiklius.Ne kiekvienas dirgiklis sukelia pojūtį. Mažiausias dirgiklio dydis sukeliantis pojūtį vadinamas žemu pojūčio slenksčiu. Adaptacija-jautrumo kitimas ,kuris vyksta jutimo organams prisitaikant prie dirgiklių. stipriausia adaptacija-temperatūros, nėra adaptacijos skausmo ir klausos. Sensibilizacija-jautrumo padidėjimas veikiant vidinėm sąlygom. Sinestezija- vienos rūšies pojūčiai sukelia kitos rūšies pojūčius.

10.Suvokimas- Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas kai tas daiktas ar reiškinys tiesiogiai veikia mūsų jutimo organus Suvokimo ypatumai:1)suvokimo daiktiškumas-žmogus suvokia daiktus kaip realiai egzistuojančius,2)suvokimo selektyvumas-atrenka tuos,kurie svarbiausi.3)suvokimo visivyškumas-daiktas suvokiamas,kaip visuma.4)suvokimo struktūriškumas-daiktai susideda iš tam tikrų struktūrinių elementų.5)suvokimo konstantiškumas-daikto vaizdas išlaiko pagrindinius bruožus skirtingomis suvokimo sąlygomis.Dažniausiai sutinkamos spalvos iliuzijos,jos priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos.Suvokimas priklauso nuo žmogaus patirties,žinių,būsenos,poreikio,įsitikinimų.Anksti išmoksta skirti dydį ir kiekį.Laiko suvokimas labai sudėtingas,tyloje laikas eina lėčiau,jei stipri motyvacija,jis bėga greitai,jis taip pat priklauso nuo žmogaus amžiaus.Suvokimą veikai tokie faktoriai:1)fiziologiniai,amžius,būsena.2)kultūriniai faktoriai3)socialiniai faktoriai.vyrų ir moterų vaidmenys skiriasi.Individualūs skirtumai:1)sintetinis suvokimo tipas-rodo emocialumą.2)analitinis-analizuoja daiktus ir reiškinius žmogus.3)sintetinis-analitinis-eina link medžiagos apibendrinimo

11.Atmintis.- atmintis-anksčiau suvoktos medžiagos įsiminimas,išlaikymas ir atgaminimas.atminties fiziologinis pagrindas laikinieji nerviniai ryšiai.ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų vadinama asociacijomis.Nuo Aristotelio laikų žinomos 3 asociacijos:1)gretimumo-tarp daiktų,kurie įsimenami vienas šalai kito arba vienas paskui kito.2)panašumo-susidaro tarp panašiais požymiais pasižyminčių dalykų.3)karkaso-jos susidaro tarp priešingos reikšmės daiktų ir reiškinių.o šiuolaikinėje psichologijoje dar daugiau:1)tarp visumos ir dalies.(namas,langas)2)tarp giminės ir rūšies sąvokos(lietuvis-dzūkas)3)tarp priežasties ir pasekmės(mažai mokysies mažai žinosi).pagal konkrečią veiklą atmintis skirstoma į tokias rūšis:1)motorinė-judesių įsiminimas išlaikymas,algoritmavimas.2)vaizdinė-daiktų bei reiškinių savybių įsiminimas išlaikymas ir algoritmavimas.3)pojūčių-emocinė atmintis-jausmai,išgyvenimai visada susiję su tam tikrais įvykiais,veiksmais,būdinga aktoriams,emocinė atmintis lavėja pirmaisiais gyvenimo metais.4)žodinė-žodinis medžiagos įsiminimas išlaikymas ir algoritmavimas.Pagal valingumą atmintis būna valinga ir nevalinga.nevalinga,kai įsiminimas ir išlaikymas vyksta be valios pastangų.valinga-yra tikslinga ir iš anksto numatyta.Pagal įsimenamos medžiagos supratimą skirstoma:1)mechaninė-nesuprantamos kalbos frazės įsiminimas.2)prasminė-remiasi medžiagos supratimu,loginių ryšių tarp elementų nustatymu.Pagal trukmę atmintis skirstoma:1)trumpalaikė 0,1-2 s.2)operatyvinė-medžiaga suskaidoma,ieškoma ryšių.3)ilgalaikė-čia laikoma medžiaga,miego metu perduodama į ilgalaikę atmintį.Atminties procesai:1)įsiminimas,trys įsiminimo būdai:a)ištisinis-kaitoma tiek kartų kol įsimenama.b)dalinis-medžiaga suskaidoma į atskiras dalis ir tik tada įsimenama.c)kombinuotas-taikomi abu būdai.Daugiausia medžiagos įsimenama kartojant kartojimą lemia:paties kartojimo įvairumas.papildymas pavyzdžiais,įvairių suvokimo rūšių derinimas,atgaminimas,teisingo kartojimo laiko paskirstymas.2)išlaikymas.3)algoritmavimas-tikslus įvykio arba jo sekos atsiminimas jam nesikartojant.:1)atpažinimas-tai įvykio įsiminimas jam pasikartojus.2)prisiminimas-ypatingai sunkus,lėtas reikalaujantis didelės psichinės įtampos.3)atsiminimai-apima įvykių atkūrimą pagal nuoseklumą.4)užmiršimas-atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos medžiagos žmogus atsiminti negali:a(visiškas,b)dalinis.Atminties pagalba sudaromi vaizdiniai,kurie gali būti:1)bendri(namas)2)daliniai-langas.Penktais gyvenimo metais pradeda formuotis sąžinė,tada vaikas pradeda meluoti,9 gali sukurti vidinį planą.trys atminties tipai:1)konkreti-vaizdinė:a)girdimoji,b(regimoji.2)abstraktus-žodinis tipas3)mišrus-ir viena ir kita medžiaga įsimenama.Atmintis priklauso nuo:interesų,fizinės būklės,neigiamos nuostatos,emocijų.Fenomenalią atmintį turi muzikantai išgirdę kūrinį gali jį pagroti. vaizduotė t.y. naujų daiktų ir reiškinių vaizdų kūrimas,jos pagrindas didžiųjų pusrutulių žievėje.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2137 žodžiai iš 6498 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.