Smurtas
5 (100%) 1 vote

Smurtas

1121314151

TURINYS

I. Įvadas

II. Smurtą apibrėžiančios sąvokos

III. Teisinė bazė

IV. Dėstymas

1. Moterų smurtas patirtas šeimoje ir viešose vietose

a) priežastys

b) statistika

c) pasekmės

d) visuomenės požiūris į šias moterys

2. Institucijos teikiančios pagalbą smurtą patyrusioms moterims

a) Vilniaus miesto Motinos ir vaiko pensionas

b) Vilniaus moterų krizių centras

c) Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namai

d) Moterų informacijos centras

e) Vilniaus psichikos sveikatos centro klinikinis psichoterapijos filialas

f) Centras “Gera būsena”

g) Lietuvos moterų konsultacinis centras

h) Vievio globos centras

i) Policija

V. Išvados. Pasiūlymai

VI. Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Smurtas vis labiau aktualėjanti problema mūsų visuomenėje,kuri iš tiesų verčia sunerimti visus narius. Statistika grėsminga: metams bėgant smurto būna vis daugiau. Jis pasireiškia šeimose, viešose vietose, darbovietėse ir mokymo įstaigose. Labai didžiulė problema, jog apie daugumą smurto aktų nėra pranešama atitinkamoms instancijoms.Daug chuliganizmo, gąsdinimo, prievartos įvykių lieka už policijos dėmesio ribų. Dažnai aukos, kreipdamosi į medikus pagalbos, nuslepia tikrą sužeidimų priežastį.

Smurto, prievartos aktų statistinis gausėjimas dažniausiai aiškinamas liberalėjančių, laisvėjančių pasaulėžiūrų įsigalėjimu, mažesne griežtų moralės sistemų (religinių, šeimos, giminės ir kt.) įtaka.

Taigi mūsų visuomenėje įsigalėjo smurto kultūra. Tai yra visuomenės narių turimų įsitikinimų suma, padrąsinant vyrų seksualinę agresiją ir palaikant smurtą prieš moteris šeimoje ir visuomenėje. Klestint prievartos kultūrai, moterys patiria žiauraus elgesio grėsmę nuo vaikystės iki senatvės – nuo lopšio iki kapo. Smurto rūšys tai emocinis – psichologinis, fizinis, seksualinis smurtas ir prievarta, incestas šeimose, prostitucija ir pornografija.

Prievartos kultūroje – fizinis, emocinis ir seksualinis moterų terorizavimas yra norma. Gyvendamos prievartos kultūroje abi lytys įpranta galvoti, kad prievarta yra neišvengiama kaip mokesčiai, blogas oras ar mirtis. Mes įprantame manyti, jog pasisekė, jei neužkabino, neįžeidė, neprimušė, neišprievartavo.

Beveik kiekvienas iš mūsų esame paliestas prievartos kultūros. Kad įveiktume įsigalėjusį smurtą ir pasaulis taptų truputį saugesne ir malonesne vieta visiems, turime kiekvienas pasitelkti savo vaizduotę, nes visuomenė ir mūsų istorija pateikia labai nedaug sektinų pavyzdžių, bent jau per paskutiniuosius 5 tūkstančius metų po galutinio patriarchato įsigalėjimo. Turime keisti psichologinį klimatą, gaubiantį smurtą prieš moteris, turime siekti, kad visuomenė labiau įsisąmonintų šią problemą, geriau suvoktume savo pačių nuostatas.

Vakarų Europoje ir JAV išsamūs smurto prieš moteris tyrimai atliekami nuo šeštojo dešimtmečio. Septintajame dešimtmetyje įkuriamos pirmosios prieglaudos, krizių centrai moterims – smurto aukoms. JAV susikuria Nacionalinė koalicija prieš smurtą šeimoje, Nacionalinė koalicija prieš seksualinį smurtą, Nacionalinis išžaginimų prevencijos ir kontrolės centras. Vakarų šalių vyriausybės, siekdamos įveikti smurtą prieš moterį, rengia ir finansuoja plačias lytinio švietimo, sveikatos apsaugos, psichologinių, policijos, socialinės rūpybos tarnybų programas.

Lietuvoje tik pradedama analizuoti smurto pieš moteris problema. Mūsų krašte nėra išsamių statistinio, sociologinio, psichologinio tyrimų duomenų, rodančių, kiek merginų, moterų, kaip asmenybės liko moraliai, dvasiškai suluošintos, kiek jų liko pasmerktos gyventi baime, nepasitikėjimu savimi ir visuomene. Nėra tyrimų, rodančių, kiek patyrusių įvairų smurtą, kenčia depresijas, nesugeba savęs kontroliuoti; ima vartoti alkoholį, narkotikus, tampa sekso preke; patiria isterijos ir disociacijos simptomų, daugybinių asmenybės sutrikimų, mąsto apie savižudybę, nusižudo.

Jau pirmas žingsnis žengtas: pagaliau garsiai pradėta kalbėti, kad smurtas šeimoje gana dažnas mūsų visuomenėje reiškinys. Padėti jį patyrusiems, norint sustabdyti agresyvių veiksmų kartojimąsi ir norint padėti ilgalaikį smurtą patyrusiai aukai atsikratyti fizinių ir psichologinių pasekmių, kuriamos pagalbos institucijų sistemos (krizių, moterų centrai). Labai svarbu aiškinti visuomenei smurto psichologiją, stengtis sugriauti metų metus sklandančius mitus apie smurtautojus, agresyvų elgesį bei aukos “kaltumą” ir kt. Lietuvoje pradėtas šios sistemos kūrimas – ėmė veikti vaikų, moterų , jaunimo pagalbos organizacijos, didesniuose miestuose veikia psichologinės pagalbos telefonu tarnybos.

Šiame darbe aprašysiu kas tai yra smurtas, pateiksiu informaciją apie jo rūšis, įvairovę, smurtautojo ir aukos svarbiausius bruožus, pagrindinius apsisaugojimo, atpažinimo, reagavimo ir pagalbos būdus, supažindinsiu su dažniausiai pasitaikančiais smurto tipais, smurto prieš moteris priežastis, pasekmes, pateiksiu statistikos, aprašysiu keleto šiuo metu Lietuvoje esančių pagalbos organizacijų veiklą.

SĄVOKOS

Smurtas – tai fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas, panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveiki, prievartinis asmens laisvės
suvaržymas, stipriai įtakojantis normalią egzistenciją.

Fizinis smurtas siaurąja prasme – tai prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas.

Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.

Nepriežiūra – dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t.t. yra fizinio ir psichologinio smurto dalis.

Lytinis (seksualinis) smurtas – tai aukos privertimas stebėti lytinį aktą; prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniu bejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, auką glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas.

Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičio lytinis smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.

Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai.

Ekonominis smurtas – dar viena smurto prieš moteris rūšis. Tradiciškai mąstančioje patriarchalinėje visuomenėje namų ūkis yra laikomas moters veiklos sritimi. Tačiau vyras kontroliuoja šeimos išlaidas. Kai vyras nesuteikia šeimai reikiamos finansinės paramos, moteris tampa ekonomiškai nuo vyro priklausoma. Taip ribojama moters laisvė: ji negali palikti vyro, nes viena nepajėgia ekonomiškai išlaikyti savęs ir vaikų.

Buitinį nusikaltimą galima apibrėžti kaip pavojingą, žalingą veiklą, numatytą baudžiamajame/administraciniame įstatyme, kuria kėsinasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, orumą, turtą, artimiausią aplinką arba visuomenės saugumą, viešąją tvarką, motyvuotai daromą teisės pažeidėjo konkrečioje aplinkoje, susijusioje privačiais/asmeniniais santykiais su nukentėjusiuoju.

TEISINĖ BAZĖ

Lietuvės moterys gali didžiuotis, kad jau XVI a. pagrindiniame valstybės dokumente – Lietuvos Statute įtvirtinta moters teisė į savo turto dalį bendroje šeimos nuosavybėje ir teisė lankyti susirinkimus. Tame pačiame dokumente numatytos bausmės, skiriamos už moters nužudymą ar kūno sužalojimą dvigubai griežtesnės nei už tokį patį nusikaltimą prieš vyrą.

1905 m. buvo įsteigta pirmoji moterų organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Tais pačiais metais įvykęs Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo 2000 žmonių, tarp jų – nemažai moterų, pasisakė, kad būsimoje Lietuvoje visų piliečių teisės bus lygios.

Nagrinėjant kovos su smurtu prieš moteris teisinį pagrindą svarbu pabrėžti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamybę. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Smurtas prieš moterį, kaip jos teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas, taip pat turi būti teisiškai įvertintas – kvalifikuotas.

Prievarta prieš moteris yra socialinė problema. Tačiau negalima teigti, jog Lietuvos Respublikos įstatymai neuždraudžia smurto, nors nėra specialiųjų normų, kurios numatytų vien atsakomybę už smurtą prieš moteris, nors buitinio smurto aukos dažniausiai yra moterys. Norėtųsi aptarti keletą Baudžiamojo kodekso straipsnių, draudžiančių fizinį smurtą.

Smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimas (BK 117str.) – tai tyčinis smūgio sudavimas ar kitoks smūgio veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą. Baudžiama pataisos darbais iki 1 metų arba bauda, arba skiriama visuomeninio poveikio priemonė.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas (BK 116str.) – tai sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo. Baudžiama laisvės atėmimu iki 6 mėn. arba pataisos darbais iki 1 metų, arba bauda, arba skiriama visuomeninio poveikio priemonė.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (naujojo BK 140str.) – tai mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojęs ar trumpam susargdinęs. Baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Sunkus kūno sužalojimas ir žiaurus kankinimas (BK 111str.) – kai nukentėjusysis netenka ne mažiau kaip 1/3 darbingumo, taip pat jei nepataisomai jam subjaurojamas veidas, už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų.

Už lytinį santykiavimą, panaudojant fizinį smurtą arba grasinimus arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle (išžaginimas), baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 7 metų (BK 118str. 1d.).

Išžaginimas (149str.). Baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų.

Psichinis smurtas, fizinis grasinimas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nėra nusikaltimas. Yra baudžiamoji atsakomybė tik už tyčinį asmenybės garbės arba orumo įžeidimą (BK 133str.) žodžiu, raštu arba veiksmu.

Kiti svarbūs dokumentai, ginantys moterų teises: 1979 m. Jungtinės Tautos priėmė Visų moters diskriminavimo formų ir panaikinimo konvenciją; 1993 m. – Smurto prieš moteris panaikinimo deklaraciją; 1996 m. prisijungta prie 1984 m. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. 1998 m. gruodžio
priimtas LR Moterų ir Vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo 1999m. kovo 1d.

MOTERŲ SMURTAS PATIRTAS ŠEIMOJE IR VIEŠOSE VIETOSE (priežastys, statistika, pasekmės, visuomenės požiūris į šias moteris)

Nagrinėjant smurto prieš moteris problemą, išskiriamos dvi empirinių tyrimų kryptys: smurtas prieš netekėjusias moteris ir smurtas prieš žmonas. Merginų atveju smurtininku gali būti tėvas, giminaitis, draugas, svetimas žmogus. Žmonų atveju – vyras. Smurtas vyksta įvairiose vietose. Dažniausiai nurodoma šeima ir visuomenė. Kanados sociologas W. S. Dekeseredy apibendrina būdingus smurto prieš moteris tipus: fizinis, psichologinis, lytinis smurtas prieš netekėjusias moteris; fizinis, psichologinis, lytinis, ekonominis smurtas prieš moteris, gyvenančias neregistruotoje santuokoje, prieš ištekėjusias moteris, prieš išsiskyrusias. Darbovietė yra dažniausiai minima kaip smurto prieš moterį sfera: dirbančios moterys patiria seksualinį priekabiavimą, psichologinį, lytinį smurtą.

Feminisčių mokslininkių ir visuomenės veikėjų iniciatyva ypač atidžiai tiriamas smurtas šeimoje. Feministės neigia nuostatą, kad namai yra privati šeimos tvirtovė. jos teigia, kad namai yra ta uždara erdvė, kurioje siautėja nebaudžiamas smurtininkas.

Šeimos gyvenimas vyksta už uždarų durų ir įsibrovimas į jį laikomas pasikėsinimu į asmeninį gyvenimą. Net asmenų, kurie pagal įstatymus privalo ginti ir saugoti žmones, kišimasis į šeimos ginčus ir skandalus dažnai nepageidautinas. Taip buvo iki to laiko, kol nebuvo išsklaidytas mitas, jog šeima yra saugus prieglobstis visiems jos nariams.

Svarstant, kodėl smurtas šeimoje iki šiol nėra deramai teisiškai įvertintas, reikėtų grįžti prie patriarchalinės visuomenės tradicijų, patriarchalinio šeimos modelio, absoliutinto vyro autoriteto šeimoje. Patriarchalinės, religinės nuostatos moteriai įdiegė -“viešai neskalbti nešvarių baltinių”, kantriai nešti savo kryžių, slėpti nuo pašalinių smurtą šeimoje, kaltinti save, užuot kaltinus smurtininką. Feministės neigia moters kaltės mitus ir nurodo konkrečius patriarchalinius, moralinius, religinius, psichologinius veiksnius ir nuostatas, lemiančias smurto prieš moterį šeimoje ir visuomenėje kilmę.

Yra išskiriamos tokios smurto formos:

• prievarta (fizinė, emocinė, seksualinė);

• sumušimas, sužeidimas, nužudymas;

• užpuolimas;

• apiplėšimas, įsilaužimas, apvogimas;

• turto naikinimas;

• ko nors išvagimas, prievarta;

• izoliacija;

• įžeidimas, žeminimas;

• žodinė agresija ir t.t.

SMURTAUTOJAS

Kodėl žmogus būna agresyvus, sumuša, sužeidžia, užpuola, kankina kitą žmogų? Kodėl žmogus būna žiaurus pats sau?

Nėra paprasto atsakymo į šiuos klausimus.

Smurtas tai:

išraiška – žmogus išreiškia savo nekontroliuojamą pyktį, įniršį, pavydą;

manipuliacija – smurtas naudojamas kaip būdas kontroliuoti kitus ir gauti tai, ko nori;

kerštas – smurtu atkeršijama tiems, kurie anksčiau nuskriaudė.

Smurto motyvai:

• finansinė nauda;

• psichologinio pranašumo, valdymo siekimas;

• agresyvių jausmų demonstravimas siekiant atstatyti labai pažeistą savęs vertinimą;

• politiniai, socialiniai, psichologiniai nesutarimai;

• siekimas atsiteisti už patirtą skriaudą ir t.t.

Smurtinio elgesio susiformavimo prielaidos:

• vaikystėje patirta prievarta ir atstūmimas;

• buvimas smurto liudininku namuose, aplinkoje;

• menkavertiškumo jausmas;

• reikalavimas dėmesio ir pagarbos;

• aplinkinių spaudimas;

• lengvai prieinami ginklai.

Dažniausiai vyrų smurtavimo priežastys – alkoholizmas, stresas, saviizoliacija nuo visuomenės, išankstinis polinkis į smurtą.

Dar viena iš svarbiausių smurto ir prievartos priežasčių, tai – skurdas.

Galima paminėti ir tai, kad smurtas retesnis tose šeimose, kuriose sutuoktinių atlyginimai vienodi arba kai vyro atlyginimas yra šiek tiek didesnis už žmonos atlyginimą. Gerokai didesnius atlyginimus gaunančios moterys, dažniau kenčia nuo smurto.

Taip pat prie smurto priežasčių galima paminėti ir žiniasklaidą. Ji nepropaguoja šeimos idealo, jaunas žmogus nebežino, kad šeimoje gali būti gražūs santykiai, nes aprašinėjami ir parodomi baisiausi atvejai – kas ką sumušė, papjovė, sukapojo, išmėsinėjo.

STATISTIKA

Moksliniai tyrimai šioje srityje Lietuvoje pradėti neseniai. Oficialioje statistikoje užregistruota visiškai nedaug smurtinių nusikaltimų. Tačiau yra įrodymų, kad dauguma buitinio smurto atvejų nepatenka į oficialiąją statistiką, nes dažniausiai buitinio smurto aukos niekur nesikreipia. Dar rečiau buitinio smurto nusikaltimai pasiekia teismą. Taigi kyla klausimas, kaip išmatuoti tikrąjį smurto prieš moteris mastą. Patikimiausią informaciją turėtų suteikti įvairių sociologinių tyrimų duomenys.

Daugiausiai informacijos suteikia viktimologinio tyrimo “Smurtas pieš moteris” (Purvaneckienė, 1999) rezultatai: atskleidžiamas ne tik smurto mastas, bet ir jo struktūra bei ryšiai tarp aukos ir smurtautojo. Šis tyrimas buvo atliktas 1997 – 1998 metais. Atsitiktinės atrankos būdu buvo tiesiogiai apklausta 1010 18 – 74 m. moterų.

Šio tyrimo pagrindiniai rezultatai:

 63.3% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė
vyrų fizinį, seksualinį smurtą arba grasinimus;

 42.4% šiuo metu ištekėjusių arba gyvenančių neregistruotoje santuokoje moterų bent kartą patyrė savo dabartinio sutuoktinio/partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus;

 Savo buvusio vyro ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus patyrė 53.5% praeityje santuokinius ryšius turėjusių moterų;

 11% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų fizinį, 8.2% – draugų ir 14.4% – pažįstamų ar giminių seksualinį smurtą arba grasinimus;

 71.4% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, o 43.8% – pažįstamų vyrų seksualinį priekabiavimą;

 26.5% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, o 18.2% – pažįstamų vyrų lytinę prievartą; 17% – jų susitikimų partneriai bandė priversti lytiškai santykiauti, kai jos to nenorėjo;

 tik 3.4% smurtą patyrusių moterų teigė, kad išpuolis jų visiškai nepaveikė; absoliuti dauguma jautė pyktį, bejėgiškumą, liūdesį bei kitas neigiamas emocijas;

 policijai apie patį baisiausią išpuolį pranešė tik 10.6% visų nukentėjusių;

 moterys, užaugusios šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš jas arba jų motiną, dažniau tampa sutuoktinio smurto aukomis; vyrai, užaugę šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš motiną, dažniau naudoja smurtą prieš savo sutuoktinę;

 75.3% suaugusių moterų nesijaučia saugios įvairiose situacijose, susietose su užpuolimu;

 79% suaugusių Lietuvos moterų galvoja, kad saugiausia vieta moterims ir vaikams yra jų namai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 37.7% suaugusių moterų niekada nepatyrė vyrų smurto. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dažniausiai moterys patiria smurtą šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Dažniausiai moterys patiria sutuoktinio ar partnerio smurtą. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtino faktą, kad tik nedidelė smurtinių aktų dalis patenka į policijos akiratį. Taip pat buvo patvirtinta anksčiau pastabėta koreliacija tarp vaikystėje patirto smurto ir smurto santuokinėje šeimoje.

Dažniausiai pradedama ir smurtaujama tik šeimose .

Tėvų, vyrų išsimokslinimas nedaro įtakos jų elgesiui šeimoje: smurtauja vyrai, turintys pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą.

Apibendrinant šio ir kitų tyrimų rezultatus, galime padaryti pagrindinę išvadą – smurtas šeimoje bei lytinis smurtas yra svarbi Lietuvos moterų problema.

Palyginus įvairių tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad smurtas šeimoje plinta vis labiau. Tuo tarpu viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad smurtas šeimoje laikomas privačiu dalyku.

PASEKMĖS

Vyrai smurtauja šeimoje, įsivaizduodami tuo įtvirtinsią savo, kaip šeimos viešpaties, padėtį. Tokį elgesį dar labiau skatina smurtautojo nebaudžiamumas. Moterys gyvena su smurtaujančiu vyru dėl daugybės priežasčių – ekonominių, religinių, socialinių, psichologinių. Moterys bijo būti išsiskyrusios, vienišos, nes mūsų visuomenė tokias moteris atstumia. Moterys priverstos kentėti ir taikstytis, nes smurtaujantis vyras įbaugina įvairiausiais grasinimais arba priešingai – nuskriaudęs, naudodamasis moters emocionalumu, apeliuodamas į jos jausmus, meilinasi ir atgailauja… iki kito karto. Dauguma moterų teigia gyvenančios “dėl vaikų” – juk vaikams reikia tėvo. Gyvendama su smurtaujančiu vyru, moteris to nesuvokdama, žaloja savo vaikus.

Tie, kurie taip gyvena, gali paprieštarauti: čia ne jūsų reikalas, kaip norime, taip ir gyvename. Bet … tyrimai parodė, kad vaikas, užaugęs šeimoje, kurioje smurtaujama, yra potencialus smurtautojas. Smurtas skatina smurtą, prievarta gimdo prievartą. Vyrai, užaugę šeimoje, kur tėvas visaip skriaudė ir įžeidinėjo mamą, tris kartus dažniau smurtauja savo šeimoje. Moterys, užaugusios tokioje šeimoje, taip pat kur kas dažniau patiria smurtą nuo savo gyvenimo partnerio. O jei ne ši perspektyva – vaikai iš tokių šeimų išeina turėdami psichologinių problemų.

Dažniausiai moterys patiria ne po vieną smurto rūšį.

Smurtas ne visuomet būna fizinis, tačiau visuomet psichologinis, emocinis;

Pavojus gyvybei labai įvairus – nuo nežymaus iki labai akivaizdaus.

Nuolat pasikartojantis smurtas žudo kūną ir protą. Moterys, nuolat patiriančios smurtą, prisiima kaltę ir gėdą sau, ima savęs nebevertinti, tampa nervingos, patiria baimę, nerimą, depresiją, suserga įvairiomis su stresu susijusiomis ligomis. Nuo santykių šeimoje priklauso mūsų visuomenės sveikata, todėl visuomenė ir atsakingos institucijos privalo kištis į privatų šeimos gyvenimą, kad kiek įmanoma būtų stabdomas smurto plitimas.

Daugelis moterų suserga psichosomatinėmis nervų ligomis: nemiga, pasitikėjimo savimi praradimu, seksualinio gyvenimo sutrikimais, astma, aukštu kraujospūdžiu ir t.t.

Dviem trečdaliam nukentėjusiųjų traumos efektas išlieka 6-12 mėn.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2972 žodžiai iš 5936 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.