Smurtas prieš moterį šeimoje
5 (100%) 1 vote

Smurtas prieš moterį šeimoje

1121314151

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. SMURTO SAMPRATA BEI JO RŪŠYS………………………………………………………………………4

1.1. STATISTINIAI SMURTO PRIEŠ MOTERIS DUOMENYS…………………………………..8

2. SMURTO RATAS…………………………………………………………………………………………………….11

3. PRAKTINIAI PATARIMAI ŠEIMINIO SMURTO AUKOMS BEI PAGALBOS BŪDAI…15

ĮŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..20

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Smurtas priš moteris rodo visuomenėje vis dar gyvuojančią lyčių bei ekonominę nelygybę. Daugelyje kultūrų smurtas prieš moteris nelaikomas nukrypimu nuo normos, todėl kuo plačiausiai toleruojamas. Taip visuomenė bando išplėsti ir stiprinti vyro vaidmenį šeimoje, o moteris viso labo tėra tik vyro priklausinys. Taigi smurto prieš moteris kilmė slypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų visuma. Kadangi daugelis smurto prieš moteris poreiškių neviešinama, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, “nenori nešti šiukšlių iš šeimos”, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. (Miškinis K., 2003)

Darbo tikslas – išanalizuoti smurto prieš moterį šeimoje ypatybes.

Objektas – smurtas prieš moterį šeimojeUždaviniai:

1. Išsiaiškinti smurto prieš moterį savokos reikšmę bei smurto prieš moteris rūšis;

2. Išsiaiškinti kas tai yra smurto ratas;

3. Išsiaiškinti pagrindinius pagalbos būdus smurtą patyrusioms moterims, bei sužinoti kokios institucijos gali suteikti kvalifikuotą pagalbą smurto aukoms.

Darbo metodika – mokslinės lioteratūros analizė

1. SMURTO SAMPRATA BEI JO RŪŠYS

Pradedant nagrinėti smurto prieš moteris sampratą, reikia paminėti, kad jis gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Teisinėje literatūroje nėra labai tikslaus apibrėžimo. Smurtas plačiąja prasme suprantamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, žmogaus nepriežiūra. (Vidrinskaitė S., 2002)

Smurtą suprantame kaip fizines ar emocines kančias, sužalojimus panaudojant jėgą, siekiant fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinį asmens laisvių suvaržymą, turintį įtakos normaliai egzistencijai. Smurtas — tai ne savikontrolės praradimas, o bandymas valdyti kitą žmogų ar situaciją. (Dirsienė N., 2005) Švedijos žurnalistė Cattis Grant pažymi, kad smurtas yra jėga, kuri kiekvieną gąsdina, skaudina ir žaloja, priverčia vieną asmenį paklusti kito valiai.

Prievarta ir smurtas – sąvokos, dažniausiai vartojamos nagrinėjant smurtinius nusikaltimus, padaromus šeimose, buityje. Šios sąvokos sąlygiškai vartojamos kaip sinonimai, tačiau teisinėje kalboje rekomenduotina vartoti „prievartos“ terminą, nes kalbama apie teisinį aukos ir smurtautojo konflikto nagrinėjimą, kai vertinami vieno asmens (smurtautojo) veiksmų kito asmens (aukos) atžvilgiu pobūdis, priežastys ir padariniai. (Uscila R., 2004)

Smurtas prieš moterį yra vartojamas su žodžiu moteris, nes moterys – dažniausiai nukenčia nuo tarpasmeninio smurto. Prieš jas smurtaujama vien dėl lyties, silpnumo ir iš esmės žemo statuso. Šis galios bei statuso nebuvimas daro moteris labiau pažeidžiamas. “Šis terminas reiškia bet kokį smurto aktą prieš lytį, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek privačiame gyvenime” (Jungtinių Tautų Smurto prieš moterį panaikinimo deklaracija).

Buitinis smurtas yra fizinė, žodinė, emocinė, psichologinė prievarta bei/ar moters vertimas lytiškai santykiauti. Šis smurto prieš moterį apibrėžimas apima grasinimą grėsmingais žodžiais ar veiksmais, mušimą, ginklo naudojimą, išžaginimą, įkalinimą, finansinę kontrolę, žiaurumą prieš ją ar kitus žmones, daiktus, kuriais ji rūpinasi bei žeidžiančią ir/arba žeminančią kalbą. (Mačiulienė K., 2002)

Smurtas prieš moteris yra reiškinys, būdingas ir išsivysčiusioms šalims, nors visuomenė formaliai tai smerkia. Pasenusios pažiūros apie moters padėtį visuomenėje tebėra gyvos ir pateisina vyrų prievartą moterų atžvilgiu. Neturime vieningo termino, apibrėžiančio smurtą prieš moterį. Policijos pareigūnai ar žiniasklaida tai vadina buitiniu konfliktu, socialiniai darbuotojai – šeiminiu smurtu ar prievarta/smurtu prieš moterį. (Dirsienė N., 2005)

Dažnas iš mūsų, girdėdamas terminą „smurtas“ įsivaizduoja šiurkščią prievartą, fizinės jėgos pavartojimą prieš asmenį, sukeliantį fizinį skausmą ar ribojantį nukentėjusiojo laisvę. Smurtas visuomenėje yra suvokiamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria dalyvaudamas visuomeniniame gyvenime. Tuo tarpu kalbant apie
šeiminį smurtą, pažymėtina, jog specialiuose tyrimuose smurto prieš moteris sąvoka dažniausiai yra taikoma kaip kompleksinė, apimanti psichologinę, fizinę seksualinę ir ekonominę prievartą, taip pat žmogaus nepriežiūrą.

Vieningo šeiminio smurto apibrėžimo, kaip ir smurto apskritai, literatūroje nerasime: vieni autoriai jį įvardija akcentuodami vienus požymius, kiti – kitus. Įdomu tai, jog šeiminio smurto sąvoka kai kuriose užsienio valstybėse yra vartojama kalbant apie smurtą, kuris gali pasireikšti stumdymu, žnaibymu, spjaudymu, spardymu, mušimu, smaugimu, deginimu, badymu, daužymu bei kitomis formomis. Kartais šeiminio smurto sąvoka yra vartojama tik prievartos prieš moteris atvejais, tačiau dažniausiai ji atspindi santykius tarp kaltininko ir aukos, kuriuos sieja ilgalaikis ryšys. Pažymėtina, jog literatūroje, kalbant apie smurtą tarp sutuoktinių ar sugyventinių, galima rasti terminą „prievarta prieš žmonas (vyrus). (Dirsienė N., 2005)

Dažniausiai pirma pasireiškia psichologinis smurtas, kurį tam tikru metu papildo įvairaus sunkumo fiziniai veiksmai, po to jie gali peraugti ir į seksualinį smurtą. (Dirsienė N., 2005) Fizinė, ekonominė prievarta neatsiejama nuo psichinės, emocinės, o seksualinė – nuo fizinės. (dr. Uscila R., 2004) Išskirtinos šios prievatros rūšys: fizinė, emocinė, psichinė, seksualinė, ekonominė, asmens nepriežiūra ir kt. Prievartos rūšių atskyrimas yra sąlyginis dalykas, nes retai pasitaiko, kad viena prievartos forma būtų atskirta nuo kitos.

Fizinis smurtas – tai visuomenei pavojingas poveikis kito žmogaus organizmui, įvykdomas prieš jo valią. Fizinio smurto veiksmų pobūdis gali būti įvairus: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis žmogaus kūno išoriniam paviršiui ir jo vidaus organams, panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą arba kitus daiktus,

skysčius, medžiagas ir t.t. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos

žalos dydžiu. (Dirsienė N., 2005) Fizinė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, dėl kurių sutrikdoma asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jo kūnas, pažeidžiamas audinių (organų) vientisumas arba sutrikdomos jų funkcijos. Dažnai klaidingai nurodoma, kad fizinė prievarta – tai tik asmens mušimas, stumdymas, smaugimas ir pan. Būtina žinoti, kad fizinė prievarta gali pasireikšti šiais poveikiais: a) fiziniu, b) cheminiu, c) psichiniu, d) būtinos pagalbos nesuteikimu. (dr. Uscila R., 2004) Buitinio smurto kategorijoje Fizinė prievarta – tai fizinės grėsmės ar grasinimų panaudojimas, siekiant kontroliuoti kitą asmenį. Tai ir kumščiojimas, mušimas, smaugimas, kandimas bei daiktų mėtymas į žmogų, spardymas bei stumdymas, ginklo – šautuvo ar peilio, naudojimas. Dažniausiai fizinė prievarta laikui bėgant didėja ir gali baigtis moters mirtimi. (Mačiulienė K., 2002)

Fizinį smurtą vertinant ne teoriškai, bet praktiškai skiriamos tokios jo apraiškos formos, kurios realiame gyvenime pasitaiko dažniausiai:

• smūgiai, įžnybimai, spyriai, kirčiai, daiktų svaidymas, daužymas į sieną;

• fiziškas trukdymas bandyti išeiti iš namų;

• uždarymas patalpoje iš lauko;

• atsisakymas padėti pasiligojusiai, susižeidusiai ar nėščiai;

• trukdymas kreiptis medicinos pagalbos;

• moters turto gadinimas. (Dirsienė N., 2005)

Psichologinis smurtas gali pasireikšti kaip bauginimas, gąsdinimas panaudoti smurtą. Tai poveikio priemonė psichikai, siekiant priversti auką paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama pasakymais, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu, sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. (Dirsienė N., 2005) Psichinė (emocinė) prievarta – tai žmogaus niekinimas, keiksnojimas necenzūriniais žodžiais, žodinė agresija, baimės jausmo sukėlimas, gąsdinimas, grasinimai sužaloti auką arba jos artimuosius, nuolatinės įtampos, stresų sukėlimas, taip pat vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus pagrindo. Psichologinio smurto terminas teisinėje kalboje dažniau vartojamas psicinės prievartos terminu. (dr. Uscila R., 2004) Emocinė ar žodinė prievarta – nepriimtinas elgesys bei partnerės savigarbos žeminimas. Tai gali būti kritika, grasinimai, įžeidimai, žeminantys komentarai bei manipuliacija. (Mačiulienė K., 2002)

Psichologinis smurtas šeimoje prieš moterį pasireiškia kaip:

• pastovi kritika, šauksmai arba skriaudimas (pavyzdžiui, sakant, kad ji per

stora, liesa, kvaila, labai bloga motina, partnerė, meilužė ir pan.);

• jausmų ignoravimas;

• įsitikinimų išjuokimas;

• draudimas eiti į darbą (norint apriboti bendravimą);

• manipuliavimas moterimi, melavimas;

• atsisakymas išeiti su ja į viešumą;

• trukdymas moteriai palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais;

• viešas moters žeminimas;

• persekiojimas darbe;

• grasinimai pagrobti vaikus. (Dirsienė N., 2005)

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į gyvybę, sveikatą, moters kūno neliečiamumą, bet ir jos garbę, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte yra suderinti fizinio ir psichologinio smurto bruožai. (Dirsienė N., 2005) Seksualinė prievarta – nederamas seksualinis elgesys ar partnerio kontrolė. Tai gali būti reikalavimas santykiauti prievarta, tam tikri veiksmai, verčiant moterį santykiauti su kitais žmonėmis, seksualiai
žeminantis elgesys ir/arba nesaugaus sekso reikalavimas. Seksualinis grasinimas yra seksualinis kontaktas be sutikimo, neatliekant lytinio akto. (Mačiulienė K., 2002) Seksualinė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, nukreipti prieš moters seksualinę, lytinę laisvę, apsisprendimą, kūno neliečiamumą. Ji neatsiejama nuo kitų prievartos formų, pavyzdžiui, fizinės arba emocinės. (dr. Uscila R., 2004) Seksualinis smurtas šeimoje pasireškia tokiomis formomis:

• elgiamasi su moterimi kaip su sekso objektu;

• vertimas nusirengti prieš jos valią;

• santykiavimas ypatingai žiauriai, neretai prieš tai sumušant;

• vertimas lytiškai santykiauti prieš jos valią;

• pavyduliavimas ir jos kaltinimas meilės ryšiais su kuo nors;

• vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus. (Dirsienė N., 2005)

Ekonominis smurtas — kai vienas suaugęs šeimos narys iš kito atima galimybę tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir teisių jas tvarkyti savo nuožiūra, ekonominis spaudimas nepilnamečiams ir t.t. (Dirsienė N., 2005) Lietuvoje nelabai suprantama ir retai įvardinama tokia smurto rūšis – kaip ekonominis smurtas. Tradiciškai mąstančioje patriarchalinėje visuomenėje namų ūkio tvarkymas yra laikomas moters veiklos sritimi. Tačiau vyras kontroliuoja šeimos išlaidas. Moterys, kai vyras nesuteikia šeimai reikiamos finansinės paramos, tampa ekonomiškai nuo vyro priklausomomis. Taip gali būti ribojama moters laisvė; ji negali palikti smurtaujančio vyro, nes viena nepajėgia ekonomiškai išlaikyti savęs ir vaikų. (Vidrinskaitė S., 2002) Ekonominė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, kai pasinaudojama realiu arba menamu finansiniu, materialiu aukos priklausomumu nuo smurtautojo kartu siekiant ją palaužti, riboti jos laisvę disponuoti asmeniniu arba bendru sutuoktinių turtu ir pan. Žlugdomas aukos profesinis gyvenimas, karjera dažniausiai nurodant, kad moteris turi rūpintis buitimi, namais ir vaikais. Moteris ir vaikai badauja, apie tėvo, partnerio pareigas pamirštama, o finansinės paramos prašoma kaip išmaldos. Situacija yra itin problemiška, kai moteris neturi savo gyvenamojo ploto, nuolatinio darbo, augina vaiką, aukoja savo interesus ir taip paklūsta smurtautojui. (dr. Uscila R., 2004)

Labiausiai paplitusios ekonominio smurto šeimoje prieš moteris formos:

• neleisti moteriai dirbti;

• atimti iš jos visus pinigus, vertimas prašyti iš jo pinigų savo ir šeimos reikmėms;

• kontroliuoti šeimos biudžetą ir vienvaldiškai priimti finansinius sprendimus. (Dirsienė N., 2005)

Nepriežiūra – tai dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t. t. —visa tai fizinio ir psichologinio smurto dalis. Ši smurto forma pražūtinga tose šeimose, kuriose smurtaujama ne tik prieš moterį (motiną), bet ir prieš vaiką. Motina yra bejėgė apginti savo vaikus, nes pati yra smurto auka, kuri kartais iš nevilties pati griebiasi smurto. Dėl nepriežiūros, netinkamos slaugos, pavėluotos medicininės pagalbos smurto aukas gali ištikti mirtis, atsirasti įvairių ligų recidyvų, fizinė negalia.

Išnagrinėję visas šeiminio smurto apraiškų rūšis, galime daryti išvadą, kad daugeliu atveju nebūtinai pasireiškia tik viena smurto rūšis, neretai smurtas namuose yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Svarbu prisiminti, kad prievarta prieš asmenį yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, o šeiminis smurtas dažniausiai yra mišrus, t.y, patiriamas kelios jo formos. (Dirsienė N., 2005) Akivaizdu, kad aukos patiria visą kompleksą prievartos apraiškų. (dr. Uscila R., 2004)

1.1 STATISTINIAI SMURTO PRIEŠ MOTERIS DUOMENYS

Lietuvos visuomenėje vis daugėja nusikaltimų. Statistikos departamento duomenimis (2000), nuolat daugėja nusikaltimų asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui. Tačiau ne visi nusikaltimai būna užregistruoti. Iš šimto nukentėjusių apie seksualinį nusikaltimą policijai pranešė tik 7. Dėl to oficialioji statistika atspindi tik mažą dalį nusikaltimų prieš asmenį. 1994 metų tyrimas „Moteris Lietuvos visuomenėje“ (Purvaneckienė, 1995) buvo vienas pirmųjų bandymų nustatyti tikrąjį nusikaltimų prieš asmenį mastą. Šio tyrimo rezultatai leido padaryti keletą svarbių apibendrinimų. Visų pirma jie dar kartą patvirtino, kad apie daugumą smurtinių nusikaltimų nėra pranešama policijai, ir jie neatsispindi statistikoje. Antra, rezultatai parodė, kad viešose vietose nuo fizinio smurto dažniau nukenčia vyrai. Šeimose nuo tėvų smurto dažniau kenčia berniukai. Tuo tarpu suaugusiųjų šeimyniniame gyvenime smurto aukomis tampa beveik vien moterys. Seksualinį smurtą taip pat dažniausiai patiria moterys. Kaip tik pastarosios dvi smurto rūšys rečiausiai patenka į teisėtvarkos pareigūnų akiratį, o tuo pačiu ir į statistikos duomenis. 1994 metų tyrimas parodė, kad norint sužinoti tikrąjį smurto prieš moteris mastą, reikia atlikti išsamų viktimologinį smurto prieš moteris tyrimą. Toks tyrimas ir buvo atliktas 1997 metais (Purvaneckienė, 1999). Pateikiami pagrindiniai šio tyrimo rezultatai:

* 63,3% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė vyrų fizinį, seksualinį smurtą arba grasinimus;

*42,4% šiuo metu ištekėjusių arba gyvenančių neregistruotoje
santuokoje moterų bent kartą patyrė savo dabartinio sutuoktinio/partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus;

* savo buvusio vyro ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus patyrė 53,5% praeityje santuokinių ryšių turėjusių moterų;

* 11% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų fizinį, 8,2% – draugų ir 14,4% – pažįstamų ar giminių seksualinį smurtą arba grasinimus;

* 71,4% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, 43,8% – pažįstamų vyrų seksualinį priekabiavimą;

* 26,5% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, 18,2% — pažįstamų vyrų lytinę prievartą; 17%) – jų susitikimų partneriai bandė priversti lytiškai santykiauti, kai jos to nenorėjo;

* tik 3,4% smurtą patyrusių moterų teigė, kad išpuolis jų visiškai nepaveikė; absoliuti dauguma jautė pyktį, bejėgiškumą, liūdesį bei kitas neigiamas emocijas;

* policijai apie nusikaltimą pranešė tik 10,6% visų nukentėjusių;

* moterys, užaugusios šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš jas arba jų motiną, dažniau tampa sutuoktinio smurto aukomis; vyrai, užaugę šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš motiną, dažniau naudoja smurtą prieš savo sutuoktinę;

* 75,3% suaugusių moterų nesijaučia saugios įvairiose situacijose, susietose su užpuolimu;

* 79% suaugusių Lietuvos moterų galvoja, kad saugiausia vieta moterims ir vaikams yra jų namai. (Purvaneckas A., Purvaneckienė G., 2001)

Akivaizdu, kad smurtas prasideda šeimoje. Tėvų šeimoje buvo smarkiai sumušti 22%) vyrų ir 14%) moterų, 20% moterų buvo nors kartą smarkiai sumuštos savo šeimoje. Tai iškalbingi skaičiai. Jei neskaičiuosime niekada netekėjusių moterų, ši dalis padidėja iki 23%). Galima padaryti išvadą, kad beveik ketvirtadalis kada nors buvusių santuokoje moterų (ir 5,5% vyrų) savo šeimoje bent kartą buvo sumuštos. Taigi kas ketvirtoje Lietuvos šeimoje nors kartą įvyko fizinio smurto proveržis. Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniau savo vyrų/partnerių smurtą patiria žemesnio išsilavinimo moterys. Neskaičiuojant niekada netekėjusių moterų, smurto patirties priklausomybė nuo išsilavinimo tokia: nuo savo vyrų/partnerių smurto bent kartą nukentėjo 25% turinčių nebaigtą vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, 23% turinčių vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą ir 14% pasiekusių aukštąjį išsilavinimą moterų.

Nėra bendros ir aiškios duomenų rinkimo metodikos apie smurto šeimoje atvejus, nukentėjusiuosius nuo smurto ir pan. Jungtinių tautų plėtros fondo moterims remiamos švietimo kampanijos “Gyvenimas be smurto” 2001 – 2002 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, psichologinį smurtą/smurtą šeimoje yra patyrę 82% apklaustų, vyresnių nei 16 metų moterų, fizinę smurtą yra patyrę 35 % apklaustųjų. 87 % visų apklaustų respondentų atsakė, kad Lietuvoje egzistuoja smurtas prieš moterį šeimoje.

Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus VPK) duomenimis, per aštuonis 2004 metų mėnesius į Vilniaus miesto policiją dėl smurto šeimoje kreipėsi 5287 moterys (2002 metais tik 1900). Tokia statistika rodo padažnėjusius smurto atvejus, ir moterų nenorą tyliai kęsti visuomenės daugumos vis dar toleruojamą buitinį smurtą.

Apibendrinant galima teigti, kad smurto mūsų visuomenėje nemažėja. Pagrindinė moterų problema – smurtas šeimoje ir seksualinis smurtas. Vaikystėje šeimoje patirtas smurtas sudaro galimybę patirti smurtą vedybinėje šeimoje. Seksualinio priekabiavimo atvejų per laikotarpį tarp dviejų tyrimų sumažėjo, ir tai galima sieti su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimu. Šis faktas leidžia tikėtis, kad priėmus

atitinkamus įstatymus butų galima sumažinti smurto šeimose paplitimą. (Purvaneckas A., Purvaneckienė G., 2001)

2. SMURTO RATAS

Bejėgiškumas, pavyduliavimas būna įprasti paaiškinimai, kodėl vyrai vaitoja smurtą prieš moteris. Bejėgiškumą tikriausiai labiau patiria moterys, kai būna priverstos pasiduoti. Kadangi moterys yra silpnesniojo padėtyje fiziškai ir visuomenės hierarchijoje, jos turėtų jaustis labiau bejėgės ir mušti savo šeimos narius. (Dirsienė N., 2005)

Teigiama, kad smurtaujantys vyrai neretai patys būna patyrę prievartą vaikystėje, vartoja alkoholį ar narkotikus. Vaikystė gali turėti įtakos suaugusio asmens elgesiui, bet ne visi vyrai, augę stebėdami smurtą prieš moteris arba patys jį patyrę, suaugę smurtauja prieš moteris. Taip pat ne visas smurtas vykdomas, kai vyras yra paveiktas svaigalų. Nereikia pamiršti, kad smurtautoju gali būti ne tik asocialus asmuo, bedarbis, grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Smurtaujančių vyrų yra visose visuomenės grupėse, ir kuo aukštesnis smurtautojo socialinis statusas, tuo prieš moterį naudojamo smurto formos yra rafinuotesnės. (Dirsienė N., 2005)

Smurtas prieš moteris kyla dėl daugelio priežasčių. K. Miškinis išskiria dažniausias:

• Nesutarimai šeimoje (dėl vaikų auklėjimo, dėl materialinių-ekonominių dalykų, dėl požiūrio į darbą ir buities rūpesčių, dėl požiūrio į žmogaus laisvę ir pan.)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2906 žodžiai iš 5758 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.