Smurtas prieš moterį šeimoje
5 (100%) 1 vote

Smurtas prieš moterį šeimoje

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. SMURTO SAMPRATA BEI JO RŪŠYS………………………………………………………………………4

1.1. STATISTINIAI SMURTO PRIEŠ MOTERIS DUOMENYS…………………………………..8

2. SMURTO RATAS…………………………………………………………………………………………………….11

3. PRAKTINIAI PATARIMAI ŠEIMINIO SMURTO AUKOMS BEI PAGALBOS BŪDAI…15

ĮŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..20

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Smurtas priš moteris rodo visuomenėje vis dar gyvuojančią lyčių bei ekonominę nelygybę. Daugelyje kultūrų smurtas prieš moteris nelaikomas nukrypimu nuo normos, todėl kuo plačiausiai toleruojamas. Taip visuomenė bando išplėsti ir stiprinti vyro vaidmenį šeimoje, o moteris viso labo tėra tik vyro priklausinys. Taigi smurto prieš moteris kilmė slypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų visuma. Kadangi daugelis smurto prieš moteris poreiškių neviešinama, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, “nenori nešti šiukšlių iš šeimos”, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. (Miškinis K., 2003)

Darbo tikslas – išanalizuoti smurto prieš moterį šeimoje ypatybes.

Objektas – smurtas prieš moterį šeimojeUždaviniai:

1. Išsiaiškinti smurto prieš moterį savokos reikšmę bei smurto prieš moteris rūšis;

2. Išsiaiškinti kas tai yra smurto ratas;

3. Išsiaiškinti pagrindinius pagalbos būdus smurtą patyrusioms moterims, bei sužinoti kokios institucijos gali suteikti kvalifikuotą pagalbą smurto aukoms.

Darbo metodika – mokslinės lioteratūros analizė

1. SMURTO SAMPRATA BEI JO RŪŠYS

Pradedant nagrinėti smurto prieš moteris sampratą, reikia paminėti, kad jis gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Teisinėje literatūroje nėra labai tikslaus apibrėžimo. Smurtas plačiąja prasme suprantamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, žmogaus nepriežiūra. (Vidrinskaitė S., 2002)

Smurtą suprantame kaip fizines ar emocines kančias, sužalojimus panaudojant jėgą, siekiant fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinį asmens laisvių suvaržymą, turintį įtakos normaliai egzistencijai. Smurtas — tai ne savikontrolės praradimas, o bandymas valdyti kitą žmogų ar situaciją. (Dirsienė N., 2005) Švedijos žurnalistė Cattis Grant pažymi, kad smurtas yra jėga, kuri kiekvieną gąsdina, skaudina ir žaloja, priverčia vieną asmenį paklusti kito valiai.

Prievarta ir smurtas – sąvokos, dažniausiai vartojamos nagrinėjant smurtinius nusikaltimus, padaromus šeimose, buityje. Šios sąvokos sąlygiškai vartojamos kaip sinonimai, tačiau teisinėje kalboje rekomenduotina vartoti „prievartos“ terminą, nes kalbama apie teisinį aukos ir smurtautojo konflikto nagrinėjimą, kai vertinami vieno asmens (smurtautojo) veiksmų kito asmens (aukos) atžvilgiu pobūdis, priežastys ir padariniai. (Uscila R., 2004)

Smurtas prieš moterį yra vartojamas su žodžiu moteris, nes moterys – dažniausiai nukenčia nuo tarpasmeninio smurto. Prieš jas smurtaujama vien dėl lyties, silpnumo ir iš esmės žemo statuso. Šis galios bei statuso nebuvimas daro moteris labiau pažeidžiamas. “Šis terminas reiškia bet kokį smurto aktą prieš lytį, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek privačiame gyvenime” (Jungtinių Tautų Smurto prieš moterį panaikinimo deklaracija).

Buitinis smurtas yra fizinė, žodinė, emocinė, psichologinė prievarta bei/ar moters vertimas lytiškai santykiauti. Šis smurto prieš moterį apibrėžimas apima grasinimą grėsmingais žodžiais ar veiksmais, mušimą, ginklo naudojimą, išžaginimą, įkalinimą, finansinę kontrolę, žiaurumą prieš ją ar kitus žmones, daiktus, kuriais ji rūpinasi bei žeidžiančią ir/arba žeminančią kalbą. (Mačiulienė K., 2002)

Smurtas prieš moteris yra reiškinys, būdingas ir išsivysčiusioms šalims, nors visuomenė formaliai tai smerkia. Pasenusios pažiūros apie moters padėtį visuomenėje tebėra gyvos ir pateisina vyrų prievartą moterų atžvilgiu. Neturime vieningo termino, apibrėžiančio smurtą prieš moterį. Policijos pareigūnai ar žiniasklaida tai vadina buitiniu konfliktu, socialiniai darbuotojai – šeiminiu smurtu ar prievarta/smurtu prieš moterį. (Dirsienė N., 2005)

Dažnas iš mūsų, girdėdamas terminą „smurtas“ įsivaizduoja šiurkščią prievartą, fizinės jėgos pavartojimą prieš asmenį, sukeliantį fizinį skausmą ar ribojantį nukentėjusiojo laisvę. Smurtas visuomenėje yra suvokiamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria dalyvaudamas visuomeniniame gyvenime. Tuo tarpu kalbant apie
šeiminį smurtą, pažymėtina, jog specialiuose tyrimuose smurto prieš moteris sąvoka dažniausiai yra taikoma kaip kompleksinė, apimanti psichologinę, fizinę seksualinę ir ekonominę prievartą, taip pat žmogaus nepriežiūrą.

Vieningo šeiminio smurto apibrėžimo, kaip ir smurto apskritai, literatūroje nerasime: vieni autoriai jį įvardija akcentuodami vienus požymius, kiti – kitus. Įdomu tai, jog šeiminio smurto sąvoka kai kuriose užsienio valstybėse yra vartojama kalbant apie smurtą, kuris gali pasireikšti stumdymu, žnaibymu, spjaudymu, spardymu, mušimu, smaugimu, deginimu, badymu, daužymu bei kitomis formomis. Kartais šeiminio smurto sąvoka yra vartojama tik prievartos prieš moteris atvejais, tačiau dažniausiai ji atspindi santykius tarp kaltininko ir aukos, kuriuos sieja ilgalaikis ryšys. Pažymėtina, jog literatūroje, kalbant apie smurtą tarp sutuoktinių ar sugyventinių, galima rasti terminą „prievarta prieš žmonas (vyrus). (Dirsienė N., 2005)

Dažniausiai pirma pasireiškia psichologinis smurtas, kurį tam tikru metu papildo įvairaus sunkumo fiziniai veiksmai, po to jie gali peraugti ir į seksualinį smurtą. (Dirsienė N., 2005) Fizinė, ekonominė prievarta neatsiejama nuo psichinės, emocinės, o seksualinė – nuo fizinės. (dr. Uscila R., 2004) Išskirtinos šios prievatros rūšys: fizinė, emocinė, psichinė, seksualinė, ekonominė, asmens nepriežiūra ir kt. Prievartos rūšių atskyrimas yra sąlyginis dalykas, nes retai pasitaiko, kad viena prievartos forma būtų atskirta nuo kitos.

Fizinis smurtas – tai visuomenei pavojingas poveikis kito žmogaus organizmui, įvykdomas prieš jo valią. Fizinio smurto veiksmų pobūdis gali būti įvairus: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis žmogaus kūno išoriniam paviršiui ir jo vidaus organams, panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą arba kitus daiktus,

skysčius, medžiagas ir t.t. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos

žalos dydžiu. (Dirsienė N., 2005) Fizinė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, dėl kurių sutrikdoma asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jo kūnas, pažeidžiamas audinių (organų) vientisumas arba sutrikdomos jų funkcijos. Dažnai klaidingai nurodoma, kad fizinė prievarta – tai tik asmens mušimas, stumdymas, smaugimas ir pan. Būtina žinoti, kad fizinė prievarta gali pasireikšti šiais poveikiais: a) fiziniu, b) cheminiu, c) psichiniu, d) būtinos pagalbos nesuteikimu. (dr. Uscila R., 2004) Buitinio smurto kategorijoje Fizinė prievarta – tai fizinės grėsmės ar grasinimų panaudojimas, siekiant kontroliuoti kitą asmenį. Tai ir kumščiojimas, mušimas, smaugimas, kandimas bei daiktų mėtymas į žmogų, spardymas bei stumdymas, ginklo – šautuvo ar peilio, naudojimas. Dažniausiai fizinė prievarta laikui bėgant didėja ir gali baigtis moters mirtimi. (Mačiulienė K., 2002)

Fizinį smurtą vertinant ne teoriškai, bet praktiškai skiriamos tokios jo apraiškos formos, kurios realiame gyvenime pasitaiko dažniausiai:

• smūgiai, įžnybimai, spyriai, kirčiai, daiktų svaidymas, daužymas į sieną;

• fiziškas trukdymas bandyti išeiti iš namų;

• uždarymas patalpoje iš lauko;

• atsisakymas padėti pasiligojusiai, susižeidusiai ar nėščiai;

• trukdymas kreiptis medicinos pagalbos;

• moters turto gadinimas. (Dirsienė N., 2005)

Psichologinis smurtas gali pasireikšti kaip bauginimas, gąsdinimas panaudoti smurtą. Tai poveikio priemonė psichikai, siekiant priversti auką paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama pasakymais, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu, sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. (Dirsienė N., 2005) Psichinė (emocinė) prievarta – tai žmogaus niekinimas, keiksnojimas necenzūriniais žodžiais, žodinė agresija, baimės jausmo sukėlimas, gąsdinimas, grasinimai sužaloti auką arba jos artimuosius, nuolatinės įtampos, stresų sukėlimas, taip pat vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus pagrindo. Psichologinio smurto terminas teisinėje kalboje dažniau vartojamas psicinės prievartos terminu. (dr. Uscila R., 2004) Emocinė ar žodinė prievarta – nepriimtinas elgesys bei partnerės savigarbos žeminimas. Tai gali būti kritika, grasinimai, įžeidimai, žeminantys komentarai bei manipuliacija. (Mačiulienė K., 2002)

Psichologinis smurtas šeimoje prieš moterį pasireiškia kaip:

• pastovi kritika, šauksmai arba skriaudimas (pavyzdžiui, sakant, kad ji per

stora, liesa, kvaila, labai bloga motina, partnerė, meilužė ir pan.);

• jausmų ignoravimas;

• įsitikinimų išjuokimas;

• draudimas eiti į darbą (norint apriboti bendravimą);

• manipuliavimas moterimi, melavimas;

• atsisakymas išeiti su ja į viešumą;

• trukdymas moteriai palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais;

• viešas moters žeminimas;

• persekiojimas darbe;

• grasinimai pagrobti vaikus. (Dirsienė N., 2005)

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į gyvybę, sveikatą, moters kūno neliečiamumą, bet ir jos garbę, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte yra suderinti fizinio ir psichologinio smurto bruožai. (Dirsienė N., 2005) Seksualinė prievarta – nederamas seksualinis elgesys ar partnerio kontrolė. Tai gali būti reikalavimas santykiauti prievarta, tam tikri veiksmai, verčiant moterį santykiauti su kitais žmonėmis, seksualiai
žeminantis elgesys ir/arba nesaugaus sekso reikalavimas. Seksualinis grasinimas yra seksualinis kontaktas be sutikimo, neatliekant lytinio akto. (Mačiulienė K., 2002) Seksualinė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, nukreipti prieš moters seksualinę, lytinę laisvę, apsisprendimą, kūno neliečiamumą. Ji neatsiejama nuo kitų prievartos formų, pavyzdžiui, fizinės arba emocinės. (dr. Uscila R., 2004) Seksualinis smurtas šeimoje pasireškia tokiomis formomis:

• elgiamasi su moterimi kaip su sekso objektu;

• vertimas nusirengti prieš jos valią;

• santykiavimas ypatingai žiauriai, neretai prieš tai sumušant;

• vertimas lytiškai santykiauti prieš jos valią;

• pavyduliavimas ir jos kaltinimas meilės ryšiais su kuo nors;

• vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus. (Dirsienė N., 2005)

Ekonominis smurtas — kai vienas suaugęs šeimos narys iš kito atima galimybę tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir teisių jas tvarkyti savo nuožiūra, ekonominis spaudimas nepilnamečiams ir t.t. (Dirsienė N., 2005) Lietuvoje nelabai suprantama ir retai įvardinama tokia smurto rūšis – kaip ekonominis smurtas. Tradiciškai mąstančioje patriarchalinėje visuomenėje namų ūkio tvarkymas yra laikomas moters veiklos sritimi. Tačiau vyras kontroliuoja šeimos išlaidas. Moterys, kai vyras nesuteikia šeimai reikiamos finansinės paramos, tampa ekonomiškai nuo vyro priklausomomis. Taip gali būti ribojama moters laisvė; ji negali palikti smurtaujančio vyro, nes viena nepajėgia ekonomiškai išlaikyti savęs ir vaikų. (Vidrinskaitė S., 2002) Ekonominė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, kai pasinaudojama realiu arba menamu finansiniu, materialiu aukos priklausomumu nuo smurtautojo kartu siekiant ją palaužti, riboti jos laisvę disponuoti asmeniniu arba bendru sutuoktinių turtu ir pan. Žlugdomas aukos profesinis gyvenimas, karjera dažniausiai nurodant, kad moteris turi rūpintis buitimi, namais ir vaikais. Moteris ir vaikai badauja, apie tėvo, partnerio pareigas pamirštama, o finansinės paramos prašoma kaip išmaldos. Situacija yra itin problemiška, kai moteris neturi savo gyvenamojo ploto, nuolatinio darbo, augina vaiką, aukoja savo interesus ir taip paklūsta smurtautojui. (dr. Uscila R., 2004)

Labiausiai paplitusios ekonominio smurto šeimoje prieš moteris formos:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1734 žodžiai iš 5758 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.