Smurtas pries vaikus
5 (100%) 1 vote

Smurtas pries vaikus

Įvadas

Jau keletą metų Lietuvoje vis aktyviau keliami viešumon vaikų patiriamo smurto klausimai. Tiesa yra ta, kad neretai labiausiai savo vaikus skriaudžia patys tėvai. Skamba paradoksaliai, juk tėvai turėtų užtikrinti vaiko saugumą. Dažnas tėvas ar mama galbūt net neįsivaizduoja, kad skriaudžia savo vaikus, nes tradiciškai vienoks ar kitoks netinkamas tėvų elgesys su savo vaikais pateisinamas ar net skatinamas, pvz. Vaiko drausminimas jį gąsdinant arba mušant. Kai kurie tėvai dar tebėra įsitikinę – mano vaikas, ką noriu tą ir darau. Tyrimų duomenys rodo, kad savo vaikus muša kas antras turintis vaikų Lietuvos gyventojas. Vaikai patiria skriaudą ne tik, kaip dažniausiai įprasta manyti, asocialiose šeimose, bet ir “gerose”, socialiai sėkmingose šeimose.

Gyvenimas ir moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje patirta prievarta neigiamai veikia fizinį ir psichinį žmogaus vystymąsi, todėl svarbu apsaugoti vaikus nuo tokio juos žalojančio patyrimo ir tai pirmiausiai gali ir privalo užtikrinti tėvai.

Tėvai ir globėjai privalo žinoti svarbiausią informaciją apie vaikų patiriamo smurto rūšis, jo pasireiškimo būdus, priežastis, prievartautojus ir požymius, pagal kuriuos galima atpažinti, jog vaikas patiria ar patyrė skriaudą, jos pasekmes asmenybei ir pagalbos suteikimo būdus.

1. Saugumo įgūdžiai: apie prievartą ir kaip jos išvengti?

1.1 Kas yra prievarta?

Ne visi su mumis elgiasi draugiškai ir maloniai. Skiriamos keturios vaikus žalojančio elgesio rūšys: fizinė, emocinė, seksualinė prievarta ir nesirūpinimas (apleidimas).

Fizinė prievarta vadiname neatsitiktinius, sąmoningus smurtinius veiksmus vaiko atžvilgiu, kurie sukelia vaikui skausmą ar gali sukelti sveikatos ir vystymosi sutrikimus. Fizinė jėga tai nėra geras būdas spręsti nesutarimus ir išlieti pyktį. Vaikai turi žinoti, kad niekas negali jų mušti ranka ar įvairiais daiktais, stumdyti, daužyti, tampyti ar smogti, sukeldami jiems skausmą ir sužalojimus. Tai:

– Mušimas ranka ar įvairiais daiktais.

– Smogimas, stumdymas, purtymas, spardymas.

– Bet koks skausmo sukėlimas (žnaibymas, plaukų tampymas, badymas ir pan.).

– Kūno sužalojimo grėsmė.

– Darbo skyrimas ne pagal jėgas.

Požymiai, kurie leidžia įtarti, kad vaikas patyrė ar patiria fizinę prievartą:

Fiziniai:

– Mėlynės.

– Nudegimo žymės.

– Patinimai, pabrinkimai, gumbai.

– Nubrozdinimai, žaizdos, lūžimai, įdrėskimai ant kūno.

Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tas žymes (mėlynes, nubrozdinimai ir pan.), kurios yra nebūdingose vietose, paprastai atsirandančiose vaikui pargriuvus ir pan.

Elgesio pasikeitimai:

– Atsiradęs atsargumas, baikštumas suaugusiųjų atžvilgiu.

– Atsiradęs atsargumas kažkokios vaikų grupės atžvilgiu.

– Išgąstis, kai kiti vaikai verkia.

– Išgąstis dėl netikėtų kito žmogaus judesių.

– Atsiradęs agresyvumas arba atsiribojimas.

– Tėvų baimė, baimė eiti namo.

– Baimė eiti į mokyklą.

– Baimė pasilikti tam tikroje vaikų grupėje.

– Neįprasta, neatitinkanti oro sąlygų apranga (vaikas tikriausiai slepia smurto žymes).

Emocinė prievarta vadiname vaiko sugebėjimų, jo savęs vertinimo tyčinį griovimą, menkinimą, dėl to sutrinka prisitaikymas aplinkoje bei tarpasmeniniai santykiai. Nei kiek ne mažiau nei mušimas skausmingų pergyvenimų gali sukelti tyčiojimasis, žodinė agresija, žeminimas, gąsdinimas, vertimas jaustis kaltam, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, atstumiant ir parodant, kad esi nemylimas, nepageidaujamas. Tai:

– Pasityčiojimas.

– Žodinė agresija.

– Žeminimas.

– Gąsdinimas.

– Vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus pagrindo.

– Nuolatinis parodymas, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas.

– Nuolatinis blogos savijautos sukėlimas.

Požymiai, kurie leidžia įtarti, kad vaikas patiria emocinę prievartą:

– Įvairūs psichosomatiniai skundai (galvos, pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai ir pan.).

– Atsiradęs nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis (būdinga jaunesnio amžiaus vaikams).

– Nepasitikėjimas savimi.

– Depresija.

– Kalbos sutrikimai (mikčiojimas).

– Nuolankumas suaugusiems.

– Melavimas.

– Agresyvus elgesys (agresija gali būti nukreipta į kitus žmones, save patį arba aplinką).

– Pasyvumas.

– Ne pagal amžių suaugęs arba ne pagal amžių vaikiškas elgesys.

Seksualinė prievarta laikome veiksmus jaunesnio nei 18 m. amžiaus vaiko atžvilgiu, kuriais suaugę siekia patirti seksualinį pasitenkinimą. Tai vaiko seksualinis išnaudojimas liečiant, glostant, bučiuojant jo intymias vietas, ar reikalaujant iš vaiko to paties; rodant jam pornografines nuotraukas arba filmus, demonstruojant jam lytinius organus, verčiant jį stebėti lytinį aktą ar su pačiu vaiku jį atliekant.

Tai:

– Išprievartavimas arba mėginimas išprievartauti.

– Lytinių organų demonstravimas.

– Atviras kalbėjimas apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba jį susidominti.

– Leidimas ar skatinimas žiūrėti pornografinius filmus, žurnalus.

– Vaiko panaudojimas pornografijai.

Požymiai, kurie leidžia įtarti, kad vaikas patyrė arba nuolat patiria seksualinę prievartą:

Fiziniai:

– Suplėšyti, su kraujo dėmėmis rūbai (dažnai apatiniai).

– Niežėjimas arba skausmas lytinių organų srityje, sumušimai, kraujavimai.

– Venerinės ligos.

– Nėštumas.

– Atsiradę
neįprasti judesiai vaikštant ar sėdint, sunkumas judėti.

Elgesio pasikeitimai:

– Bijo kurios nors lyties suaugusio žmogaus.

– Vengia bendrauti su bendraamžiais.

– Dėmesio koncentravimo sutrikimai.

– Padidintas jaudrumas.

– Nenori dalyvauti fizinio lavinimo pamokose.

– Vengia persirengti kitiems matant.

Požymiai, būdingi tik seksualiniai prievartai:

– Keistas, įmantrus, seksualiai nuspalvintas elgesys.

– Netikėtai išsamios, neatitinkančios amžiaus tarpsnio žinios apie lytinius dalykus.

– Viešas masturbavimasis.

Nesirūpinimu (apleidimu) vadiname ilgalaikį fizinį ir psichinį vaiko poreikių nepatenkinimą, kai kyla grėsmė pilnaverčiam vaiko vystymuisi ir funkcionavimui. Tai svarbių biologinių ar psichologinių vaiko poreikių netenkinimas: nesirūpinimas vaiko maitinimu, rengimu, saugumu sveikata; išvijimas iš namų. Tai:

– Nesirūpinimas vaiko maitinimu.

– Nesirūpinimas vaiko apranga.

– Nesirūpinimas vaiko sveikata.

– Nesirūpinimas vaiko higiena.

– Nesirūpinimas vaiko socializacija, t.y. nesirūpinimas formavimu įgūdžių, kurie reikalingi norint sėkmingai prisitaikyti visuomenėje.

– Išvijimas iš namų.

Požymiai, kurie leidžia įtarti, kad vaiku nesirūpinama:

– Fizinio vystymosi sutrikimai (mažas ūgis, svoris).

– Netvarkinga išvaizda (purvinas kūnas, netinkantys drabužiai ir pan.).

– Dantų ir burnos ertmės ligos.

– Nuovargis ir apatija.

– Pastovus alkis.

Elgesio:

– Vaikas prašo išmaldos, vagiliauja.

– Vaikas ilgai pasilieka mokykloje, neskuba namo (anksti ateina, vėlai išeina ar pakeliui užsibūna pas draugus).

– Vaikas savaitgalius praleidžia gatvėje.

– Vaikas dažnai mieguistas, jam sunku susikaupti.

– Vaikas anksti pradeda rūkyti, vartoti alkoholį, narkotikus.

Kodėl tėvai, mokytojai ar kiti suaugę naudoja fizinę ir emocinę prievartą vaikų atžvilgiu?

– Siekia “pataisyti” vaiko elgesį (Tėvai muša, gąsdina ar kitaip žemina, siekdami įtakoti netinkamą, nepageidaujamą vaikų elgesį. Neretai šitaip “veikiant” vaikų elgesys net pablogėja.)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1054 žodžiai iš 3506 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.