Smurtas pries vaikus seimoje
5 (100%) 1 vote

Smurtas pries vaikus seimoje

1121



TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………3

1. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS 4

2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA 5

3. REZULTATŲ NAGRINĖJIMAS 10

IŠVADOS…………………………………………………………………………16

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS……………………………………..17

PRIEDAI…………………………………………………………………………18

ĮVADAS

Darbo tema: smurtas prieš vaikus šeimoje. Viena iš aktualiausių visuomenės problemų – smurtas. Ši problema egzistuoja gatvėse, smurtas demonstruojamas filmuose, spaudoje ir kt. Nors dauguma vaikų gyvena darniose šeimose, tačiau yra rizikos grupė vaikų, kurie patiria smurtą savo namuose iš pačių artimiausių žmonių. Šeimoje, kur vaikai turėtų patirti saugumą, būtent ir prasideda smurtas. Šeima kaip institucija pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje išgyvena krizę.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ar yra smurto problema šeimoje ir kokie veiksniai sudaro prielaidą smurtavimui atsirasti.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti fizinio smurto prieš vaikus šeimoje priežastis.

2. Išsiaiškinti smurto pasekmes prieš smurtaujančius vaikus.

Tyrimo objektas – Smurtas prieš vaikus šeimoje.

Tyrimo hipotezės:

1. Smurtavimas šeimoje daro neigiamą įtaką vaikams.

2. Dažniau pieš vaikus smurtaujama sunkiai besivertančiuose šeimose.

3. Dažniausiai prieš vaikus smurtauja vyrai negu moteys.

Informacijos rinkimo būdas – anketinė apklausa.

I

1. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS

Smurtas – tai fizinių priemonių panaudojimas prieš silpnesnį;

Smurtas prieš vaiką – tai bet koks fizinis bei emocinis vaiko įskaudinimas, prievarta ir agresija,

panaudota prieš jo valią;

emocinis smurtas – tai pasityčiojimas, žodinė agresija, žeminimas, nuolatinis blogos nuotaikos sukėlimas, parodymas, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas;

seksualinis smurtas – tai fizinio ar emocinio pranašumo naudojimas siekiant lytinio pasitenkinimo;

fizinis smurtas – kai tyčia žalojamas vaiko kūnas, dažnai tose vietose, kurias slepia drabužiai;

2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA

Smurtas prieš vaikus gali būti:

 emocinis – pasityčiojimas, žodinė agresija, žeminimas, nuolatinis blogos nuotaikos sukėlimas, parodymas, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas

 seksualinis – tai fizinio ar emocinio pranašumo naudojimas siekiant lytinio pasitenkinimo.

 fizinis – kai tyčia žalojamas vaiko kūnas, dažnai tose vietose, kurias slepia drabužiai, nesirūpinimas vaikais; kai tėvai ar globėjai nepatenkina pagrindinių vaiko fizinių bei emocinių poreikių, galima teigti, kad vaikas patiria smurtą.

Taigi, fizinis smurtas yra viena iš prievartos rūšių. Fizinio smurto sąvoka apima platų veiksmų diapozoną – nuo stumdymo iki nužudymo. Filosofijos daktarė C. Sutton teigia, jog tikras arba tikėtinas fizinis vaiko sužalojimas arba nesugebėjimas užkirsti kelią fiziniam sužalojimui (ar kančiai), įskaitant tyčinį nuodijimą, uždusinimą ir Miunchauzeno sindromą pasitelkus patikėtinį – visa tai yra fizinis sužalojimas.

Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama ar net pateisinama. Daugelis autorių šalia fizinio smurto mini ir fizinių bausmių sąvoką. Tėvai dažnai pasirenka fizines bausmes. Jiems atrodo, kad tai labai efektyvu, nes nutraukia klaidingą vaiko elgesį reikiamu momentu, o kartu išlieja savo pyktį. Mūsų visuomenė dar nėra pakankamai nutolusi nuo senųjų auklėjimo tradicijų, kai jos nebuvo labai liberalios : ,,Švelnus kasdienis baudimas buvo tekštelėti per minkštą vietą. Rimtesniu laikoma ,,beržinė košė” – plakimas rykšte. O didžiausia bausmė – tėvo diržas. Kartais baudė kūno dalį, padariusią ,,nusikaltimą”. Kadangi dažniausiai nusikalsta vaiko rankos, tai jis ,,gaudavo per nagus”. Už negražų žodį galėjo būti tekštelta per žandą.

Fizinės prievartos požymiai mėlynės, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai, gumbai, nubrozdinimai, žaizdos, lūžiai, įdrėskimai ant kūno, įvairaus laipsnio gyjančios žaizdos.

Vaikai nenoriai kalba apie šiuos požymius, dažniausiai sakosi patys ar atsitiktinai susižeidę.

Galima išskirti keletą priežasčių, kurios sudaro sąlygas skriausti vaikus. Daugiausia įtakos tam turi tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka. Yra pastebėta, kad gana dažnai tėvai ,,skriaudėjai” vaikystėje patys buvo skriaudžiami. Dėl to nukentėjo ir sulėtėjo jų socialinis ir emocinis vystymasis, jie nežinojo, ką reiškia būti mylimiems ir globojamiems. Taigi nė kiek nekeista, kad, matydami žiaurų tėvų elgesį, jie ėmė priimti jį kaip natūralų, savaime suprantamą, o vėliau patys pradėjo elgtis lygiai taip pat su savo vaikais.

R. Žukauskienė ir kt. autoriai skiria tris pagrindinius tėvų elgesio stilius:

 autoritetingas

 viską leidžiantis

 autoritarinis

Pastarojo stiliaus tėvų žodis vaikams yra neginčytinas įstatymas, už blogą elgesį yra griežtai baudžiama. Tėvai atrodo nutolę nuo savo vaikų, bijo jiems parodyti švelnumą ar juos apdovanoti. Tai gali būti dar viena fizinio smurto prieš vaiką priežastis.
Bene svarbiausia priežastimi įvardina skurdą. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį. Skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai geriausia terpė prievartai ir smurtui.

Iš tiesų, fizinio smurto prieš vaikus šeimoje priežastys įvairios: tėvai, vaikystėje patyrę fizinį smurtą, bloga socialinė – ekonominė šalies padėtis, asocialios šeimos, konfliktinė šeimos situacija, tėvų skyrybos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, vieniša motina ar tėvas, nebiologinis tėvas ar motina, nepageidautinas vaikas šeimoje, tėvai, pabuvoję įkalinimo įstaigose, tėvai – psichikos ligoniai, tėvų išsilavinimas.

Vaikų, patyrusių gąsdinimus ir fizinį smurtą, lyginamosios dalies priklausomybė nuo jų tėvų išsimokslinimo ir užimtumo. Tačiau J. Kairys teigia, kad tie skirtumai nėra jau tokie ryškūs ir priklausomybė nuo išsilavinimo ir fizinio smurto – taip pat. Užimtumas ir smurtas – ši priklausomybė gali būti aiškinama dar ir tuo, kad nedirbantys tėvai neišvengiamai turi daugiau kontaktų su vaikais. Kai kontaktų daugiau, konfliktų tikimybė didesnė.

Agresyvus tėvų elgesys su vaikais yra viena esminių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais. Galima išskirti tris smurto prieš vaikus kategorijas: vaiko neigimas, fizinis smurtas, emocinis smurtas ir seksualinė prievarta.

Dažniausiai pirmieji, oficialiai susiduriantys su vaikais, patyrusiais smurtą, yra gydytojai. Lietuvos gydymo įstaigose gydomi vaikai, patyrę smurtą, fizinį smurtą, seksualinę prievartą ir psichologinę prievartą; Yra tam tikras skaičius vaikų, kurie mirė. Artimieji tokio pobūdžio informaciją slepia, tai yra sunkiai įrodoma.

Smurtą prieš vaikus pirmiausiai lemia socialinė – ekonominė padėtis visuomenėje. Lietuvoje smurtui prieš vaiką yra palankios sąlygos: būstų problema , aukštas bedarbystės lygis, alkoholizmo problema. Glaudžiai susijes yra smurtas ir nesirūpinimas vaikais. Daug įvykių, susijusių su vaikais iki vienerių metų, įvyko dėl nesirūpinimo. Neprižiūrimi arba emocinę prievartą patyrę vaikai yra labiau linkę nesimokyti, patologiškai elgtis, tapti kriminaliniais nusikaltėliais.

1995 m., norint ištirti vaikų fizinio smurto paplitimą šeimose, Vilniuje buvo atlikta sociologinė mokinių apklausa. Tyrimas parodė, kad beveik pusė vaikų buvo gąsdinami, jog bus nubausti fizinėmis bausmėmis ar patyrė suaugusiųjų šeimos narių įvairų fizinį smurtą. Dažniausias fizinis smurtas prieš vaikus – mušimas kokiu nors daiktu (diržu ir pan.). Vaikai nurodė, kad dažniausiai smurtinių priemonių imasi tėvas. Tyrimas parodė, kad dažniausiai fizinį smurtą naudoja žemesnio išsilavinimo ar praradę darbą tėvai; skurdas skatina tėvų agresyvumą; ir fizinės prievartos prieš vaikus atvejai yra dažnesni šeimose, kuriose vartojamas alkoholis.

Smurto problema

Apie smurtą šiandien mes vis dažniau ir dažniau kalbame. Kasdien apie tai perskaitome spaudoje, sužinome iš televizijos. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, jis demonstruojamas videofilmuose, žurnaluose ir net kompiuteriniuose žaidimuose. Nors dauguma vaikų auga laimingose šeimose, yra rizikos grupė vaikų, kurie patiria smurtą savo namuose.

Vaikai, augdami visuomenėje, kur egzistuoja smurtas ir prievarta, gali prarasti pasitikėjimą tiek suaugusiais, tiek savimi, išmokti tokių bendravimo būdų, kurie pagrįsti agresija bei prievarta. Jie tampa nesaugūs. Nuo to, kokioje aplinkoje augs mūsų vaikai, priklausys, kokį pasaulį ateityje jie mums sukurs. Smurtas yra ta problema, kuri turi rūpėti mums visiems, nepriklausomai, ar mes esame tėvai ar ne.

Kiekviena turėtumėm žinoti:

Apie smurto kategorijas, apie tai, ką daryti, kad apgintumėme vaikus nuo smurto, apie tai, kaip išmokyti vaikus spręsti problemas taip, kad nebūtų naudojama agresija ir prievarta.

Ką Jū žinot apie vaikus ir smurtą?

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1314 žodžiai iš 2622 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.