Smurtas pries vaikus seimoje
5 (100%) 1 vote

Smurtas pries vaikus seimoje

ĮVADAS

Skaitant laikraščius, klausantis kriminalinių įvykių suvestinių, žiūrint filmus, atrodo, kad visuomenę užvaldė smurtas, prievarta. Žmonės slepiasi už grotų, plieninių durų, įmantrių užraktų ir sudėtingų signalizacijos sistemų, jie vengia vaikščioti gatvėmis sutemus ir vis mažiau pasitiki nepažįstamais žmonėmis. Nuo keliančių grėsmę svetimųjų žmonės slepiasi savo namuose, šeimoje. Tačiau ne visada namai teikia meilę ir apsaugo nuo smurto.

Nors dauguma vaikų gyvena darniose šeimose, tačiau yra vaikų, kurie patiria smurtą savo namuose iš pačių artimiausių žmonių. Šeimoje, kur vaikai turėtų patirti saugumą, būtent ir prasideda smurtas. Dauguma suaugusiųjų netiki, kad yra skriaudžiami vaikai, tačiau fizinis smurtas yra dažnas daugelyje Lietuvos šeimų. Pavyzdys: „13 metų Dalia ilgai tylėjo prieš pradėdama kalbėti su Vaikų linijos konsultantu, o pokalbį pradeda nuo to, kad nežino, ar gerai daro, kad čia paskambino. Pamažu įsidrąsinusi mergaitė papasakoja, kad tėvas girtas prie jos kabinėjasi: lenda, verčia gulti į lovą, muša, jei neklauso. Nesikabinėja jei būna mama namie, bet mergaitė mamai nėra nieko pasakojusi – tėvas yra ją prigąsdinęs, kad užmuš, jei kam nors pasakys.“

Nors Lietuvos Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę į asmens neliečiamybę, draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi (LR Konstitucija 21 str.). Deja, daugelyje pasaulio šalių smurtas prieš vaikus vis dar laikomas socialiai ir teisiškai priimtinu. Toks reiškinys akivaizdžiai rodo, kad vaikai neturi valdžios ir jų statusas šeimoje ir visuomenėje yra žemas.

Smurtas yra problema, kuri turi rūpėti mums visiems, nepriklausomai, ar mes esame tėvai, ar ne. Problema, kurią būtina spręsti visuomenės pastangomis, padėti ir vaikams, ir jų tėvams bei globėjams, kurie dažniausiai nesuvokia savo elgesio pasekmių.1. SMURTO ESMĖ, JO PRIEŽASTYS

Smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą.

Smurtas prieš asmenį būna įvairių formų: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis, netgi antgamtinis. Asmens daromo prieš asmenį smurto kaltininkas paprastai būna žmogus, kuris imasi prievartos, kad priverstų savo auką kentėti ir taip įgytų jos atžvilgiu ypatingos galios. Lengviausia tai padaroma tada, kai smurtininkas jaučiasi esąs savo aukos savininkas. Auka tampa objektu, daiktu, vartojamąja preke, su kuria galima elgtis kaip nori. Visais laikais aukomis galėjo ir gali tapti silpnesnieji šeimos nariai – vaikai, moterys, nusenę tėvai, negalintys pabėgti nuo savo kankintojų.

Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjo iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų. Deja, bandymai išjudinti šios problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako- valdžia ir visuomenė tarsi netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą. Ir tik visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų prievarta yra paplitęs reiškinys. Pripažino, kad : Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.

Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas. Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos. Nepavykus apsaugoti – mažinti skaudžias prievartos pasekmes.

Iš kur atsiranda tos smurto priežastys? Netgi patys smurtininkai dažnai nesuvokia, iš kur atsiranda juose tūnantis, juos užvaldęs įtūžis, noras kankinti ir žeminti kitą žmogų. Tyrimai rodo, kad dažniausiai smurtą pagimdo smurtas. Smurto galima išmokti, ir jis gali tapti nuolatiniu elgesio būdu. Jis gali būti ir spontaniška pykčio išraiška dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos. Pavyzdžiui, savo vaikus dažniausiai muša, iš jų tyčiojasi ir juos žemina tėvai, kurie patys vaikystėje yra patyrę tokį elgesį. Patirto smurto pasekmės gali būti jaučiamos visą žmogaus gyvenimą ir net perduodamos iš kartos į kartą. LR CK 3.155 str. 2 d. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Smurtinį savo elgesio pobūdį smurtininkas gali būti įsisąmoninęs, toks ‚ „pagrįstas“ smurtas yra tada, kai auka laikoma nuosavybe („ su savo nuosavybe ką noriu, tą ir darau“), kai teigiama, kad smurtas yra aukos labui („ aš padarysiu iš tavęs žmogų“), kai tokiu būdu keršijama („ mane taip augino, kodėl mano vaikai turėtų kitaip augti?“), tačiau prievartos gali griebtis ir sugniuždyti, netekę savigarbos, nesugebantys tvarkyti savo gyvenimo asmenys, kurie kankindami kitus, pasijunta esą galingi, turintys įtakos, reikšmingi.

Pyktis, agresyvumas gali išsilieti į išorę (kitų kankinimas) arba būti nukreiptas į save (savigriova). Save griaunantys žmonės neretai yra buvę labai
paklusnūs, nuolankūs, mandagūs, bijantys pasakyti „ne“, todėl sukaupę daug neišreikštų neigiamų jausmų, nerimo, baimės, nesugebantys kontroliuoti savo gyvenimo. Retai tokie žmonės supranta, jog taip yra žalojama asmenybė.

Kiekvienas žmogus pasikesinęs ar sužalojęs žmogų atsako pagal Baudžiamajį kodeksą. 2. ELGESYS ŽALOJANTIS VAIKO ASMENYBĘ

Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš vaiką, yra nepaprastai sudėtinga. Šiandien visiškai aišku, kad nėra vienos šitokio suaugusiųjų elgesio priežasties, taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socioekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos. Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei ir fizinei sveikatai ar gerovei kyla grėsmė ar padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo. Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra jo žmogiškųjų teisių pažeidimas. Smurtas turi būti sustabdytas, net jei ir nėra akivaizdžių šiuo metu fizinių ar psichinių pokyčių. Pirmasis žingsnis apsaugant vaikus nuo smurto ir nepriežiūros – tokių vaikų identifikavimas. Darželių auklėtojos, slaugytojai, kiti švietimo įstaigų darbuotojai kasdien susitinkantys su vaikais, turi puikią galimybę labai anksti atpažinti šias situacijas ir pamatyti tokius vaikus.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1048 žodžiai iš 3058 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.