Smurtas prieš vaikus1
5 (100%) 1 vote

Smurtas prieš vaikus1

112131

ĮVADAS

Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie smurtą ar prievartą patyrusius vaikus. Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima. Šiandien šios klaidos nebegalime daryti. Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos, o save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo įsipareigoti apsaugoti vaikus nuo šios skaudžios nelaimės.

Sunku pasakyti, kiek Lietuvoje yra vaikų, patyrusių prievartą ar smurtą. Šeimos nutyli ir vengia apie tai pranešti, bijodamos apkalbų, susigadinti reputaciją. Labai skaudu, kad vietoj meilės ir švelnumo, kuriuos vaikai turėtų gauti šeimoje, jie yra mušami, prievartaujami, traumuojami psichologiškai, kenčia nuo fizinio ir dvasinio atstūmimo, vienišumo.

Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, nepriežiūrą.

Fizinis smurtas – tai prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas.

Psichologinis (emocinis) smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.

Nepriežiūra – tai dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t.t. yra fizinio ir psichologinio smurto dalis. Tai socialinis-pedagoginis vaikų apleistumas.

Lytinis (seksualinis) smurtas – tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai (seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio.

Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičio lytinis smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.

KODĖL TURIME ŽINOTI APIE PRIEVARTĄ?

Prievarta ir smurtas yra ne tik vaiko patyrusio ją, bet ir jo šeimos, draugų ir visos visuomenės problema, kadangi:

 bet kokio amžiaus vaikas gali tapti prievartos auka;

 aukai gali būti padaryta rimta psichinė ir fizinė žala;

 žinojimas apie prievartą, įvykdytą ar vykdomą prieš tavo mylimą asmenį, sukelia didelį skausmą;

 draugai, šeimos nariai ar giminaičiai gali patys būti prievartautojai;

 jie gali žinoti apie prievartą, bet slėpti ir dėl to jaustis kalti;

 prievarta sutrikdo šeimos gyvenimą, gali išprovokuoti kitus nusikaltimus, sukelti kūno bei sielos ligas.

Žinojimas gali sumažinti prievartą ir smurtą visuomenėje, jei:

 suteiksite vaikui išsamią informaciją apie prievartą;

 mokysite vaiką, kaip jis pats galėtų apsisaugoti nuo skriaudikų;

 padrąsinsite vaiką, kad jis nebijotų pasipasakoti apie kiekvieną atvejį suaugusiam žmogui;

 pranešite žmonėms, kurie rūpinasi vaikų teisių gynimu, apie kiekvieną įtartiną atvejį.

PRIEVARTOS RŪŠYS

Yra daug vaiko prievartos rūšių. Jos visos skaudžios ir žeidžia tiek vaikus, tiek ir jų tėvus.

Prievarta gali būti:

Fizinė:

 mušimas ranka.

 mušimas įvairiais daiktais,

 smogimas, stumdymas,

 bet koks skausmo sukėlimas,

 kūno sužalojimo grėsmė.

Emocinė:

 pasityčiojimas,

 žodinė agresija,

 žeminimas,

 gąsdinimas,

 vertimas jaustis kaltam,

 nuolatinis blogos savijautos sukėlimas,

 parodymas, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas.

Seksualinė:

 išprievartavimas ar mėginimas išprievartauti,

 vaiko panaudojimas pornografijai,

 lytinių organų demonstravimas,

 atviras kalbėjimas apie seksą norint šokiruoti vaiką ar sukelti jo(jos) susidomėjimą,

 leidimas ar skatinimas žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus.

Nesirūpinimas, apleidimas:

 biologinių ar psichologinių vaiko poreikių netenkinimas(nesirūpinimas vaiko maitinimu, rengimu, saugumu ir sveikata),

 išvijimas iš namų.

FIZINĖ PRIEVARTA

Trys pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai mušami vaikai, yra šios:

a) namuose dažniausiai mušami judrūs, nepaklusnūs vaikai. Fizine prievarta bandomi slopinti kai kurie psichologiniai sutrikimai;

b) vaikai dažnai mušami, kai prieštarauja paliepus “daryk taip, o ne kitaip” – tai būna esant neurotinei užsispyrimo formai;

c) vaikai dažnai mušami dėl nepaklusnumo su negatyvumo reakcijomis, kurios atsiranda staiga kaip atsakomoji reakcija į kokį nors žodį, sakinį, vaiko manymu, nukreiptą prieš jo asmenybę – tai būna esant psichopatinei užsispyrimo formai.

Vaikai dažnai mušami ir dėl:

1. konfliktų šeimoje – ypač kai konfliktinė situacija susijusi su šeimos irimo grėsme.

2. Alkoholizmo šeimoje.

Reikia pažymėti, kad fizinė prievarta – nenaujas vaikų auklėjimo “metodas”. Dažnai mušantys vaikus tėvai sako, kad juos taip pat auklėję jų pačių tėvai. Beje, jų reakcija į mušimą buvo analogiška dabartiniam vaikų elgesiui. Vaikai į fizinę prievartą reaguoja įvairiai, ir tai labai priklauso nuo amžiaus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (nuo3m.) dažniausiai kyla baimė. Manoma, kad šiame amžiuje intensyviai vystosi

intelektas, mąstymas. Pradeda formuotis elgesys. Svarbu, jog tuo metu vyksta savojo “aš” supratimas. Adekvačioje šeimoje formuojasi šeimos jausmas. Darnios šeimos ramus tarpusavio supratimas – pagrindas sveikai tolimesnei vaiko raidai.

Atsiradusi baimė gali iš esmės pakeisti tolimesnę vaiko raidą. Kuo ilgiau veikia baimė tuo labiau kenčia visa pažintinė sfera. Vaikas visais atvejais praranda lankstumą, tampa susikaustęs, viskas, kas nauja vertinama labai įtariai.

Esant fizinei prievartai, labai dažnai pasitaiko miego sutrikimų, kuriuos nežinant priežasčių sunku gydyti:

• vaikai labai sunkiai užmiega, reikia juos migdyti. Dažnai jie nori, kad užmiegant greta būtų mama – tik tada jie jaučiasi saugiai;

• sutrinka miego kokybė, jis tampa neramus, dažnai nubundama, kalbama, kamuoja baisūs sapnai;

• somnambulizmas – vaikščiojimas miegant;

• dažnai vaikai, patyrę fizinę prievartą, naktimis pradeda šlapintis.

Mokyklinio amžiaus, ypač pradinių klasių vaikų reakcija į fizinę prievartą pasireiškia įvairiomis patologinėmis reakcijomis. Dažniausiai pasitaiko protesto reakcijos, kurios gali būti:

 aktyvios – vaiko elgesys ir visa jo veikla turi vieną tikslą – tiesiogiai ar netiesiogiai atkeršyti savo skriaudėjui;

 pasyvios – tai išsilaisvinimo iš sudėtingos, traumuojančios psichiką situacijos priemonė. Jos pasireiškia bėgimu iš pamokų, namų, atsisakymu valgyti. Gali rastis imitavimas (mėgdžiojimas) – reikšminga charakterio bei asmenybės formavimosi reakcija, nes ji skatina asocialaus elgesio pradžią, ankstyvą rūkymą, girtavimą.

Paauglystėje svarbi ir fizinė prievarta ikimokykliniu bei mokykliniu laikotarpiu, ir esama socialinė aplinka, nes tiesioginė fizinė prievarta šeimoje prieš paauglį esti reta. Mums svarbios šios elgesio sutrikimo formos:

 antidisciplinarinis elgesys – visa paauglio veikla nukreipta prieš mokyklos reikalavimus, mokyklos tvarką;

 asocialus elgesys (rūkymas, girtavimas ir kt.);

 delinkventiškas elgesys (valkatavimas, vagiliavimas, prievartavimas);

 autoagresyvus elgesys (savęs žalojimas).

EMOCINĖ (PSICHOLOGINĖ) PRIEVARTA

Dažniausiai psichologinę prievartą vaikas patiria mokykloje. Dažnai vyresnio amžiaus mokiniai tyčiojasi, žemina, gąsdina ar kitaip užgaulioja jaunesnius vaikus. Taip pat vaikai patiria emocinį spaudimą iš mokytojų. Todėl reikia siekti, kad minėtų situacijų mokyklose būtų mažiau.

Darbo mokykloje patirtis rodo, kad silpniausia pedagogikos veiklos sritis yra bendravimas. Net jauni pedagogai, besiremiantys puikiomis psichologijos žiniomis, beveik neturi socialinių įgūdžių. Galima įvairiais būdais šalinti šį trūkumą. Vienas iš jų – visose aukštesniosiose ir aukštosiose pedagoginėse mokyklose bei Pedagogų kvalifikacijos institute įvesti keliolika plačių praktinės psichologijos kursų:

• praktinių socialinių įgūdžių ir konfliktų sprendimo kursą siekiant išmokti bendrauti pozityviai, o ne agresyviai arba pasyviai, kad pedagogas galėtų bendrauti su mokiniais nekonfliktiškai, o kilus mokinio ir bendraklasių, mokytojo ir mokinio tarpusavio konfliktų, mokėtų juos spręsti;

• visiems pedagogams reiktų susipažinti su įvairiais darbo stiliais, įgyti svarbiausius demokratiško bendravimo įgūdžius;

• kiekvienas pedagogas turėtų mokėti pažinti ir žinoti, kaip, ištikus psichologinei krizei (tėvų skyrybos, artimo asmens netektis, savižudybė ir pan. ) padėti savo vaikui ir mokiniui;

• turėtų žinių ir socialinių įgūdžių efektyviai bendrauti su vaikais įvairiais jų psichoseksualinės raidos tarpsniais.

Žinoma, pedagogo darbo sutarties įstatyme turėtų būti punktas dėl atleidimo iš darbo už psichologinį smurtą ir prieš mokinį, ir prieš pedagogą. Labai reikalingas mechanizmas, kur mokinys, jo tėvai ar pedagogai galėtų kreiptis psichologinio smurto atveju.

SEKSUALINĖ PRIEVARTA

Seksualinė prievarta – tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Suaugęs pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Taip jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą.

Dažniausiai seksualinės prievartos aukos yra mergaitės, tačiau ją patiria ir berniukai. Neretai vaikai išnaudojami ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Berniukai ir mergaitės verčiami žiūrėti gašlius vaizdus ir klausytis tokio pobūdžio kalbų, bučiuotis, rodytis nuogi, leisti save liesti, stebėti nuogą prievartautoją ir jį liesti, žiūrėti pornografinius žurnalus, nuotraukas, filmus ar pan., fotografuotis pornografinėms nuotraukoms, patenkinti suaugusįjį, santykiaujant su juo oraliniu, vaginaliniu ar analiniu būdu.

Dažniausiai prievartautojai yra vyrai, rečiau – moterys. Paprastai tai – gerai vaikui pažįstami žmonės, kuriais jis pasitiki pvz., šeimos draugai, tėvo kolegos, kaimynai, geriausios draugės(-o) tėvas, auklėtojas, mokytojas, dvasininkas, treneris, t.t. Kiti prievartautojai – giminaičiai: tėvas, patėvis, motinos sugyventinis, senelis, dėdė, vyresnis brolis ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1494 žodžiai iš 2943 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.