Smurtas šeimoje
5 (100%) 1 vote

Smurtas šeimoje

11213141

Turinys

1. Įžanga……………………………………………………………………………………………………………………………..1

2. Smurtas namuose………………………………………………………………………………………………………………2

3. Šeimyninis smurtas……………………………………………………………………………………………………………3

4. Smurtas mokykloje……………………………………………………………………………………………………………4

5. Smurtą patiriantis vaikas……………………………………………………………………………………………………5

6. Vaiko žalojimo rūšys…………………………………………………………………………………………………………6

7. Ką daryti, jei vaikas jums pasako, kad jis yra skriaudžiamas?…………………………………………………7

8. Smurtas prieš moteris………………………………………………………………………………………………………..8

9. Apklausa “Vaikų patiriamas smurtas“ (1998 m.)…………………………………………………………………..9

10. Vaiko teisių konvencija ir žmogaus teisių pažeidimai………………………………………………………..10

11. Buitinis smurtas…………………………………………………………………………………………………………….12

12. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………14

13. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………..15

14. Priedas…………………………………………………………………………………………………………………………16

Įžanga

Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti.

Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama. Daugumas suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas daugelyje Lietuvos šeimų.

Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip).

Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, t.y. turi tokių pačių simptomų, kaip ir smurtą patyręs vaikas.

Kasmet apie du milijonai vaikų JAV patiria prievartą iš savo šeimos narių. Tai tik oficialiai įregistruoti atvejai. Tikslaus šių nusikaltimų skaičiaus niekas nežino, nes šeimos vengia apie tai pranešti, bijodamos kaimynų apkalbų. Skaudu, kad vietoj švelnumo ir rūpesčio, kuriuos vaikai turėtų gauti šeimoje, jie yra mušami, deginami, prievartaujami, traumuojami psichologiškai, kenčia nuo fizinio ir dvasinio atstūmimo, vienišumo. Taigi nė kiek nekeista, kad tokie vaikai būna uždari, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų ryšiai su tėvais ir draugais būna nepastovūs ir nepatvarūs. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad patyrę prievartą vaikai ateityje skriaus savo vaikus, nemokės ir negalės nuoširdžiai prisirišti prie kito žmogaus.

Smurtas namuose

Fizinis smurtas – mušimas, spardymas, ar tyčinis vaiko skriaudimas bet kokiu būdu – dažniausiai pasireiškiantys smurto būdai.

• Labai dažnai 7 – rių metų vaikai yra mušami kokiu nors daiktu, (diržu ar lazda).

• Vaikai, įrašyti į vaikų teisių apsaugos įskaitą, kasmet kentėdavo fizinį smurtą.

• Seksualinis vaikų išnaudojimas taip pat dažnai susijęs su smurtu.

• Jaunesni nei 5 metų vaikai dažnai miršta dėl tėvų nerūpestingumo.Dažnai tėvai teisinasi dėl vaikų sužeidimų: “Jis suklupo ant laiptų”, “Ji atsitrenkė į duris”, “Jis paslydo vonioje”. Kai kurie tėvai dėl smurtinių veiksmų aiškinasi: “Aš truputėlį per daug išgėriau”, “Aš tik praradau kantrybę”.

Ką jūs galite padaryti?

Turite padaryti viską, ką galite, kad apsaugotumėte savo vaiką. Jei Jūsų vaikas nors kartą rimtai buvo sužeistas, sumuštas ar suspardytas, nepriklausomai nuo priežasties, pasirūpinkite, kad jam būtų suteikta reikiama medicininė pagalba ir priežiūra.

• Jei Jūs esate linkę į smurtą, ar jaučiate, kad galite smurtauti prieš vaiką, jums reikalinga pagalba ir parama. Jūs privalote kreiptis į specialistus.

• Tėvai kartais
nerimauja, kad iš jų bus atimti vaikai. Tačiau tai turėtų būti taikoma tik kaip neišvengiama priemonė problemai išspręsti.

• Jei Jūs pastoviai jaučiate stresą ir pyktį bei jaučiate, kad galite prarasti savitvardą, patariame:

– skaičiuokite iki 10 ir giliai įkvėpkite. Suteikite sau ir vaikui “pertraukėlę”;

– pakalbėkite su draugu ar giminaičiu ir papasakokite kaip Jūs jaučiatės;

– suraskite būdą atsipalaiduoti. Tai gali būti įvairūs pratimai, muzikos klausymas, puodelis arbatos, karšta vonia ar bet kas, kas Jums tinka;

– prisiminkite apie tai, kas susiję su teigiamais jausmais vaikui, kas sukelia džiaugsmą ir meilę savo vaikui;

– stresines situacijas sumažina jumoras;

– atraskite laiko nusiraminimui.

• Prašykite pagalbos. Būti tėvais – tai didžiulis įsipareigojimas prieš savo vaikus, Jūs turite jausti atsakomybę už jų ateitį. Jei Jūs patyrėte smurtą ir prievartą būdamas vaikas, pasistenkite užtikrinti, kad Jūsų vaikas nebekentės dėl to paties.

• Jei Jūs įtariate, kad šalia vaikas auga aplinkoje, kur yra smurtaujama, padėkite tam vaikui. Nebūkite abejingi. Apie smurtą praneškite policijai, socialinei tarnybai, vaikų teisių apsaugos tarnybai.

Šeimyninis smurtas

• Šeimyninio smurto atvejų išaugo kaip niekad anksčiau daug per pastaruosius 15 metų.

• Kai kuriems vaikams šeimyninis smurtas baigiasi tragedija – motinos mirtimi. Ne mažiau kaip pusė šeimyninio smurto atvejų vaikai taip pat patiria skriaudą.

• Vaikams reikalinga šilta aplinka tam, kad jie patys užaugę būtų geri tėvai, jaustų atsakomybę ir meilę savo vaikams. Netgi jei yra skriaudžiami ne patys vaikai, jie, būdami liudininkais, kai skriaudžiamas jiems mylimas žmogus, įgyja žalojančią patirtį.

• Vaikai gali pradėti bijoti pykčio ar prarasti visiškai pasitikėjimą. Jie gali jaustis kaltais ir tapti atsiskyrėliais arba linkę į depresiją. Kiti gali patys tapti agresyvūs.

• Požiūris į šeimynini smurtą pasikeitė. Jūs turite teisę gyventi saugioje aplinkoje. Nebijokite siekti pagalbos.

Ką Jūs galite padaryti?

• Jūs neturėtumėte skubėti ir nedelsiant palikti namus ar nutraukti ryšius. Jūs turite ieškoti pagalbos bei patarimų apie savo ir savo vaikų apsaugą.

• Vaikai beveik visada žino apie vykstantį smurtą, nors suaugusieji galvoja, kad jie tai nuslepia. Reikia būtinai su vaiku pakalbėti apie tai, ką jis jaučia.

• Tose šeimose, kuriose yra smurtaujama, vaikų priežiūra yra bloga.

• Jei Jūs sužinojote apie šeimynini smurtą gretimame bute ar name, būtinai kreipkitės į specialistus pagalbos.

Smurtas mokykloje

• Užpuolimai ar kiti smurtiniai veiksmai vis dažniau įvyksta daugelyje mokyklų. Tai vyksta net jaunesnių nei 15 -kos metų paauglių tarpe.

• Užpuolimas yra apgalvotas veiksmas siekiant išgąsdinti ar sužeisti. Jis gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis. Tai sukelia sunkias pasekmes, nelaimes.

• Kai kada vaikai žūsta nuo kankintojų rankos, o kai kada patys nusižudo, nepakeldami smurto.

Ką Jūs galite padaryti?

• Rimtai žiūrėti į bet kokį smurtą mokykloje.

• Pasikalbėti su savo vaiku apie tai, kas vyksta mokykloje ir atidžiai išklausyti bet kokį jų susirūpinimą. Priminkite jiems, kad Jūs esate jų pusėje ir kad Jūs visada tikėsite tuo, ką jie Jums sako.

• Pasikalbėkite apie tai su vaiko mokytoju ar direktoriaus pavaduotoju. Ieškokite pagalbos.

Smurtą patiriantis vaikas

Suprasti,kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, nepaprastai sudėtinga. Šiandien yra žinoma, kad nėra vienos tokio suaugusiųjų elgesio priežasties, taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socioekonominės šeimos padėties,rasės ar religijos. Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei ar fizinei sveikatai ar gerovei iškyla grėsmė ar padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo. Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Smurtas turi būti sustabdytas, nes jei ir nėra akivaizdžių fizinių ar psichinių pakitimų. Pirmiausia, siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto ir nepriežiūros, reikia tokius vaikus identifikuoti. Gydytojai, pedagogai, slaugytojos, kiti švietimo įstaigų darbuotojai, kasdien susitinkantys su vaikais, turi unikalią galimybę labai anksti atpažinti šias situacija ir pamatyti tokius vaikus.


Vaiko žalojimo rūšys

Yra skiriamos keturios vaiką žalojančio elgesio rūšys – tai nepriežiūra ir apleistumas – netenkinimas esminių tiek fizinių, tiek emocinių vaiko poreikių, fizinis smurtas, emocinis psichikos žalojimas, seksualinis smurtas arba
išnaudojimas. Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba jų kombinaciją. Daugumos jų išgyvenusių vaikų patirtyje smurtas yra susiliejęs, fizinę skriaudą lydi emocinė, seksualinę traumą – fizinė.

Nepriežiūra, apleistumas – tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, todėl kyla grėsmė vaiko visaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui.

Fizinė prievarta – tai neatsitiktiniai sąmoningi suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos ir vystymosi sutrikimų. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis epizodas arba pasikartojantys veiksmai – mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas. Fizinė trauma gali būti įvairi – nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidaus organų sužalojimo.

Emocinė prievarta – tai vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo.

Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti su šia sritimi susijusį pelną. Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrų vyksta, jaučia didžiulę gėdą papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs.

KĄ DARYTI, JEI VAIKAS JUMS PASAKO, KAD JIS YRA SKRIAUDŽIAMAS?

 BŪKITE ATVIRAS IR SUPRATINGAS

 NESISTENKITE ATLIKTI TYRIMO IR APKLAUSOS

 SUPRASKITE, KAD VAIKAS IŠGYVENA JAUSMŲ SUMAIŠTĮ

 TIKĖKITE VAIKU

 PAAIŠKINKITE VAIKUI, KOKIŲ VEIKSMŲ IMSITĖS

 NEPASAKOKITE KITIEMS ŽMONĖMS

 JEI VAIKAS PASIRINKO JUS SAVO PATIKĖTINIU, TAI BŪKITE KARTU

 JEI VAIKAS JUMS PAPASAKOJA APIE PATIRTĄ SMURTĄ, NESKUBĖKIT JO PRAUST IR PERRENGT – TAI GALI BŪTI SVARBŪS ĮKALČIAI.


Smurtas prieš moteris

Statistika ir tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai smurtą namuose patiria moterys ir vaikai. Todėl ši skiltis pirmiausiai yra skirta moterims, kad suteikti joms informaciją ką reikėtų daryti smurto atveju, kaip ją gina įstatymai, kur kreiptis jai ar vaikams, taip pat skirta visiems, dirbantiems smurto prieš moteris mažinimo srityje.

Nors mūsų visuomenė jau daug girdi ir mato (būtent- mato) smurto prieš moteris atvejų, tačiau visuomenės nuostatos keičiasi labai lėtai ir vis dar aukos yra labiau smerkiamos nei smurtautojai bei dažnai jos nesulaukia reikalingos pagalbos iš aplinkinių. Kartais to priežastis – abejingumas, nenoras kištis “ne į savo reikalus”, tačiau dažnai tai ir nežinojimas, kuo ir kaip padėti smurtą patyrusiai.

Pasauliniais duomenimis smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ar nedarbingumo priežastis (tik retai tai nurodoma oficialiai), kaip ir vėžys. Turime suvokti, kad smurtas šeimoje ir prievarta, naudojama prieš asmenį, yra visų mūsų reikalas. Tai socialinė problema, o ne vien šeimos ar moters reikalas. Visų pirma tai liečia visą visuomenę, kurioje vis dar gajos patriarchalinės nuostatos. Dažnai sulaukiu klausimo: ar iš tiesų smurtas prieš moteris mūsų visuomenėje toks dažnas reiškinys? Deja, taip. Tai įrodo statistiniai bei tyrimų duomenys. Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis kas trečia moteris pasaulyje yra patyrusi smurtą. Tačiau kaip visame pasaulyje yra įrodyta – statistiniai duomenys, atvejai užregistruoti policijoje parodo tik ledkalnio viršūnę, jie parodo mažiau nei ¼ realiai įvykusių smurto atvejų.

Fizinis, psichologinis ar ekonominis smurtas prieš moteris, neturi būti toleruojamas. Jeigu tai nevyksta su manimi, tai nereiškia kad to nėra visai, padėkite savo darugei, kaimynei ar seseriai. Būkime solidarios, paremkime viena kitą, padėkime, to taip trūksta mūsų santykiuose.

Apklausa “Vaikų patiriamas smurtas“ (1998 m.)

Šį tyrimą Lietuvos vaikų teisių gynybos organizacijos “Gelbėkit vaikus“ prašymu atliko Visuomenės nuomonės tyrimų centras “Vilmorus“. Apklausa vyko 1998 m. gruodžio 4-7 d., buvo apklausta 1002 suaugę Lietuvos gyventojai.

Pateikiame šio tyrimo rezultatą su trumpais komentarais.

Ar Jus mušdavo tėvai, globėjai?

Tyrimas parodė, kad apie pusės atsakiusiųjų (48,3%) tėvai nemušdavo ir apie pusę mušdavo: 48,3% kartais, o 3,4% – dažnai.

Vaiko teisių konvencija ir žmogaus teisių pažeidimas

Žinoma, kad vaikai įvairų smurtą (psichologinį, fizinį ir kitokį) patiria ir mokykloje, ir kieme, ir namuose – šeimoje. Ne tik Lietuvoje paplitęs pasyvus teroras, kada vienas iš šeimos narių vaiką muša, o kitas – tyli. Vėliau tėvas, tarsi jausdamas kaltę, sūnaus ar dukros prašo atleisti, nes mama štai tokia bloga. Didžiulį susirūpinimą kelia mokyklose prieš vaikus naudojamas psichologinis smurtas. Kartais pedagogai jiems neįtinkančius moksleivius tiesiog kitų akivaizdoje išvadina nešvankiais žodžiais. Ypač nuo tokio teroro vaikams sunku apsiginti, jie net gali susirgti. Daug mokytojų taip ir neišmoksta pakomentuoti savo auklėtinių padarytų darbų. Jokios ironijos įvertinant jų darbus ir
pažymius negali būti. Labai daug pasitaiko atvejų, kada šeimoje vaikai mušami, net dėl menkniekių. Ne paslaptis, jog vaikai dažnai nukenčia dvigubai ir dėl to, kad toli gražu ne visada suaugusiems pasisako, kas iš tikrųjų jiems atsitiko. Tai viena iš sunkiausiai sprendžiamų problemų. Iš tikrųjų mes, suaugusieji, nemokame atvirai kalbėtis su vaikais, ypač su tais, kurie patyrė smurtą. Nukentėjusiojo apklausos procedūra tokia sudėtinga, netobula ir grubi, kad vaikas po pirmo susitikimo su tardytoju užsisklendžia ir iš jo daugiau, išskyrus patį faktą, nieko neišpeši. Pas mus sukentėjusįjį apklausia po kelis kartus, iš pradžių policija, po to prokurorai, vėliau dar kartą prokurorai, ir tą patį kelis kartus reikia kartoti teisme. Įsivaizduokime, ką reiškia tokia procedūra seksualinę prievartą patyrusiam vaikui. Civilizuotose Vakarų šalyse ši problema pakankamai išspręsta – vaiko parodymai apklausos metu įrašomi į garso ir vaizdo juostą, kuria vėliau naudojasi kitos teisinės institucijos. Vaikus apklausia ne šiaip teisininkas, o žmogus, kuris specialiai paruoštas psichologiškai, moka bendrauti su vaikais, juos supranta. Pirmiausia pedagogai, nepilnamečių reikalų inspektoriai turi sugebėti suprasti, kas atsitiko vaikui: jis pats nukrito nuo kėdės ir susitrenkė, ar jį tiesiog kas nors sumušė. Fizinio lavinimo mokytojai taip pat ateityje turės sugebėti per pamokas įžvelgti problemą, kurią bando vaikas nuslėpti. Šiuo klausimu Vakarai pažengė gerokai į priekį, nes ten taip pat vaikai patiria smurtą. Policijos pastangomis vaikams pateikiamos anoniminės anketos, kuriose jie nurodo apie patirtą smurtą buityje. Labai pastebima viena bloga tendencija – daug vaikų, kurie skundžiasi dėl tėvų ilgalaikių komandiruočių į Rytus, – tėvai savo vaikams numeta pinigų, o patys išvažiuoja prekiauti. Šiauliams ši problema ypač aktuali. Dėl to nemažai šeimų išsiskiria. Net patys vaikai rašo prašantys savo tėvų, kad šie kuo greičiau išsiskirtų, nes sunku visiems… Taip pat vaikai atkreipė dėmesį į tai, kad jų mamos ėmė dominuoti šeimoje – iš komercinių kelionių sugrįžusios užsipuola vyrus, kad šie nesugeba pinigų uždirbti tiek, kiek uždirbančios jos, tokios moterys dažnai daug laiko praleidžia su draugėmis restoranuose. Tokių šeimų nariai apskritai nebeturi vienas su kitu apie ką pasišnekėti. Tai irgi smurtas prieš vaikus… Vaikų seksualinė prievarta mūsų mieste – taip pat ne naujiena.

Šiuo metu Jūs matote 62% šio straipsnio.
Matomi 2425 žodžiai iš 3916 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.