Smurtas tv ir internete
5 (100%) 1 vote

Smurtas tv ir internete

Žurnalistų etikos inspektorius tarnyba, tęsdama kartu su Lietuvos teisės universitetu 2002 m. pradėtą forumo „Kriminogeniškumas – viešoji informacija – teisinė valstybė“ ciklą, kovo 18 d. surengė diskusiją – „Smurtas ir nusikaltimas žiniasklaidos akiratyje: visuomenės interesas ir poveikis nepilnamečiams“.

Ugnė SAULYTĖ

Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis ir Lietuvos teisės universiteto prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis, sveikindami jau trečią kartą į diskusiją susirinkusius dalyvius, kalbėjo, kad nesprendžiamos problemos savaime niekur neišnyks. Pasak prorektoriaus, jau dabar galime matyti kaip sprogsta skaudžiausi socialiniai visuomenės pūliniai ir blogiausia tai, jog šie „sprogimai“ tiesiogiai liečia vieną labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – vaikus ir paauglius. „Šiurpūs pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad pačius žiauriausius nusikaltimus įvykdo ir vidurinių mokyklų moksleiviai, todėl būtina ne tik atkreipti dėmesį į žiaurumo visuomenėje ir per žiniasklaidą problemą, bet imtis konkrečių priemonių tai problemai spręsti“, – sakė J. Pečkaitis.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis kalbėjo apie labai reikšmingų interesų sandūrą – intereso žinoti ir vaiko teisės jaustis saugiu. Pasak A. Miškinio, suderinti šiuos interesus yra labai sunku, tačiau būtina. „Liūdna tai, kad net ir priėmus beveik visus nepilnamečio apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio reglamentuojančius teisės aktus, žiniasklaida dažnai nesugeba ar nenori užtikrinti vaiko intereso jaustis saugiu“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausiasis patarėjas. Tačiau negalima kaltinti tik žiniasklaidos, teigė A. Miškinis, nes sistema dar nedirba taip gerai, kaip turėtų.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė sakė netikinti, kad diskusijos gali pakeisti esamą padėtį, kai nuolat susiduriama su tokiomis galingomis jėgomis kaip žmogaus godumas ir žiaurumas. Seimo narė žiniasklaidoje šiuo metu labiausiai pasigendanti paprasčiausio padorumo ir politikų veiklumo. „Niekas nedrįsta imtis drastiškų priemonių, o ypač artėjant rinkimams, – piktinosi D. Teišerskytė, – ir labai abejoju, kad situacija gali pasikeisti. Nebent moksleivių siautėjimo pasekmes pajaus didelių ponų vaikeliai“.

Apie neigiamą smurto televizijoje poveikį nepilnamečiams ir jo prevenciją kalbėjęs Lietuvos teisės universiteto Kriminologijos katedros lektorius dr. Alfredas Kiškis sakė, smurtas TV ekranuose jau tapo labai gilia visuomenės sveikatos problema. Savo pranešime, paruoštame pagal mokslinius tyrimus, jis akcentavo, kad smurtas skatina globalios agresyvios kultūros vystymąsi ir to pasekmes mes jau galime jausti šiandien. „Būtent iš televizoriaus ekrano daugelis vaikų išmoksta agresyvaus elgesio modelių, daug laiko prie TV ekranų praleidžiančių vaikų psichika yra mažiau jautri aplinkinių skausmui, o žiūrint labai daug smurtinių filmų vaikai kartais net nebesuvokia gyvybės vertės“, – vardijo A. Kiškis. Lektoriaus teigimu, didžiausią įtaką vaikams vis tiek daro tėvai, o ne televizorius, tad visų pirmą reikėtų mokyti juos, o paskui – žiniasklaidą.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko Gintaro Songailos teigimu, tiek daug smurtinių laidų žiniasklaida pateikia todėl, kad visuomenė iš jos reikalauja tokios informacijos. Jo manymu, kriminalistinį visuomenės įvaizdį labai sunku ištrinti iš žmonių sąmonės, nes dauguma piliečių yra linkę manyti, kad kriminaliniai elementai bet kuriuo atveju valdo valstybę, tad žiūrovai ir skaitytojai nori žinoti to „valdymo“ smulkmenas.

Savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapio redaktorius Linas Kranauskas stojo ginti žiniasklaidos teigdamas, jog ji tikrai neturi tiek galios paveikti nepilnamečio psichiką, jei su juo kalba tėvai ir paaiškina, kad TV ekrane rodomi dalykai – fikcija. „Problema yra tai, kad visą atsakomybę norima sukrauti ant žiniasklaidos pečių, kai ją turėtų prisiimti patys nepilnamečių tėvai“, – kalbėjo L. Kranauskas.

Anot jaunimo puslapio redaktoriaus, jei tokios informacijos negali pateikti tėvai, ji galėtų būti suteikiama vidurinėse mokyklose įdiegus „žiniasklaidos suvokimo“ pamokas. Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto dėstytojas Skirmantas Valiulis susirinkusiuosius informavo, kad toks projektas šiuo metu jau ruošiamas ir greitu laiku turėtų būti įgyvendintas.

Nuolat ekrane matomas smurtas daro vaikams žymią įtaką:

• stimuliuoja agresyvų elgesį,

• skatina spręsti problemas fizinės jėgos pagalba,

• sukelia baimę, nes pasaulis grėsmingas,

• daro vaikus nejautriais, abejingais smurtui

KĄ DARYTI?

• Apribokite ekrano laiką vaikui iki 1-2 val. per dieną, įskaitant TV, video ir kompiuterį.

• Vaikams iki 2 metų televizorius visai nerekomenduojamas. Vietoje to, kalbinkite savo mažylį ir skaitykite jam nuo pat gimimo; skaitymas stimuliuoja kalbos vystymąsi ir emocinį ryšį su vaiku.

• Venkite naudoti televizorių vietoje auklės. Jeigu Jums norisi ramybės, sudominkite vaiką kokiu nors žaidimu ar galvosūkiu; paskatinkite piešti, konstruoti, skaityti.

• Išjunkite televizorių valgymo ir pamokų ruošimo
metu. Valgant kalbėkitės apie dienos įvykius ar planus; bendraukite tarpusavyje, o ne su ekranu.

• Neleiskite vaikui migdytis su įjungtu televizoriumi. Prieš miegą prisėskite prie vaiko: pasikalbėkite, pasekite ar paskaitykite pasaką.

• Domėkitės, ką žiūri Jūsų vaikas. Jei nesate tikri, apie ką yra vaiko žiūrima laida, žiūrėkite kartu ir nuspręskite, ar ji priimtina. Jeigu ne, paaiškinkite vaikui, kodėl draudžiate ją žiūrėti.

• Išrinkite tinkamas laidas. Kartu sudarykite ateinančios savaitės programą, kas bus žiūrima Jūsų namuose. Parinkite kokybiškas ir vaiko amžiui tinkamas laidas. Įtraukite ką nors, ką visa šeima galėtų žiūrėti kartu.

• Žiūrėkite TV kartu su vaiku. Kalbėkitės apie tai, ką rodo: lyginkite su savo šeimos įvykiais ir vertybėmis; aptarkite realias smurto pasekmes, reklamos įtaką ir tikslus.

• Paįvairinkite vaiko dienos užsiėmimų pasirinkimą. Televizija turi būti tik viena iš daugelio laiko leidimo galimybių. Skatinkite vaiko pomėgius, sportavimą, žaidimus su draugais.

• Nelaikykite įjungto televizoriaus, kai niekas nežiūri. Verčiau įsijunkite muziką, dainuokite patys ar kalbėkitės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 957 žodžiai iš 3164 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.