Smurtas tv ir internete
5 (100%) 1 vote

Smurtas tv ir internete

1121

Žurnalistų etikos inspektorius tarnyba, tęsdama kartu su Lietuvos teisės universitetu 2002 m. pradėtą forumo „Kriminogeniškumas – viešoji informacija – teisinė valstybė“ ciklą, kovo 18 d. surengė diskusiją – „Smurtas ir nusikaltimas žiniasklaidos akiratyje: visuomenės interesas ir poveikis nepilnamečiams“.

Ugnė SAULYTĖ

Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis ir Lietuvos teisės universiteto prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis, sveikindami jau trečią kartą į diskusiją susirinkusius dalyvius, kalbėjo, kad nesprendžiamos problemos savaime niekur neišnyks. Pasak prorektoriaus, jau dabar galime matyti kaip sprogsta skaudžiausi socialiniai visuomenės pūliniai ir blogiausia tai, jog šie „sprogimai“ tiesiogiai liečia vieną labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – vaikus ir paauglius. „Šiurpūs pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad pačius žiauriausius nusikaltimus įvykdo ir vidurinių mokyklų moksleiviai, todėl būtina ne tik atkreipti dėmesį į žiaurumo visuomenėje ir per žiniasklaidą problemą, bet imtis konkrečių priemonių tai problemai spręsti“, – sakė J. Pečkaitis.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis kalbėjo apie labai reikšmingų interesų sandūrą – intereso žinoti ir vaiko teisės jaustis saugiu. Pasak A. Miškinio, suderinti šiuos interesus yra labai sunku, tačiau būtina. „Liūdna tai, kad net ir priėmus beveik visus nepilnamečio apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio reglamentuojančius teisės aktus, žiniasklaida dažnai nesugeba ar nenori užtikrinti vaiko intereso jaustis saugiu“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausiasis patarėjas. Tačiau negalima kaltinti tik žiniasklaidos, teigė A. Miškinis, nes sistema dar nedirba taip gerai, kaip turėtų.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė sakė netikinti, kad diskusijos gali pakeisti esamą padėtį, kai nuolat susiduriama su tokiomis galingomis jėgomis kaip žmogaus godumas ir žiaurumas. Seimo narė žiniasklaidoje šiuo metu labiausiai pasigendanti paprasčiausio padorumo ir politikų veiklumo. „Niekas nedrįsta imtis drastiškų priemonių, o ypač artėjant rinkimams, – piktinosi D. Teišerskytė, – ir labai abejoju, kad situacija gali pasikeisti. Nebent moksleivių siautėjimo pasekmes pajaus didelių ponų vaikeliai“.

Apie neigiamą smurto televizijoje poveikį nepilnamečiams ir jo prevenciją kalbėjęs Lietuvos teisės universiteto Kriminologijos katedros lektorius dr. Alfredas Kiškis sakė, smurtas TV ekranuose jau tapo labai gilia visuomenės sveikatos problema. Savo pranešime, paruoštame pagal mokslinius tyrimus, jis akcentavo, kad smurtas skatina globalios agresyvios kultūros vystymąsi ir to pasekmes mes jau galime jausti šiandien. „Būtent iš televizoriaus ekrano daugelis vaikų išmoksta agresyvaus elgesio modelių, daug laiko prie TV ekranų praleidžiančių vaikų psichika yra mažiau jautri aplinkinių skausmui, o žiūrint labai daug smurtinių filmų vaikai kartais net nebesuvokia gyvybės vertės“, – vardijo A. Kiškis. Lektoriaus teigimu, didžiausią įtaką vaikams vis tiek daro tėvai, o ne televizorius, tad visų pirmą reikėtų mokyti juos, o paskui – žiniasklaidą.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko Gintaro Songailos teigimu, tiek daug smurtinių laidų žiniasklaida pateikia todėl, kad visuomenė iš jos reikalauja tokios informacijos. Jo manymu, kriminalistinį visuomenės įvaizdį labai sunku ištrinti iš žmonių sąmonės, nes dauguma piliečių yra linkę manyti, kad kriminaliniai elementai bet kuriuo atveju valdo valstybę, tad žiūrovai ir skaitytojai nori žinoti to „valdymo“ smulkmenas.

Savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapio redaktorius Linas Kranauskas stojo ginti žiniasklaidos teigdamas, jog ji tikrai neturi tiek galios paveikti nepilnamečio psichiką, jei su juo kalba tėvai ir paaiškina, kad TV ekrane rodomi dalykai – fikcija. „Problema yra tai, kad visą atsakomybę norima sukrauti ant žiniasklaidos pečių, kai ją turėtų prisiimti patys nepilnamečių tėvai“, – kalbėjo L. Kranauskas.

Anot jaunimo puslapio redaktoriaus, jei tokios informacijos negali pateikti tėvai, ji galėtų būti suteikiama vidurinėse mokyklose įdiegus „žiniasklaidos suvokimo“ pamokas. Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto dėstytojas Skirmantas Valiulis susirinkusiuosius informavo, kad toks projektas šiuo metu jau ruošiamas ir greitu laiku turėtų būti įgyvendintas.

Nuolat ekrane matomas smurtas daro vaikams žymią įtaką:

• stimuliuoja agresyvų elgesį,

• skatina spręsti problemas fizinės jėgos pagalba,

• sukelia baimę, nes pasaulis grėsmingas,

• daro vaikus nejautriais, abejingais smurtui

KĄ DARYTI?

• Apribokite ekrano laiką vaikui iki 1-2 val. per dieną, įskaitant TV, video ir kompiuterį.

• Vaikams iki 2 metų televizorius visai nerekomenduojamas. Vietoje to, kalbinkite savo mažylį ir skaitykite jam nuo pat gimimo; skaitymas stimuliuoja kalbos vystymąsi ir emocinį ryšį su vaiku.

• Venkite naudoti televizorių vietoje auklės. Jeigu Jums norisi ramybės, sudominkite vaiką kokiu nors žaidimu ar galvosūkiu; paskatinkite piešti, konstruoti, skaityti.

• Išjunkite televizorių valgymo ir pamokų ruošimo
metu. Valgant kalbėkitės apie dienos įvykius ar planus; bendraukite tarpusavyje, o ne su ekranu.

• Neleiskite vaikui migdytis su įjungtu televizoriumi. Prieš miegą prisėskite prie vaiko: pasikalbėkite, pasekite ar paskaitykite pasaką.

• Domėkitės, ką žiūri Jūsų vaikas. Jei nesate tikri, apie ką yra vaiko žiūrima laida, žiūrėkite kartu ir nuspręskite, ar ji priimtina. Jeigu ne, paaiškinkite vaikui, kodėl draudžiate ją žiūrėti.

• Išrinkite tinkamas laidas. Kartu sudarykite ateinančios savaitės programą, kas bus žiūrima Jūsų namuose. Parinkite kokybiškas ir vaiko amžiui tinkamas laidas. Įtraukite ką nors, ką visa šeima galėtų žiūrėti kartu.

• Žiūrėkite TV kartu su vaiku. Kalbėkitės apie tai, ką rodo: lyginkite su savo šeimos įvykiais ir vertybėmis; aptarkite realias smurto pasekmes, reklamos įtaką ir tikslus.

• Paįvairinkite vaiko dienos užsiėmimų pasirinkimą. Televizija turi būti tik viena iš daugelio laiko leidimo galimybių. Skatinkite vaiko pomėgius, sportavimą, žaidimus su draugais.

• Nelaikykite įjungto televizoriaus, kai niekas nežiūri. Verčiau įsijunkite muziką, dainuokite patys ar kalbėkitės.

• Pagalvokite apie savo pačių įpročius, susijusius su televizoriumi. Nepamirškite, kad vaikas mokosi iš Jūsų.

Smurtas ekrane

Tai turėtų žinoti visi tėvai…

Ką vaikai žiūri?

Šiais laikais per televiziją yra rodoma daugiau smurto negu bet kada anksčiau. Nuo to nukenčia vaikai, nors tai ir nėra tiksliai moksliškai įrodyta, bet visi pastebime, kad smarkiai padaugėjo smurtaujančių vaikų. Smurtas pasiekia mūsų vaikus ne tik per televizija, bet ir kino teatruose, internete ar video kasetėse. Kai toks platus smurto vaizdavimo pasirinkimas, darosi sunku kontroliuoti, ką žiuri mūsų vaikai.

Ar smurtas ekrane yra pavojingas?

Klausimas, ar smurtas ekrane yra pavojingas, jau seniai keliamas. Nustatyta, kad vaikus smurtas ekrane paveikia dvejopai:

• Vaikai ima kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir galvoja, kad smurtas – tai kasdienis juos supantis reiškinys;

• kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kai pamato, kiek smurto juos supa;

Smurtas, matytas vaikystėje, gali atsiliepti ir po daugelio metų, kai vaikas jau atrodo ir bus pamiršęs tai ką matė, bet daug dalykų užsifiksuoja pasąmonėje.

Ką mano tėvai?

Susirūpinimas auga tarp jaunų tėvų, kuriems svarbus jų vaikų vystymasis ir smurto ekrane įtaka. Štai ką mano keletas tėvų:

„Per daug smurto supa mus.“ „Man nepatinka smurtas ekrane, bet mano vaikui tai tikrai nekenkia.“ „Negalima kaltinti televizijos, kad ji rodo tai, kas dedasi pasaulyje…“

„Televizija nedaro tokios dideles įtakos kaip tėvai…“.

Šie tėvų pasisakymai parodo, kad tėvai rūpinasi savo vaikais, bet nenumano kokią žalą gali padaryti per televiziją rodomas smurtas.

Taigi, kokią neigiamą įtaką daro ekrane matomas žiaurumas?

Ką mes galime padaryti?

Maži vaikai tiki, kad viskas televizijos ekrane yra „iš tikrųjų“.

Norint suprasti, kaip televizija bei video įtakoja vaiko gyvenimą, mes pirmiausia turime pažinti mažojo vaiko pasaulį. Vaikai iki šešerių metų, pvz., nesugeba atskirti fantazijos nuo realybes. Jie tiki, kad tai, kas vyksta televizijos ekrane yra „iš tikrųjų „, tikra.

Tokio amžiaus vaikai nemato aiškios ribos tarp to, kas vyksta ekrane ir kambaryje, kuriame jie sėdi. Jie jaučiasi tarsi patys dalyvautu veiksme.

Nesuvokia turinio

Mažesniems vaikams TV laidos – tai eile epizodų, neturinčių jokio turinio. Taip pat vaikams sunkiai suprantamos užsienio satelitines laidos dėl greito tempo bei nepažįstamos kalbos.

Suvokia tai, kas jiems pažįstama

Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažysta. Jie tapatina save su kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat lengvai tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir su jais. Pradeda pažinti

Tik nuo ketverių metų vaikas pradeda suvokti, kad tai, kas vyksta TV ekrane, yra „taip tyčia“.

Nuo šešerių metų

Nuo šešerių metų amžiaus vaikas pradeda gebėti padrikas scenas jungti į vientisą veiksmą filme, o taip pat žymiai pagerėja sugebėjimas skirti fantazija nuo realybes. Tačiau tik nuo dvylikos metų jie gali daryti savo išvadas ir įvairiais niuansais atspindėti tai, kas vyksta ekrane.

Kas baugina?

Labai sunku iš anksto numatyti, ko mažas vaikas gali išsigąsti. Kartais užtenka pamatyti, kaip mažas kačiukas ieško savo mamos arba kaip pykstasi suaugusieji. Dažniausiai tai tokie dalykai, į kuriuos suaugusieji nekreipia dėmesio.

Stiprus garsas

Vaizdas stambiu planu, stiprus garsai ir netgi grasinanti balso intonacija taip pat gali išgąsdinti mažus vaikus. Minėtieji dalykai – tai neatskiriama dalis programose, kurios susijusios su žiaurumu ir netgi žinių laidose, kai kalbama apie karus bei įvykusias nelaimes.

Žiaurumas

Daug vaikų bei paauglių niekaip nesugeba įveikti išgąsčio, patirto žiūrint žiaurias laidas per televiziją bei video. Tai sužinojome, atlikę apklausą paauglių tarpe. Vaikams reikalinga suaugusių pagalba, kad įveikti šiuos sunkumus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1587 žodžiai iš 3164 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.