Smurto prevencija
5 (100%) 1 vote

Smurto prevencija

Gėda ir asmenybės mirtis

J.Gilligan teigia, kad pagrindinis smurto motyvas ir priežastis gali būti noras atsikratyti, išvengti skaudaus, nepakenčiamo, neįveikiamo gėdos bei pažeminimo jausmo ir pakeisti jį priešingu – išdidumo jausmu. Gėda atitinka savojo „aš“praradimo jausmą. Žmonės piktinasi jausdamiesi pažeminti ir taip aiškėja ryšys tarp gėdos it įniršio. Jau prieš šimtmečius įvairiuose veikaluose teigiama, kad troškimo smurtauti ir žaloti kitus priežastis yra pyktis dėl tariamos kitų paniekos.

Po atliktų tyrimų taip pat skelbiama išvada, kad norint išprovokuoti kieno nors agresyvumą yra reikalingas jo įžeidimas. Asmens įžeidimas yra galingesnis agresyvaus elgesio sukėlėjas nei nusivylimas. Nusikaltėlis įvertina aukos pirmąjį žingsnį kaip įžeidžiantį, keliantį savojo „aš“ praradimo pavojų ir atsako smurtu.

Smurto tikslas yra išgauti kitų pagarbą. Kuo mažiau žmogus turi savigarbos, tuo labiau jis yra priklausomas nuo kitų pagarbos, kadangi be pagarbos jis jaučiasi sustingęs ir tuščias. Vienintelė išeitis gali atrodyti pagarba baimės pavidalu, o smurtas ir sukelia baimę.

Nors kiekvienas patyria pažeminimą ar panieka, bet didelė dalis nepuola smurtauti.

Tiems, kurie daro atvirkščiai, turi būti neišsivystęs gebėjimas suprasti jausmus, nesuvokimas, jog yra kitų savigarbos palaikymo ar atkūrimo priemonių. Smurtas yra paskutinė priemonė jiems.

Socialinės smurto priežastys

1. skurdas ir nedarbas – autorius teigia, kad smurtas ir nedarbas sukelia gėdos jausmą. Būti neturtingu reiškia būti pažemintu ir ir nevisaverčiu. Gėda taip pat yra asmens siekių ir laimėjimų atotrūkio išraiška. Sunku jaustis visaverčiu visuomenėje, kur žmogaus vertė yra lygi jo turto vertei.

2. susisluoksniavimas į kastas – čia smurtas yra sukeliamas dėl tų pačių priežasčių. Žemesnės kastos neturi lygių galimybių su kitais, todėl nužudymų ir kitų smurtinių nusikaltimų mastai tarp jų kasmet didėja.

3. diskriminacija dėl amžiaus – sukelia slaudžius padarinius, ypač jauniems vyrams.Taip pat kuo jaunesnis asmuo, tuo didesnė tikimybė, kad jis patirs smurtą. Vaikų fizinės bausmės rodo, kad vaikai laikomi žemesniais už suaugusį ir jį nedera gerbti.Toks smurtas tęsiasi paauglystėje ir jaunystėje.

4. gėdos kultūros prieš kaltės kultūras – smurtiniu elgesiu labiausiai pasižymi kultūros, kuriose jų nariai yra jautrūs gėdos ir pažeminimo jausmams. Taip pat ir kultūros, kuriose yra perdėtas kaltės, nuodėmės ir atsakomybės jausmas

5. karas ir demokratija – vertybės, privertusios žmones sukurti autoritarines struktūras, verčia būti agresyviais kitų atžvilgiu .

Smurtas kaip vyriškumo įrodymas

Autorius iškelia klausimą, kodėl moterys nėra linkusios labiau smurtauti, jei jos dažnai yra nuvertinamos ir patiria diskriminaciją. Vistik vyrų sąskaitoje yra dau daugiau smurto. Lyčių vaidmens skirtumas, skiepijamas nuo mažų dienų, leidžia vyrams apsisaugoti nuo gėdos ir nepagarbos jausmų ir atsikratyti jų smurtu. Moterims tai yra kur kas mažiau būdinga. Smurtu vyrai gali įrodyti savo vyriškumą, o nenoras būti agresyviu gali mesti šešėlį ant vyriškumo ir padaryti gėdą.

Kuo gi ypatingos moterys? Autorius klausia: kokios aplinkybės ap¬sunkins ar palengvins vyro gėdos (ar garbės) jausmą, ir ar jos su¬tampa, ar skiriasi nuo aplinkybių, sukeliančių tą patį efektą mote¬riai? Vy¬ras jaučia asmeninį įžeidimą, kai moteris tyčiojasi iš jo bailumo, moteris jaučia asmeninį įžeidimą, kai vyras kaltina ją ne¬skaistumu Gėdingiausias ir labiausiai provokuojantis vyro įžeidi¬mas yra abejojimas jo drąsa arba vyriškumu Raguotais“ vadinami tik vyrai, ir nėra atitinkamo moters, kurios vyras yra jai neištikimas, pavadinimo.

Egzistuoja įžeidimai, kurie geriausiai atskleidžia vyrų ir moterų psicholo¬gijos skirtumus. Pavyzdžiui, yra rasiniai įžeidimai, kurie gali išpro¬vokuoti smurtinę reakciją, tačįau jie vienodai užgaulūs tiek vyriš¬kajai, tiek moteriškajai lyčiai, it nebūtinai susiję su lyčių skirtumais.

Moterų situacija yra visiškai kitokia. Moterį įžeidžia ne abejojimas jos drąsa ar lytiniu pajėgumu, bet at¬virkščiai, kaltinimai, jog ji turi per didelį seksualinį potraukį, arba jos aktyvumas peržengia ribas, nubrėžtas moteriškos lyties vaid¬mens. Lygiai kaip žodis „raguotas“ vartojamas išimtinai tik vyrams, žo¬dis „paleistuvė“ vartojamas beveik išimtinai tik moterims. Jei moteris į patyčias reaguoja agresyvumu ar smurtu, ji gali tik užsi¬traukti dar didesnę gėdą, kitaip negu vyras, – moterų smurtas pa¬triarchalinių vertybių požiūriu traktuojamas kaip „nemoteriškas. Smurtas moterims nėra natūrali gėdos panaikinimos priemonė.

Smurtas vyrams yra galingas ginklas kovojant su gėdos jausmu, siekiant aplinkinių pagarbso, tačiau tai nebūdinga moteriai.

Homofobija

Panieka ir neapykanta homoseksualizmui taip pat yra smurto šaltinis.Smurtas yra vyriško apibrėžimo dalis, todėl perdėtas vyriškumas virsta smurto ptotrūkiu.

Smurtas yra paranojos įsikūnijimas elgesyje, kai manoma, kad aplinkiniai žmonės yra pavojingi ir nuo jų galima apsiginti juos puolant ar žudant. Užpuolikui tai yra tik savygina.

Homofobija, patriarchatas arba moterų diskriminacija, apsauginis vyriškos lyties
vaidmens išpūtimas iki per didelio vyriškumo formos, bei nuolatinė agresijos grėsmė ar realybė: niekur nėra tokių stiprių šių elgsenos formų kaip ka¬lėjimuose. Iš tikrųjų kalėjimai yra ne tik grynojo smurto kultū¬ros židiniai, bet ir grynojo patriarchato, ma¬čizmo bei homofobijos židiniai.

Naujojo smurto teorija

Autorius iškelia klausimą: ar santykinis skurdas, diskriminacija dėl amžiaus ar rasės bei lyčių asimetrija iš tikrųjų yra smurto priežastys, ar tik statistiškai sąveikauja su kažkokiu kitu veiksniu, kuris ir sukelia smurtą? J.Gilligan pristatoma teorija teigia, kad smurtą iš tikrųjų sukelia ne vien skurdas, rasizmas ar dis¬kriminacija dėl lyties ar amžiaus. Greičiau kiekvienas iš šių kompo¬nentų sąveikauja su smurtu, nes kiekvienas iš jų padidina statistinę tikimybę, jog šių sociąljnių jėgų paveikti asmenys patirs netoleran¬ciją ir pražūtingą gėdą , iš kurių jie nematys kito išsigelbėjimo kaip tik imtis agresijos – dažniausiai prieš kitus arba prieš save kai kitą asmenį nužudyti nėra įmanoma ar neatrodo, jog tai sušvelnintų gėdos jausmą.

Padidėja rizika, jog dėl patogeninių socialinių jėgų asmuo patirs nešlovę, kuri atims iš jo gebėjimą rasti taikių savigarbos palaiky¬mo priemonių, Tai yra svarbūs ieškant priemonių smurto prevencijai, yra reikalauja ne tik rasti būdų, kaip sumažinti rizikos veiksnių įtaką žmonėms, bet ir nustatyti bei sustiprinti bet kokius psichologinius, socialinius ar net biologi¬nius apsaugos veiksnius, kurie galėtų juos neutralizuoti.

Todėl autorius bando atsakyti į klausimą kodėl smurto aktus kartais įvykdo žmonės, kurie nėra nei vargšai, nei jaunuoliai, nei vyrai ar mažumų atstovai. Akivaizdu, jog turi būti kažkoks kitas veiksnys, galintis sukelti agresiją. Taigi skurdas, rasizmas ir kiti rizikos veiksniai yra ne tik nepakankami, kad ją su¬keltų, jie nėra ir būtini.

Todėl dar vieną teoriją galima apibendrinti prielai¬da, jog smurto priežastis yra, pavyzdžiui, ne skurdas pats savai¬me, bet greičiau egzistuoja ryšys tarp skurdo ir smurto, nes abu statistiškai sąveikauja (bet tik statistiškai) su tikrąja smurto priežas¬timi, kuri yra nenugalima, neišvengiama ir neišraunama gėda.

Šiame skyriuje autorius pateikia tokias galimas išvadas:

1. Bet kokie kiti veiksniai taip pat gali sukelti agresiją.

2. Bet koks veiksnys, kuris sumažina gėdingą poveikį, neleidžiant gėdai jį sunaikinti, ir taip gali sumažinti tikimybę, jog šis asmuo imsis smurto.

Smurtą, kaip ir bet kurį elgesį ar bet kurią ligą, lemia daugybė priežasčių. Jis yra įvairių biologinių, psichologinių bei sociali¬nių veiksnių, arba kintamųjų sąveikos rezultatas. Kiekvie¬nas iš šių veiksnių gali arba didinti, arba mažinti smurto papliti¬mą bei sunkumą, kai kiti veiksniai esti pastovūs. Tačiau taip pat eg¬zistuoja tam tikri dėsningumai ir taisyklės, viena iš kurių skelbia, jog gėda yra būtina, bet nepakankama smurto priežastis. Gėdos jausmas paprastai būna susijęs su asmens seksualinio adekvatumo (ar neadekvatumo) su¬vokimu, taigi praktiškai bet koks išgyvenimas, galintis sukelti vy¬rui gėdą, verčia jį jaustis nevisaverčiu vyru.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1393 žodžiai iš 4561 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.