Socialdemokratų partija
5 (100%) 1 vote

Socialdemokratų partija

TURINYS

I. Partijos socialinė bazė ir istorinė raida………………………………………………3

II. Organizacinė struktūra…………………………………………………………………..4

1. skyriai, tarybos, konferencijų suvažiavimai

2. nuolatiniai valdymo organai

III. Partijos tikslai ir įtaka politiniam gyvenimui…………………………………..5

1. Atstovavimas renkamuose valdžios organuose, seime, savivaldybėje

IV. Siūlymai partijos veiklai gerinti…………………………………………………….7 Priedai……………………………………………………………………………………………..8

Literatūra…………………………………………………………………………………………9Istorinė raida

Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. gegužės 1d. Vilniuje. Taip pat buvo priimta ir pirmoji LSDP programa. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 15-17 žmonių: dr.A.Domaševičius, dr.A.Moravskis, A.Birinčikas, A.Gulbinas, F.Kočmarčikas, R.Malevskis, J.Olechnavičius, P.Suknelevičius, F.Dzeržinskis, K.Kasperovičius, Daukša, K.Žalevskis. Svečių teisėmis dalyvavo varpininkai dr.K.Grinius, dr.S.Matulaitis ir dr.J.Bagdonas (manoma, kad dar dalyvavo B.Verbickas ir V.Valiukevičius).

Susirinkimas įvyko A.Domaševičiaus bute. Nuo pirmųjų A.Domaševičiaus ir A.Moravskio įkurtų Vilniuje lietuvių socialdemokratinių darbininkų ratelių ir atšvęstos pirmos Gegužės pirmosios buvo praėję treji metai. Vilniuje atsirado alternatyva lenkų, žydų, ir rusų socialdemokratams – lietuviškoji socialdemokratų partija su sava programa, siekiančia atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos respubliką, laisvu noru įeinančią į federaciją su kaimynais lenkais, gudais, latviais, ir ukrainiečiais. Programa buvo parašyta A.Domaševičiaus ir A.Moravskio, remiantis II Internacionalo nuostatais, pagal vokiečių (Erfurto), austrų ir lenkų (PPS) socialdemokratų programą.

A.Moravskiui išvykus užsienin, o A.Domaševičių su kitais LSDP nariais suėmus (1899), LSDP vairą į savo rankas perėmė į Vilnių atvykę V.Sirutavičius, S.Kairys ir A.Janulaitis. Jie ir parengė LSD partiją 1905 m.Didžiajam Vilniaus Seimui. Buvo išspręsti nesusipratimai su PPS (1905 m.). Tais pačiais metais į LSDP priimta „Draugo“ organizacija (su Vincu Mickevičium-Kapsuku). Susiformavo „autonomistų“ ir „federalistų“ pozicijos. Po Lietuvą buvo išplatintas „Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas“, padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kad Didžiajame Vilniaus Seime Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo pagrindiniu vicepirmininku – dr.J.Basanavičiaus pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu Vilniuje.

Vėliau socialdemokratai F.Dzeržinskis, V.Mickevičius-Kapsukas, A.Aleksa-Angarietis, P.Eidukevičius, įtikėję pasauline bolševikine revoliucija ir norėdami ją vykdyti kartu su Rusijos proletariatu, perėjo į Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. Tokiu būdu, jie, išdavę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idealą, pasirinko revoliucinį visuomenės vystymosi kelią, Europos socialdemokratų pasmerktą dar 1876 m. Čia derėtų priminti, kad II internacionalas 1898 m. liepos 14d. pripažino tik evoliucinį visuomenės vystymosi kelią ir griežtai uždraudė savo partijoms revoliucinius kovos metodus.

1917- 09- 18-22 d.d. LSDP dalyvavo Lietuvių konferencijoje. S.Kairys ir M.Biržiška buvo Lietuvos Tarybos nariai. 1918- 02- 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas tokio turinio, kokį siūlė socialdemokratų atstovai. 1919- 10- 03d. partijos veikla legalizuota. Steigiamajame Seime buvo 13 LSDP atstovų, jie sudarė socialdemokratų frakciją. I – ajame Seime LSDP turėjo 10 vietų, II – ajame – 8. 1923m. LSDP buvo priimta į Socialistų Darbininkų internacionalą. 1925 m. LSDP turėjo 1500 narių, 145 įregistruotas organizacijas. II – ajame Seime buvo 15 LSDP atstovų, jie kartu su valstiečiais liaudininkais sudarė koalicinę vyriausybę. Po 1926 m. valstybinio perversmo partijos veikla buvo varžoma. Dalis LSDP veikėjų (J.Plečkaitis, J.Paplauskas ir kt.) 1927- 09- 09 m. organizavo pučą. LSDP Prezidiumas neigiamai vertino pučo vadovų žingsnį. Pasitraukusių plečkaitininkų grupės politinė veikla Vilniuje kompromitavo LSDP. LSDP XIII suvažiavimas (1931m ) patvirtino naują programą ir pataisytą (pagal cenzūros reikalavimus) statutą.

1936- 02- 06 d. partijos veikla buvo uždrausta. Po uždarymo LSDP nariai dalyvavo kultūros veikloje, partijos vadovų iniciatyva ėjo žurnalas „Darbo visuomenė“ (1924-35 m.), „Mintis“ (1939-40 m.). LSDP svarbiausi laikraščiai ir žurnalai: „Lietuvos darbininkas“ (1896-99 m.); (lenkų k. „Robotnik Litewski“), „Echo Žycia Robotniczego na Litwie“ (1902-06 m), „Echo“ (1906m.), „Skardas“ (1907m.), „Žarija“ (1907-08m.), „Visuomenė“ (1910-11m.), „Socialdemokratas“ (1919-33m.).

Hitlerinės okupacijos metu 1943 m. socialdemokratai buvo vieni iš VLIK-o įkūrimo iniciatorių (S.Kairys buvo pirmasis jo pirmininkas). Nuo 1945 m. LSDP lyderiai S.Kairys (slapyvarde J.Kaminskas), K.Bielinis organizavo partijos veiklą užsienyje. LSDP dalyvavo VLIK-o veikloje, rengė Lietuvos ateities
memorandumą. 1949- 12- 14m. Paryžiuje LSDP priimta į Socialistų Uniją, per kurią dalyvavo Socialistų Internacionalo (atkurto 1951m.) veikloje. 1967- 09- 16-17 d.Niujorke įvykusiame LSDP suvažiavime išrinkti nauji vadovai (S.Kairiui ir K.Beliniui mirus), priimta nauja programa. LSDP veiklos centras emigracijoje buvo JAV.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 740 žodžiai iš 2463 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.