Socialinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Socialinė atsakomybė

Turinys

Įžanga………………..………………………………………………..………………………..3

1. Organizacijos socialinė atsakomybė………………………………………………………4

2. Socialinės atsakomybės rūšys……………………………………………………….……6

3. Ryšių su visuomene vaidmuo organizacijos socialinėje atsakomybėje……….………7

4. Socialinės atsakomybės modeliai………………………………………………….………7

5. Požiūriai į socialinę atsakomybę ir jos principai…………….………………………….10

6. Vadovo socialinė atsakomybė…………………………………………………………….13

7. Verslo ir darbo socialinė atsakomybė……………………………….……………..…….15

Išvados…………………………………………………………………..…………………….17

Literatūra………………………………………………………………………………………18

Priedai………………………………………………………………………………………….19

Įžanga

Organizacijos socialinės atsakomybės užuomazgų galima rasti jau antikoje. Vėliau ilgus amžius žmogiškosios vertybės buvo užmirštos ir tik 18a. pabaigoje JAV ir Vakarų Europoje pradėtos kurti profesinės sąjungos, kurios veikė nelegaliai todėl kad profsąjungų veikla buvo draudžiama.

19a. pradžioje garsiau prabilta apie darbuotojų poreikius. 20a. viduryje daugelis organizacijų suvokia esančios didesnės sistemos dalimi. Atsiranda naujos vertybės:socialinė atsakomybė, socialinis jautrumas.

Šiandieninės organizacijos elgsena grindžiama humanistine filosofija siekiančia palaikyti ne tik organizacijos, bet ir visos socialinės sistemos pusiausvyrą.

Savo darbe detaliau paanalizuosime, kas tai yra socialinė atsakomybė ir pateiksime jos pažeidimo pavyzdžių.

1. Organizacijos socialinė atsakomybė

Vienas iš žymiausių ryšių su visuomene disciplinos atstovų, istorinėje apžvalgoje E.Bernays yra pasakęs, kad ryšiai su visuomene yra socialinės atsakomybės veikla.Tai gali skambėti kaip prieštaravimas, ypač prisimenant, kad ryšiai su visuomene išaugo iš propagandos, „publikos kvailinimo“ požiūrio. Tačiau pradedant I. Lee, visi didieji ryšių su visuomene praktikai ir teoretikai teigė, kad socialinė organizacijos atsakomybė yra būtina ryšių

su visuomene prielaida.

Socialinė atsakomybė – sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų forma, pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.

Šiuolaikinėje literatūroje žodžių junginys „organizacijos socialinė atsakomybė“ turi daug prasmių, kurias galima skirstyti į 3 kategorijas

• Socialinis įsipareigojimas (obligation);

• Socialinė reakcija (reaktion);

• Socialinė atjauta (responsiveness)

Apibendrintas organizacijos socialinė atsakomybės kategorijų palyginimas pateiktas 1 paveiksle.

1 pav. Organizacijos socialinės atsakomybės lygiai

Poreikis organizacijai būti atsakingai kyla iš visuomenės reikalavimų. Kuo daugiau visuomenė reikalauja iš organizacijos, tuo labiau ši turi atsižvelgti i visuomenės interesus. Istorijos eigoje visuomenės poreikiai nuolat augo.

Tačiau visuomenės reikalavimai yra nevienodi įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Nyderlanduose organizacijų atsakomybės reikalavimas yra netgi įtvirtintas teisiškai – stambios organizacijos privalo spausdinti metines „socialines ataskaitas“.

Kokie argumentai, skatinantys organizacijas veikti „socialiai atsakingai“, tai yra, veikti pagal visuomenės interesus? Atsakymas i šį klausimą kartu yra atsakymas i klausimą, kam organizacijai apskritai reikia ryšių su visuomene. Į šį klausimą gali būti atsakyta keliais būdais.

Pirmas atsakymas pabrėžia altruizmą, organizacijų pareiga laikytis atsakomybės, net jei tai neatitinka jų interesų. Laikantis šio požiūrio, bet kurio verslo, bet kurios organizacijos pagrindinis tikslas ir paskirtis yra tarnauti visuomenės interesams. Šis argumentas skamba gražiai, tačiau ne visada yra efektyvus, ypač jei altruizmo principų laikymasis organizacijai gresia pelno praradimu. Todėl reikia kitų argumentų.

Publikos, kurios sužino, kad organizacija vykdo kokią nors veiklą, pažeidžiančią jų interesus, tai yra, kad organizacija nesilaiko socialinės atsakomybės, gali kreiptis pagalbos i valdžios organus. Pastarieji gali atsižvelgti i visuomenės reikalavimus ir priimti reguliuojančius aktus ar kitus suvaržymus bei draudimus, varžančius organizacijos (jos vienos ar visos šakos) veiklą. Tai reiškia, kad organizacija turėtų laikytis socialinės atsakomybės tam, kad turėtų veiklos laisvę. O ryšiai su visuomene yra komunikacijos priemonė, parodanti publikai organizacijos atsakingumą.

Kitas argumentas yra tas, kad publikos, kurios mato organizacijos atsakomybę, gali pačios imtis veiksmų, turinčių įtakos organizacijai. Paprasčiausias pavyzdys būtų tos organizacijos produktų
boikotas ar tiesiog sumažėjęs vartojimas, jos paslaugų atsisakymas ir panašiai. Tai yra, publika renkasi pirmiausiai tą organizaciją, kuri yra socialiai atsakinga. Organizacijos atsakomybė tampa vienu iš veiksnių konkurencinėje kovoje.

2. Socialinės atsakomybės rūšys

Kiekviena organizacija yra įvairiai atsakinga publikai. Kiekviena organizacija turi daug atsakomybių, ir jų sąrašas priklauso nuo organizacijos veiklos pobūdžio.

Atsakomybių išvardinimas leidžia iš anksto numatyti, ko visuomenė tikisi iš organizacijų. Taigi šis sąrašas gali būti naudojamas kaip priemonė, siekiant numatyti ryšių su visuomene veiklos sritis, nes jis atsako i klausimą, kaip organizacija gali būti atsakinga publikai.

Toliau pateiksime apibendrintų organizacijos atsakomybės rūšių sąrašą:

 Ekonominis poveikis. Pavyzdžiui, naujų darbo vietų sukūrimas, mokesčių mokėjimas ir kita.

 Produktų kokybė. Tai organizacijos teikiamu produktų ir paslaugų kokybė plačiąja prasme, apimant ir tokius pavyzdžius, kaip indelių saugumas.

 Ryšiai su klientais. Tai organizacijos atsakomybė, apimanti bendravimą su klientais, įtraukiant ir nekomercines paslaugų rūšis, kaip ligoninių, mokymo įstaigų paslaugas, taip pat ir valdymo institucijų paslaugas, pavyzdžiui, interesantų aptarnavimo greitį, kokybę.

 Poveikis aplinkai. Tai atsakomybė už gamtos apsauga.

 Išteklių taupymas. Elektros energijos, vandens išteklių bei kitų resursų taupymas.

 Ryšiai su darbuotojais. Darbuotojų lygybė tautinių mažumų, moterų atžvilgiu;

 Darbuotojų pasitenkinimas darbu. Darbo trukmė, darbo užmokesčio dydis, kvalifikacijos kėlimo galimybės.

 Darbuotojų sauga. Fizinė sauga ir socialinės garantijos.

 Investicijos. Organizacijos yra atsakingos už visuomenei reikšmingas investicijas, tokias, kurios gali turėti poveikį platesnei visuomenei ar net nacionaliniam ūkiui.

 Ryšiai su bendruomene. Organizacijos yra atsakingos už poveikį artimiausiai geografine prasme apibrėžiamai bendruomenei, įtraukiant ir kultūrinės bendruomenės raidos skatinimą, pavyzdžiui, įvairių renginių ir įstaigų rėmimą.

 Ryšiai su valdžios ir valdymo institucijomis. Tai organizacijos atsakomybė už savo pastangas paveikti valdžios ir valdymo institucijas, šioms priimant sprendimus, teisinius aktus.

3. Ryšių su visuomene vaidmuo organizacijos socialinėje atsakomybėje

Ryšiai su visuomene savaime dar nepadaro organizacijos atsakingos visuomenei, vien jų funkcijos buvimas organizacijoje nepriverčia organizacijos elgtis atsakingai.

Ryšiai su visuomene pirmiausia yra komunikacija. Todėl jų funkcija, dalyvaujant organizacijos socialinės atsakomybės skatinime, yra dvejopa:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 982 žodžiai iš 3249 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.