Socialine komunikacija
5 (100%) 1 vote

Socialine komunikacija

Vilniaus universitetas

Komunikacijos fakultetas

Žinių vadybos institutas

Informologijos specialybės

III kurso 1 grupės studentės

Vilmos Sinkevičiūtės

SOCIALINĖ KOMUNIKACIJA

(referatas)

Vadovas:

Doc. A.Augustinaitis

Vilnius, 2001

Turinys

Įvadas 3

1.Socialinės komunikacijos kilmė ir vystymasis 4

2. Socialinės komunikacijos apibrėžimai 7

3.Verbalinė ir neverbalinė komunikacija 8

4. Komunikacijos funkcijos ir aktai 9

5.Komunikacijos lygmenys 11

6.Komunikacija tarp lygmenų 14

Išvados 16

Literatūros sąrašas 17

Įvadas

Komunikacija , kaip keitimasis informacija, pastaruoju metu įgyja vis didesnę reikšmę. Komunikacija galima analizuoti įvairiose plotmėse. Pastaruoju metu ypač aktuali tampa socialinė komunikacija. Šiuo atvedu pagrindinis dėmesis skiriamas žmogui, kaip komunikaciniam subjektui.

Šiame darbe komunikacija nagrinėjama kaip žmonių visuomenės ar bendruomenės bendravimo pagrindas. Pasak sociologo Čarlzo Kūli (Charles Cooley) komunikacija yra mechanizmas, kurio dėka visuomenė egzistuoja ir vystosi. Pati visuomenė yra santykių, sąveikų, atsiradusių keičiantis informacija, visuma. Komunikacija yra kažkas, ką daro žmonės, pati savaime ji neegzistuoja. Taigi, nagrinėdami komunikaciją, nagrinėjame tai, ką daro žmonės: bendrauja vienas su kitu, su grupėmis, organizacijomis ir visuomenėmis, veikia vienas kitą ir būna paveikti, informuoja ir būna informuojami, moko ir mokosi, pramogauja ir pan.

Pirmoje darbo dalyje aprašoma socialinės komunikacijos kilmė ir vystymasis, sekančiame skyriuje apžvelgiami ir apibendrinami įvairių mokslininkų ir tyrynėtojų socialinės komunikacijos apibrėžimai ir traktavimai. Paskutinis darbo etapas apima išsamų komunikacijos formų analizavimą, į kurį įeina verbalinė ir neverbalinė komunikacija; komunikacijos funkcijos ir aktai; komunikacijos lygmenys ir komunikacija tarp šių lygmenų.

Šiame darbe pagrinde remtasi užsienio šalių autorių kūriniais, taip pat pateiktos kelios internetinės nuorodos.

1.Socialinės komunikacijos kilmė ir vystymasis

Visišaki akivaizdu, jog be bendravimo ar be minčių perdavimo naudojant kalbą t.y. be komunikacijos, neįmanomas būtų visuomenės egzistavimas, ir netgi žmonių gyvenimas. Kalbant apie socialinę komunikaciją, daugiausia dėmesio paprastai skiriama kalbai, nes jos pagalba mes išreiškiame savo mintis, idėjas ir suvokimus. Kiek sudėtingesnė padėtis yra su emocijų komukaciniu išreiškimu, bet ir čia kalbos indėlis yra pakankamai reikšmingas.

Aišku, kad komunikacija visuomenėje dar vaidina ir taprpusavio supratimo vaidmenį, nes be jo žmonės negalėtų vienas su kitu bendrauti. Bet kokiame pasisakyme yra išreiškiamos mūsų mintys. Be to komunikacija visuomet turi tam tikrą praktinį tikslą, kuris nėra išreiškiamas bendravimo metu. Šis tikslas pasiekiamas per supratimą. Tačiau socialinėje komunikacijoje pasitaiko ir nepilno aiškumo, suvokimo elementų. Tai pasireiškia įvairiose konkrečiose situacijose ir dažniausiai susiję su laiko, per kurį turi būti perduotas ir suprasas kalbinis pranešimas, apribojimu dėl vienų ar kitų priežasčių.

Įtemptoje situacijoje, kalbinės komunikacijos trūkumai, gali sukelti rimtų sunkumų. Todėl kai kuriais atvejais, nekalbinis signalas gali buti kur kas efektyvesnis nei kalbinis pranešimas. Pavyzdžiui, tam kad iš šachtos, kur atsirado pavojus sprogti gamtinėms dujoms, greitai būtų išvesti žmonės, duodamas toks pavojaus signalas: prie ventiliacinės angos sudaužo specialiai tam atvejui paruoštą ampulę, kuri turi labai stiprų ir nemalonų kvapą. Šis įspėjimas ragina žmones nedvejojant, kuo skubiau veržtis prie šachtos išėjimo. Gali būti, kad kitoks įspėjimo būdas, sulėtintų įvykių eigą ir baigtusi tragiškomis pasekmėmis.

Socialinė komunikacija kaip minčių keitimosi procesas, nors ir nebūtinai turi turėti kalbinę prasmę, grindžiama mąstymo universalumu ir sutelkia dėmesį į esminį vieningą loginės sistemos mąstymą. N.Viner’o pavyzdys, kuris patvirtina šį teiginį: tarkim, kad aš esu miške kartu su linksmu laukiniu žmogumi, kuris negali kalbėti mano kalba ir sakykim, aš negaliu kalbėti jo kalba. Netgi be mums kartu žinomų sutartinių kalbos ženklų, aš galiu namažai sužinoti apie jį. Tam man reikia būti atidesniu tais momentais, kai jis susidomi kuo nors ar susijaudina. Tuomet aš turiu apsidairyti aplinkui, ypatingai atidžiai pažvelgti jo žvilgsnio kryptimi ir įsidėmėti viską, ką aš pamatysiu ar išgirsiu. Neužtruks daug laiko suprasti, kas jam yra svarbiausia, ir ne todėl kad jis tai pats praneštų žodžiais, o todėl, kad aš pats juos pastebėjau. Kitaip tariant, laukinuko sugebėjimas pastebėti ypatingo dėmesio momentus savaime sudaro kalbą, kurios galimybės yra tokios daugiaaspektės, kaip ir įspūdžių diapozonai, kuriuos galime suprasti. Tokiu būdu, kai kurie gyvūnai gali turėti aktyvias, protingas, lanksčias ryšio priemones, tolimas žmogiškosios kalbos panašumui.

Ištikrųjų, signalinis reiškinys sutinkamas tarp daugelio gyvunų. Jie turi tam tikrą bendravimo formą ir signalų pagalbą iššaukia vieni iš kitų vienokias ar kitokias reakcijas. Labai turtingas bendravimo formas turi antropoidai (žmoginės beždžionės): čia ir
artikuliacija, ir mimika, ir garsai. Nežiūrint to, jų kontaktų negalima traktuoti kaip “kalbos”. Garsinė mimikos “kalba” antropoidų kaip ir artikuliacijos “kalba” išreiškia emocionalią būseną ir yra bendravimo priemonė tik tarpe bandos santykių. Esminio abstraktaus turinio čia nėra. Dalyko esmė yra ne garsuose, o funkciniame ženklo panaudojime, kuris atspindi žmonių kalbą. [7]

Žodis, apibendrintis skirtumą tarp žmonių komunikacijos ir gyvūnų komunikacijos galėtų būti , prasmė. Komunikacija tarp žmonių yra prasminga – ji pilna prasmės, ne tokia kaip gyvūnų komunikacija, kuri geriausiai charakterizuojama kaip fiziologinė sąveika su aplinka. Žmonių kalba yra unikalus sąveikos, komunikacijos ir kontrolės instrumentas.

Pirminė žmonių komunikacijos charakteristika yra intersubjektyvumas. Antras požymis, kuris išskiria žmonių komunikaciją yra intencionalumas (intentional). Kai mes komunikuojame, tai darome daugiau ar mažiau su tam tikru tikslu ar ketinimu.

Žemiaus pateiktas hierarchinis komunikacijos apibrėžimas, pradedant nuo plataus komunikacijos apibrėžimo kaip sąveika, baigiant sąlygomis, kurios yra būtinos norint pilnai apibrėžti žmonių komunikaciją:

• sąveika ( abipusis poveikis), kuri yra kartu

• intersubjektyvumas ( abipusis supratimas ), ir

• intencionalumas, tikslingumas, kuris įvykdomas pagalba

• ženklų sistemos, daugiausiai remiantis

• verbalinių simbolių sistema, charakterizuojama

• dviguba artikuliacija, ir kuri remiasi pilnai išvystyta sistema

• fonologijos, sintaksės, semantikos ir pragmatikos.

Šis hierarchinis žmonių komunikacijos apibrėžimas gali būti naudojamas išskiriant ją iš didelio skaičiaus skirtingų formų ir tipų komunikacijos. Taigi, sujungdami šiuos visus sakinius turėsime, kad komunikacija yra intersubjektyvi, tikslinga dvigubos artikuliacijos žmonių kalbos prasmės sąveika, grindžiama simboliais.[4]

Kalba pagal savo funkcija – kontaktams ir informacijos perdavimui reikalinga tik žmonių bendravime. Jos principinis skirtumas nuo visų kitų sudėtingų biologinio bendravimo formų gyvūnų pasaulyje siejasi su žmogaus socializacija ir mąstymu. Visuomenė, suvokimas, kalba, skiriamia šiuolaikiniam ir susiformavusiam žmogui.

Kalbos būtinybė atsiranda žmonių bendravimo procese ir bendravimo realizavime. Kalba – priemonė žmonų visuomenei kontaktuoti, kurios pagrindas yra pramoniniai ir socilinai santykiai. Tai ją skiria nuo visų kitų komunikacinių priemonių visose kitose sudėtingai organizuotose biologinėse bendruomenėse. Antra, žmogaus kalbos ypatybė susijusi su pirmąja ir iš jos išplaukia – tai jos priklausomybė nuo mąstymo, suvokimo, intelekto. Garsinę kalbą galima papildyti gestikuliacija, egzistuoja rašomoji kalba ir pagaliau – kurčnebylių kalba. Informacija gali būti perduodama įvairiais būdais, bet prie to bus kvalifikuojama kaip specifinė žmogaus kalba.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1175 žodžiai iš 3878 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.