Socialinė parama teikiama šeimoms ir vaikams
5 (100%) 1 vote

Socialinė parama teikiama šeimoms ir vaikams



Socialinių paslaugų administravimo rašto darbas

SOCIALINĖ PARAMA, TEIKIAMA ŠEIMOMS IR VAIKAMS

Vilnius, 2003

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………….3

1. Socialinės paramos šeimai politika iki 2001 metų…………………………………..4

1.1. Piniginė socialinė parama………………………………………………..4

1.2. Socialinių paslaugų sistemos plėtra………………………………………6

2. Socialinės paramos šeimai sistema 2001 – 2002 metais…………………………….7

2.1. Nepriklausomai nuo šeimos pajamų teikiama parama…………………..8

2.2. Mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama………………….9

2.3. Socialinių paslaugų šeimoms plėtra 2001 – 2002 metais………………11

Išvados………………………………………………………………………………..13

Literatūra……………………………………………………………………………..14

ĮVADAS

Pastarojo laikmečio Lietuvos situacija, joje vykstančios socialinės – ekonominės permainos sąlygoja valstybės vykdomos socialinės bei šeimos politikos pagrindinius tikslus. Svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis yra socialinė parama. Jos pagrindinis tikslas – sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas šeimoms, kurių gaunamos pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti patiems savimi – ribotas.

Šio darbo tikslas – supažindinti su pagrindine socialine parama, kuri teikiama Lietuvoje gyvenančioms šeimoms bei jų nariams. Aptariamos dvi sudėtinės socialinės paramos dalys – piniginė parama, įvairios garantijos, lengvatos bei socialinės paslaugos. Darbe analizuojama esama socialinės paramos sistema, jos plėtra bei pokyčiai.

Rašant darbą remtasi Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 – 2001 metų Socialiniais pranešimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto tinklapiu.

SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI POLITIKA IKI 2001 METŲ

XX amžiaus paskutinio dešimtmečio ekonominės bei socialinės permainos palietė nemažą dalį Lietuvos gyventojų. Rinkos santykių formavimasis, nedarbo augimas, gyvenimo lygio smukimas, didėjanti socialinė nelygybė vertė peržiūrėti ir keisti šalyje vykdomą socialinę bei šeimos politiką.

Nedarbas, turtinė Lietuvos gyventojų diferenciacija atsispindėjo šeimose: mažėjo gimstamumas, daugėjo skurstančių, socialiai silpnų šeimų, auginančių vaikus. Tokioms šeimoms bei jų vaikams, siekiant padėti tenkinti jų būtiniausius poreikius, buvo mokamos piniginės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos.

Dėl palyginti aukšto nedarbo lygio nereta šeima pretendavo į socialinės paramos sistemą. “Žemiau santykinės skurdo ribos 1999 m. gyveno truputį daugiau kaip ketvirtadalis kaimo gyventojų ir kas keturioliktas didžiųjų miestų gyventojas”1.

Socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, politika daugiausia buvo nukreipta į piniginių išmokų ir kai kurių lengvatų teikimą. Skurstančios šeimos gaudavo dvi pagrindines socialinės paramos pašalpas: šeimos pašalpą ir pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų; taip pat – nemokamą vaikų maitinimą mokyklose. Be to, šioms šeimoms skiriama socialinė pašalpa ir komunalinių paslaugų išlaidų kompensacijos.

Piniginė socialinė parama

1999 metais piniginę socialinę paramą sudarė trys dalys:

– parama šeimoms, auginančioms vaikus, nepriklausomai nuo šeimos pajamų;

– mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama, įvertinus jų pajamas;

– tiesioginė socialinė parama, atskiroms gyventojų grupėms taikant paslaugų nuolaidas ar lengvatas.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas paramos didinimui likusiems be tėvų vaikams. 1998 metais buvo priimtas Vaiko globos įstatymas, sudaręs palankesnes sąlygas vaikų globai šeimoje. 1999 metais prioritetas buvo teikiamas beglobių vaikų rėmimui. Buvo padidinta vaiko globos pašalpa, taip pat ir našlaičio stipendija. Nuo 2000 metų padidinta pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti. Ji yra tikslinė ir skiriama gyvenamajam namui, butui įsigyti.

1999 metais priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl paramos pilnamečiams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos asmenims”, kuriuo savivaldybėms rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, padėsiantį šiems asmenims spręsti jų įsidarbinimo, apgyvendinimo, įsikūrimo ir kitus klausimus.

Kita piniginės socialinės paramos kryptis 1999 metais buvo parama, teikiama dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas turinčioms šeimoms. Tai – bedarbių, invalidų, pensininkų, moksleivių šeimos, minimalų darbo užmokestį gaunantys gausesnių šeimų tėvai ir kt. Vienas iš paramos nepasiturinčioms šeimoms būdų – priklausomai nuo šeimos turimų pajamų padengti tam tikrą išlaidų dalį už būtiniausias
paslaugas – vandenį ir gyvenamųjų patalpų šildymą. Tuo tikslu 1999 metais buvo priimtas buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymas.

“Tiesioginės socialinės paramos pagrindinės kryptys yra mokesčio nuolaidos už labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimų vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose bei šių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose”2. 1999 metais buvo patvirtinta mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka. Nemokamas maitinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Jų panaudojimo efektyvumas gali būti užtikrintas tik didinant savivaldos institucijų atsakomybę, įsigilinant į kiekvienos šeimos problemas, analizuojant konkrečias jų sunkios padėties priežastis.

Pokyčių pasiekta ir paramos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus invalidus, srityje, taip pat – šeimoms, slaugančioms visiškos negalios invalidus. 1998 metais priėmus Invalidų socialinės integracijos įstatymo bei kitų su invalidumu susijusių įstatymų pataisas, sudarytos geresnės materialinės sąlygos slaugyti namuose visiškos negalios invalidus – sunkiausius I grupės invalidus ir vaikus invalidus iki 16 metų. Nuo 1999 m. labiau diferencijuoti I ir II grupių invalidumo pensijų dydžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują gyventojų aprūpinimo ortopedijos technika kompensavimo tvarką.

1999 metais buvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys piniginės paramos teikimą nukentėjusių asmenų grupėms – politiniams kaliniams, tremtiniams, rezistentams, nukentėjusiems 1991 m. sausio 11 – 13 d. įvykių metu. Buvo priimta valstybinių pensijų nukentėjusiems asmenims diferencijavimo koncepcija, pagal kurią pensijai apskaičiuoti buvo numatyta taikyti lanksčią sistemą, įvertinant politinių kalinių ir tremtinių laisvės atėmimo laikotarpį, laisvės atėmimo trukmę tremtyje, lageryje ar kalėjime, klimatines sąlygas, invalidumą, susijusį su laisvės atėmimu.

1999 metais didesnę socialinės paramos išlaidų dalį sudarė pašalpos vaikus auginančioms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų, – 55% visos piniginės socialinės paramos. Paramos išlaidos mažas pajamas turintiems paremti sudarė 45%. “…didžiausios lėšų sumos yra skirtos šeimos pašalpoms (21,4 proc.), pašalpoms šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų (17,6 proc.), socialinėms pašalpoms (16 proc.) mokėti bei išlaidų šildymui, karštam ir šaltam vandeniui kompensuoti (14,8 proc.)”3. Lyginant su 1998 metais, išlaidos pašalpoms 1999 metais didėjo 1,1 mln. litų.

Socialinių paslaugų sistemos plėtra

1999 metais socialinių paslaugų sistema buvo plėtojama šiomis kryptimis:

– socialinių paslaugų decentralizavimas;

– socialinių paslaugų teikimo deinstitucionalizavimas;

– nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į socialinių paslaugų sistemą;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1004 žodžiai iš 3333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.