Socialinės – ekonominės aplinkos poveikis viešajam sektoriui
5 (100%) 1 vote

Socialinės – ekonominės aplinkos poveikis viešajam sektoriui

1121

TURINYS

ĮVADAS 3

SOCIALINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI 4

EKONOMINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI 6

VIEŠOJO SEKTORIAUS KEITIMOSI, INTEGRACIJOS PROBLEMATIŠKUMAS 8

IŠVADOS 10

LITERATŪROS SĄRAŠAS 11

ĮVADAS

Valstybinės valdžios vaidmuo yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Yra daug valdžios institucijų: vienos skirtos kontroliuoti teisines normas, jas vertinti ir taisyti, kitos prižiūri, jog visuomenė laikytųsi priimtų įstatymų ir kitų teisinių aktų bei skiria įvairias bausmes už nederamą elgesį. Tačiau galima teigti, kad „arčiausiai“ kiekvieno žmogaus esančios organizacijos – tai viešojo administravimo institucijos. Jos tiesiogiai tenkina visuomenės poreikius, t. y. teikia paslaugas. Todėl ypatingai svarbu, kad viešasis sektorius nuolat atsižvelgtų į išorinę aplinką – besikeičiančius žmonių poreikius, kuriuos įtakoja socialiniai, ekonominiai, kultūriniai bei politiniai pokyčiai.

Šiame referate nagrinėjau socialinės, ekonominės aplinkos poveikį viešajam sektoriui, taip pat viešojo sektoriaus keitimosi, integravimosi problematiškumą. Rėmiausi šiais šaltiniais: B. G. Peters „Biurokratijos politika“, „Viešasis administravimas“ (monografija), taip pat M. Arimavičiūtės „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ bei kitais.

SOCIALINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI

Mūsų gyvenimus įtakoja ne tik fiziniai bei protiniai sugebėjimai, bet ir socialinė aplinka. Europos komisijos teigimu, žmonių socialinė aplinka – tai jų gyvenimo ir darbo sąlygos, pajamų lygis, išsilavinimas ir bendruomenės, kurioms jie priklauso. Viešasis sektorius yra atsakingas už nemažą dalį šių aspektų. Todėl natūralu, jog įvairūs socialiniai pokyčiai (besikeičiantys žmonių poreikiai, imigracija, emigracija) daro įtaką viešajam administravimui.

Galima teigti, jog mažiausiai kintantys socialinės aplinkos elementai, kuriuos kontroliuoja viešasis sektorius yra mokymo, sveikatos apsaugos, priežiūros ir panašaus pobūdžio įstaigos, taip pat viešojo transporto teikiamos paslaugos. Toks įspūdis susidaro dėl šių visuomenei teikiamų paslaugų pastovumo ir ilgaamžiškumo. Juk dažniausiai moksleivis, pradėjęs lankyti vieną mokyklą, neįtakojamas įvairių pašalinių priežasčių – gyvenimo vietos pakeitimo, mokyklos reorganizavimo, – ją ir pabaigs. Tačiau šis įspūdis klaidingas. Tenka atlikti įvairius tyrimus – nustatyti gyvenančių žmonių tankumą tam tikroje vietovėje, įvertinti jų poreikius pagal tautybę, amžių (didelis mokyklinio amžiaus asmenų kiekis įtakos didesnį mokymo įstaigų poreikį, pagyvenusių žmonių – sveikatos priežiūros įstaigų) ir kitus. Juos atlikus ir padarius išvadas viešasis sektorius turi numatyti reikalingą ligoninių, pirminės medicinos priežiūros įstaigų, lopšelių – darželių, mokyklų išdėstymo schemas, plėtros, reorganizavimo ir renovavimo programas. Tačiau šie tyrimai ir programos nuolat turi būti atnaujinamos, nes keičiasi žmonių sudėtis pagal amžių, plečiasi žmonių gyvenamieji plotai, tad ir jų poreikiai auga ir kinta.

Dar mažiau pastovesni socialinės aplinkos elementai – tai visuomenės poreikiai, susiję su piliečių laisvalaikio leidimu. Viešasis sektorius atsakingas ir už šią žmonių gyvenimo sritį. Žinoma, kiekvieno asmens individualių poreikių neįmanoma realizuoti, tačiau turi būti sukurtos sąlygos įgyvendinti bendriausius žmonių poreikius. Tai įvairūs kultūros renginiai, visuomenės informavimas – žiniasklaida, sporto ir pramogų infrastruktūra. Atitinkamai pagal žmonių poreikius turėtų būti reguliuojamas teatrų, muziejų, meno galerijų, koncertų salių, bibliotekų, maldos namų skaičius.

Viešasis sektorius taip pat turi sudaryti galimybę žmonėms reikšti savo interesus. Daugumai socialinių ir ekonominių visuomenės grupių atstovauja suinteresuotos grupės, tačiau jokiu būdu ne visoms. Dėl visuomenės struktūros ir vyriausybei iškylančių problemų pokyčių daugėja įvairių socialinių sąjūdžių. Šios grupės paprastai būna trumpalaikės, siejamos su tokiais klausimais kaip aplinka, taika, žmogaus teisės. Tačiau kai kurie socialiniai sąjūdžiai tampa labiau suinstitucinti ir virsta suinteresuotomis grupėmis ar net politinėmis partijomis. Aplinkosaugos sąjūdis yra ryškiausias tokių ilgainiui įvykstančių pokyčių pavyzdys. Daugumoje šalių šie sąjūdžiai tapo vienomis iš normalių valdžią supančių suinteresuotų grupių, pvz., Vokietijoje (B. G. Peters, 2002, p. 262-263).

Žinoma, visuomenėje vyksta ir neigiamų pokyčių. Šiuo metu aktualiausi – demografiniai pokyčiai. Nustatyta, jog visuomenė senėja, tad dėl šios priežasties didėja valstybės išlaidos – didesnė dalis biudžeto turi būti skiriama pensijoms, kompensuojamiems vaistams, be to senyvi žmonės tampa ir tam tikrų institucijų – slaugos arba senelių namų – gyventojais, tad šioms įstaigoms skiriamos lėšos taip pat turi būti didinamos. Kita vertus, visuomenės senėjimą įtakoja žmonių vertybių sistemos pokyčiai. Daugumai aktualesnis tapo karjeros, pripažinimo siekimas nei šeimos kūrimas. Tad valstybė ir šioje situacijoje yra priversta imtis priemonių – didinamos pašalpos, suteikiamos įvairios lengvatos daugiavaikėms šeimoms. Šiuo metu aktuali, ypatingai
pokomunistinėse šalyse, socialinių pokyčių sukelta problema yra emigracija. Vis daugiau žmonių ryžtasi palikti savo Tėvynę ir išvažiuoja į užsienį „ieškoti geresnio gyvenimo“. Tad viešasis sektorius yra priverstas imtis įvairių priemonių, siekiant išspęsti šią problemą: suteikti galimybes žmonėms kelti kvalifikaciją ar net įgyti kitą profesiją, jog jie galėtų būti potencialūs kandidatai į įvairias darbo vietas, mokėti bedarbiams pašalpas bei gerinti žmonių gyvenimo sąlygas.

Visuomenėje nuolat vyksta įvairūs socialiniai pokyčiai, įtakojantys viešąjį sektorių. Taigi nuolat turi keistis ir viešasis sektorius, kadangi jis yra įsipareigojęs visuomenės nariams garantuoti lygybę įgyvendinant jų poreikius, atsižvelgiant į amžių, tautybę, lytį, tikėjimą ir kitus aspektus.

EKONOMINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI

Įvairiose vietovėse ekonominė aplinka nėra vienoda. Ją lemia daugelis veiksnių: pramonės plėtra, žemės ūkio veikla, geografinė padėtis ir kiti. Atsižvelgiant į šiuos elementus viešasis sektorius turi parengti ir skatinti ekonomikos plėtros planą, taip pat kovoti su iškylančiais sunkumais ir problemomis.

Ekonomika plečiasi, yra internacionalizuojama. Iš dalies tai lemia laimėjimai technologijos srityje: elektronika, palydovinės telekomunikacijos, gamybos automatizavimas. Tai įtakoja ir tiesioginės užsienio investicijos, skatinančios ir plečiančios šalies pramonę. Tačiau viešasis sektorius turi sekti šį ekonomikos augimą, jį skatinti ir padėti privatiems verslininkams, pvz., teikti paskolas, finansuoti konsultavimo, mokymo, seminarų, parodų ir kitokių renginių išlaidas. Taip pat taikyti įvairias lengvatas, siekdamas paremti asmenis, pradedančius privatų verslą. Šios lengvatos turėtų būti suteiktos bedarbiams ar žmonėms su negalia. Viešasis administravimas turi prižiūrėti ir statybų pramonę, sudaryti tinkamas sąlygas elektros teikimui naujuose pastatuose, taip pat atsižvelgti į naujus pasikeitimus sudarant kelių, geležinkelių, ar tiesiog pėsčiųjų ir dviratininkų takų išdėstymo schemą, plėtros programas, taip skatinant šios ekonomikos srities plėtrą.

Žemės ūkis taip pat yra ekonominės aplinkos elementas. Tad viešasis sektorius privalo domėtis ir šiuo aspektu, tirti vyraujančias tendencijas, skirti lėšas žemės ūkio plėtrai bei tikslingai jas panaudoti.

Dar vienas elementas, lemiantis ekonominę aplinką bei jos poveikį viešajam sektoriui, – bedarbystė. Šioje srityje viešasis sektorius privalo itin veiksmingai atlikti savo pareigas, siekiant išsaugoti ne tik materialinę, bet ir moralinę piliečių gerovę. Žmonėms turi būti mokamos bedarbystės pašalpos, sudaromos galimybės įsidarbinti naujoje vietoje ir, jei to reikalauja būsimos pareigos, kelti kvalifikaciją ar pakeisti specialybę.

Šalies ekonomikoje yra daug įvairių ekonominių objektų, turinčių vertę bei kainą. Tai nekilnojamas turtas, ištekliai, vartojamosios prekės bei kiti objektai. Bendras kainų kilimas šalies viduje ir piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas – infliacija – yra labai svarbus ekonomikos atžvilgiu. Infliacija griauna ekonomiką, skurdina žmones. Dėl šių priežasčių kyla įvairios ekonomikos krizės. Priemonių, skirtų kovoti su šiomis problemomis, privalo imtis viešasis sektorius. Net pastebėta tendencija, jog ekonomikos nuosmukio metu viešojo administravimo populiarumas išauga dėl teikiamo stabilumo. Įvairios valstybės skirtingai sprendžia infliacijos sukeltas problemas, susikaupė daugybė pasiūlymų, jau atsirado ir tam tikra praktika. Pavyzdžiui, Prancūzijoje – kapitalo realaus įvertinimo metodika, firmos funkcionavimo galimybės palaikymo metodas, JAV – realios aktualizuotos vertės metodas, Kanadoje – kapitalo realaus įvertinimo ir firmos funkcionavimo palaikymo metodas (A. Dzikevičius, finansai.tripod.com).

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1343 žodžiai iš 2424 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.