Socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje

Socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje

Lietuvių tautos ir ypač jaunosios kartos ugdymas buvo vykdomas specifinėmis sąlygomis: ilgus šimtmečius lietuvių tauta nešė tai unijų, tai okupacijų jungą. O tai ir lėmė savitą tautos ugdymo socialinį pobūdį. Ugdymas Lietuvoje visada viešojoje ar slaptojoje lietuviškoje mokykloje buvo persunktas tautiniu koloritu: liaudies epas, mitologija, tautosaka, etninė tautos pedagogika visada lydėjo ugdymo procesą, o jais rėmėsi pedagoginė mintis. Iš čia tauta sėmėsi stiprybės, susiklausymo, vienybės. Lietuvių tauta nuo seno garbino dievus, buvo gerbiamas, tačiau negarbinamas žmogus. Čia nebuvo žmogaus asmens kulto, bet ir individas- asmuo nebuvo pajungiamas masei, suniveliuojamas. Kad lietuvių tauta nemėgo standartų, liudija ir lietuvių senoji architektūra, liaudies menas ir kt. žmogus nebuvo supriešinamas su visuomene, iškeliamas virš kitų. Tai atsispindėjo visuomeniniame gyvenime ir mokyklų praktikoje. Tai būdinga ir lietuvių tautos pedagogikai ir socialinio auklėjimo teorijai.

Stasio Šalkauskio socialinio ugdymo teorija. S. Šalkauskis augo ir brendo Vidurio Lietuvoje. Aukštuosius mokslus baigė Rytuose- Maskvoje, kurį laiką dirbo Vidurinėje Azijoje. Tobulinosi Vakarų Europoje. Būdamas aštraus proto, jis giliai pažino lietuviškas Rytų ir Vakarų kultūros šaknis, jas analizavo, lygino ir čia ieškojo lietuvių tautos kultūros ištakų ir jos ateities kelių, kuriuos turėjo nulemti švietimas, jaunosios kartos rengimas gyvenimui. Daug dėmesio skyrė žmonių tarpusavio santykiams. Jis vienodai smerkė ir kapitalistinio pasaulio propaguojamą individualizmą, asmens iškėlimą virš visuomenės ir rytietišką kolektyvizmą, asmenį pajungiantį kolektyvui. Šalkauskis pasisako už asmens integravimą į visuomenę lygiateisiais pagrindais. Ir todėl jis siūlo visą pedagogikos mokslų sistemą remti socialine teorija, P. Natorpo vadinama socialine pedagogika. Sintezės nebūvimas tarp individualaus (klasikinė pedagogika) ir visuomeninio ( fašistinė, komunistinė pedagogika) ugdymo sukelia ir aštrina prieštaravimus tarp individo ir visuomenės, kurie veda į karus, revoliucijas ir kitus visuomenės kataklizmus.

Visuomeninis auklėjimas socializuojant žmonių visuomenę ypač aktualus tampa plečiantis ir stiprėjant ryšiams visuomenėje, gausėjant žmonijai ir ypač kai pradeda atgimti pavergtos tautos, kuriasi naujos valstybės, kokia tuo metu buvo Lietuva. Visuomeninis, socialinis auklėjimas gali formuoti humaniškas nuotaikas, bet kartais padeda atsirasti agresyviam nacionalizmui, kuris turi socialines šaknis ir reiškiasi patologine forma, bet kartais gali eliminuoti kosmopolitinį internacionalizmą, ir drauge ugdyti socialinį taikingumą, socialinį teisingumą, socialinį džęntelmiškumą.

Todėl svarbu kurti visuomeninę, socialinę pedagogiką, kuri padėtų ugdyti, perauklėti žmones, visuomenę, numatyti auklėjimo tikslus, kurių Šalkauskis skiria dvi rūšis: tolimesnius- siekimas visuomenės gerovės ir artimesnius- pastovūs visuomeniniai nusiteikimai- teisingumo, solidarumo ir kiti jausmai.

Šalkauskis, propaguodamas telmologinę ideologiją, ir žmogaus gyvenimą vaizdavo nuosekliai kylančia trijų pakopų linija, būtent iš žemiausios- gamtinės į visuomeninę- kultūrinę ir aukščiausią- dvasinę, kurios užbaigiamoji išraiška- religija, įgalinti žmogų pakilti virš gamtos- schematiškai suvokti antgamtinę būtį.

Visos šios žmogaus visuomenės raidos pakopos tarp savęs siejasi, viena nuo kitos priklauso, aukštesnė remiasi žemesniąja. Ypač svarbią vietą Šalkauskis skiria antrajai pakopai- kultūrinei, kuri gali tobulėti per švietimą, mokslą. Jis teigia, jog žemės kultūros žmogus, visuomenę ir religiją tegali turėti tik primityvią

Tačiau, kad žmogus galėtų kilti iki aukščiausios pakopos, jis turi įaugti į visuomenę, ja remtis ir, tik padedamas visuomenės, jis gali išskleisti savo intelektualines ir dvasines jėgas.

Žmogaus integracija į visuomenę yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Tai suprasdamas, S. Šalkauskis žmogaus socializavimui kelia šiuos specialiuosius visuomeninio auklėjimo: politinio, ekonominio, socialinio, tautinio ir tarptautinio- uždavinius.

Politinis auklėjimas yra integracinis, jo reikia pilnutiniam visuomeniniam auklėjimui, kad jaunimas galėtų eliminuoti „ palinkusių į ardomąją akciją ekstremistų aktyvumą“, gresianti visuomeniniu perversmu valstybėje.

Ekonominis auklėjimas svarbus ta prasme, kad: „ ekonominė apraiška turi reikšmės ir socialiniams santykiams“, todėl jaunoji karta privalo susivokti materialinių gėrybių sferoje, darbo produktyvumo ir mokslinio darbo organizavimo, nuosavybės, taupumo, racionalaus turto panaudojimo ir kitais klausimais.

Socialinio auklėjimo esmę sudaro dorovinis jaunimo auklėjimas, susiklausymo ir solidarumo jausmo, kurio vien ekonominėmis, politinėmis priemonėmis išugdyti negalima, skiepijimas, nes „ klasių antagonizmas ir neteisingas turtų pasiskirstymas yra neišvengiamas“ dėl ekonominio ir politinio visuomenės gyvenimo netobulumo. Todėl čia, teigia Šalkauskis, gali daug padėti dora ir religija- dorovinis, religinis auklėjimas, formuojantis atitinkamas socialines nuostatas, atitinkamus žmonių tarpusavio santykius.

Civilizuotą visuomenę Šalkauskis aiškino kaip vientisą
struktūrinį fenomeną, kurio svarbiausias struktūrinis vienetas- tauta. Todėl žmogų integruoti į visuomenę tegalima integruojant į tautą. Tautiniam auklėjimui jis skiria ypatingą dėmesį, aiškindamas šį auklėjimą taip pat kaip sudėtingą procesą. Čia jis išskiria keletą lygių, kaip pvz. tautiško auklėjimo, kuris „ realizuoja naujose kartose individualias tautybės lytis“, patriotinio auklėjimo, kuris: „nuteikia racionaliam nusistatymui į tautybę ir jos reikalus“… ir nacionalinio auklėjimo, „ kuris yra pašauktas paruošti naujas kartas tautos uždaviniams ir per šiuos iškelti tautą į nacijos rangą“. Tai reiškia, kad reikia rengti jaunąsias kartas kūrybai, atkakliam darbui, savo tautos trūkumams likviduoti ir pakelti tautą- naciją iki kitų tautų kultūrinio gyvenimo lygio. Vadinasi, tautiškas, nacionalinis auklėjimas negali būti hermetiškas. Jis turi remtis ir lygiuotis į bendravisuomeninį, tarptautinį auklėjimą, į visos visuomenės kultūrą ir paruošti „naujas kartas harmoningam tautų sugyvenimui ir vaisingam bendradarbiavimui visos žmonijos naudai“. Taigi socializuoti žmogų reiškia integruoti jį ne vien tik į savo tautą, kaip „ sutelktinę individualybę“, bet ir į visą visuomenę, peržengti nacionalines ribas, formuoti pasaulio žmogų. Žmogaus integravimas į visuomenę yra būtina jo paties ir visuomenės pažangos sąlyga, nes jos kūrėjas yra žmogus. Civilizacijai kelti reikalingas bendras sutelktinis visų žmonių darbas, susipratimas, jėgų sutelkimas.

J. Vabalo- Gudaičio mintys socialinio ugdymo klausimu. Socialines pedagogikos idėjos rado platų atgarsį ir J.Vabalo-Gudaičio pedagoginėje sistemoje. Į žmogų jis žiūrėjo ne tik taip į individą ,biologinę būtybę, bet ir kaip į dinamišką sistemą, determinuotą pedagogiškai ir socialiai, santykiaujančią su aplinka, kuri nuolat veikia žmogų, daro jam didžiulę įtaką. Galima teigti, kad J. Vabalo- Gudaičio filosofinės etikos bei pedagoginės psichologijos pamatas buvo sąveikos kategorija. Jis suprato ir aiškino ją labai plačiai, kaip žmogaus intelektualinio, dorovinio ir etinio vystymosi pamatą. Žmonių bendravimas gali būti labai įvairus: vaikų- tėvų, mokinių- mokytojų, mokinių- draugų ir t.t. Ir kiekvienas iš jų palieka pėdsaką vaiko asmenybės raidoje. Tačiau kad sąveika iš tiesų atitiktų šios sąvokos turinį, autorius kaip būtiną sąlygą pabrėžia abipusius bendraujančiųjų ryšius, draugiškus santykius. Ypač svarbu tai pasiekti šeimoje tarp tėvų ir vaikų bei mokytojų ir mokinių. Todėl J. Vabalas- Gudaitis reikalavo, kad tėvai ir mokytojai būtų giliai žmogiški, suprastų ir mylėtų vaiką. Ypač daug jis rašė apie mokytoją, jo erudiciją, etiką. Ugdydama naująją kartą mokykla savo tikslų gali pasiekti tik gero, doro, mylinčio mokinius mokytojo pastangomis, esant mokytojų ir mokinių intelektualinei ir emocinei sąveikai, kuri kiekvieną užkrečia darbo nuotaika ir lengvina darbą. Sąveikos principas, pasak autoriaus, yra visos pedagogikos pamatas. Ir mokytojo svarbiausias, pirmutinis uždavinys- sukurti klasėje konstrukcinę sąveiką.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1216 žodžiai iš 3707 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.