Socialiniai statusai ir vaidmenys
5 (100%) 1 vote

Socialiniai statusai ir vaidmenys

112131

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Filosofijos katedra

Referatas

Visuomenė kaip socialinė sistema

Atliko:

2004m. Kaunas

….

ĮVADAS

Socialiniai reiškiniai, procesai, institutai, visuomenė galėjo atsirasti ir atsirado tik tuomet, kada žemėje atsirado ir vystėsi geriausiai išsivysčiusi būtybė – žmogus. Tada atsirado ir plėtojosi organizaciniai ryšiai ir tikslinga veikla, susijusi su bendru žmonių gyvenimu. Keitėsi žmogaus požiūris į aplinką, žmonių santykius. Susikūrė visuomenės pažinimo mokslai. Jų ištakų mokslininkai randa senovės Graikijos klestėjimo laikotarpiu. Suprasti ir pagrįsti visuomenės struktūros pobūdį, žmonių socialinio gyvenimo formavimo būdus bei principusrūpėjo daugeliui filosofų kartų. XIXa. vid. Pirmasis terminą sociologija literatūroje pavartojo Prancuzų mokslininkas O.Kontas. Žymūs sociologai T.Parsonas, Dž.G.Midas, P.E.Parkas, E.Gofmanas ir kt.

Įvairiuose sociologijos srityse darbuojasi Lietuvos sociologai: R.Grigas (socialinė antropologija, etnosocialinė organizacija, tautinė savimonė, socialiniai procesai, deformacijos), A.Dobryninas (kriminologija), A.V.Matulionis (kultūros sociologija, stratifikacija, etnosociologija), A.Tereškinas (lyties sociologija), G.Navaitis (šeimos sociologija).

SOCIALINIAI STATUSAI IR VAIDMENYS

Apibūdinti sąmoningai socialiniai būtybei dažniau vartojame terminą žmogus. Tai labiau paplitęs žodis, o asmenybė neretai siejama tik su iškiliais žmonėmis. Individas taip pat reiškia žmonių visuomenės narį, o individuolybė akcentuoja jo asmenybės ypatumus. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų ypatingas – kito tokio nerasi. Taigi kiekvienas mūsų vadintinas ir individuolybė. Soliajogijoje soliacinei būtybei apibūdinti paprastai vartojamas individo terminas. Sociologijoje išskiriama atskira asmenybės sociologijos šaka. Asmenybė siejama su tam tikru kitų individų pripažinimu ir tapatumu. Asmenybės sociologijoje vartojami terminai, kurie neretai traktuojami kaip sinonimai. Tai auklėjimas, formavimas, socializacija. Sociologai teikia pirmenybę socializacijai, nes šis terminas nusako ne tik veiksnių ir socialinių institutų poveikį, bet ir paties žmogaus aktivumą formuojanti jo asmenybei. Taigi asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija. Yra žinoma įvairių asmenybės koncepcijų. Bet šiuo atveju labiausiai rūpi parodyti, kaip individas įsitraukiau į visuomenės socialiniu santykius. Čia svarbiausios yra socialinio statuso ir socialinio vaidmens sąvokos.

Žmonės yra sudėtingi ir skirtingi. Jų veiksmai skiriasi priklausomai nuo žmogaus charakterių ir nuo situacijos. Vienaip elgiames su artimais žmonėmis, visai kitaip su nepažįstamais. Skirtingai bendraujame su vaikais ir su tėvais, su mylimaisiais ir su bendradarbiais. Kiekvienas žmogus visuomenėje užima kelias pozicijas pavyzdžiui, moteris gali būti mokytoja, žmona, motina, visuomenės veikėja ir pan. Kiekviena socialinė pozicija, suteikia tam tikrų teisių ir paraigų, vadinama statusu. Nors žmogus gali turėti keletą statusų, tik vienas iš jų – vadinamas pagrindiniu – apibūdina jį socialiai. Dažniausiai tai būna statusas, priklausanti nuo žmogaus užsiėmimo. Juk pirmiausia apie nepažystamą žmogų ir klausiama: „Kuo jis užsiima?“. Tačiau pagrindinis statusas gali būti ir etninė kilmė, nepriklausomai nuo to, kas jis – gydytojas, siuvėjas ar advokatas. Pagrindinis statusas gali būti „nusikaltėlis“, „homoseksualistas“, „Mis Lietuva“.

Kai kurie statusai žmogui duoti nuo gimimo. Tokie statusai yra lytis, etninė priklausomybė, gimimo vieta, pavardė. Šie statusai vadinami priskirtaisiais.

Įgytasis (pasiektasis) statusas, priešingai parodo, ką žmogus pasiekė savarankiškai. Tarkim, sociologo statusas pasiekiamas įgijus tam tikrą kvalifikaciją: baigus atitinkamus mokslus, atlikus tam tikrus tyrimus, parengus straipsnius.žmonos statusas įgyjamas sukūrus šeimą. Niekas dar negimė sociologu ar žmona. Kai kurios socialinės pozicijos turi tiek priskirtų, tiek pasiektų statusinių elementų. Štai įgytas akademiko statusas, aišku, yra didelisžmogaus pasiekimas. Tačiau kartą gautas šis statusas žmogui išlieka amžinai (net ir po mirties), tampa asmenybės vidine dalimi kaip socialinio vaidmens dalimi, lemia jos elgesį kaip ir priskirtasis statusas.

Vaidmuo-tai laukiamas elgesys, siejamas su statusu, kurį turi žmogus. Kiekvienas statusas paprastai apima kelis vaidmenis .Žmogus, turintis dėstytojo statusą, skirtingai elgiasi su studentais,kolegomis ir rektoriumi. Atitinkamo statuso sąlygojama vaidmenų visuma vadinama statusų rinkiniu.

Kaip mes išmokstame vaidmenis? Tai socializacijos proceso padarinys. Mūsų vaidmenys sąlygojami to, ko iš mūsų laukia aplinkiniai. Civilizuotoje visuomenėje tikimasi, kad tėvai rūpinsis vaikais, kad darbuotojai atliks jiems paskirtą darbą, kad artimi draugai išgyvens mūsų sėkmes ir nesėkmes. Jei žmogaus elgesys neatitinka laukiamo, tai mes nustembame, piktinamės ar keičiame savo požiūrį į tą žmogų.

Galima skirti formalius ir neformalius vaidmenis. Ryškiausias formalaus vaidmens pavyzdys yra tas, kurį rekomenduoja įstatymai. Kai mes pasirašome prekių pirkimo kontraktą, laukiama, kad mes
jas nupirksime, nes kitaip bus skiriamos baudos. Vedybos- tai kitos rūšies kontraktas, kuris gali būti nutraukiamas skyrybomis. Baudžiamieji įstatymai draudžia žmogžudystę, prievartavimą ir kitus žalą darančius veiksmus. Kiti vaidmenys gali būti mažiau formalizuoti – geros manieros, mandagumas, drabužių stilius ir t.t, tačiau jie taip pat lemia mūsų elgesį.

Reakcijos, kurių sulaukiama nesielgiant taip, kap reikalauja vaidmuo, klasifikuojamos į formalias ir neformalias. Paprastai, kai elgiamasi pagal laukimo vaidmens reikalavimus, sulaukiama ir paskatinimo: ar pinigais, ar pripažinimu. Visi šie paskatinimai ir baudimai, vadinami sankcijomis. Sankcijos paremia taisykles, nustatančias, koks elgesys yra tinkamas tam tikroje situacijoje.

Visuomenėje formalių vaidmenų sąrašas yra beveik beribis. Kaip juos klasifikuoti? Dažniausiai laikomasi T.Parsonso klasifikacijos pagal penkias pagrindines charakteristikas:emocionalumą, gavimo būdą, mastą, formalizavimą ir motyvaciją.

Kai kurie vaidmenys – medicinos sesers, gydytojo, karstadirbio – reikalauja emocinio santūrumo tokiose situacijose, kurios kaip tik ir sukelia stiprias emocijas (liga, skausmas, mirtis).Vaidmenys taip pat priklauso nuo jų gavimo būdo. Vieni vaidmenys sąlygoti priskirtųuų statusų. Tarkim, vaiko, jaunuolio ar brandaus žmogaus vaidmuo priklauso nuo amžiaus ir priskirtojo statuso. Kiti vaidmenys yra pasiekiami – medicinos daktaras įgyja savo vaidmenį ne automatiškai,o kryptingomis pastangomis.

Skiriasi ir vaidmenų mastas. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti ir apriboti. Štai gydytojo ir ligonio vaidmenis lemia tik tai, kas susiję su ligonio sveikata. Vaiko ir tėvų santykiai, priešingai, tiksliai nėra apibrėžiami:tėvai dažniausiai rūpinasi viskuo, kas susiję su vaikais.

Klasifikavimo charakteristika yra ir formalizavimo laipsnis. Atliekant kai kuriuos vaidmenis iš atlikėjų reikalaujama,kad jie sąveikautų su kitais žmonėmis pagal atitinkamas taisykles.

Vaidmenis apibūdina ir motyvacija. Iš aktyvaus, praktiško žmogaus laukiama, kad jis sieks patenkinti savo interesus, t.y. jo tikslas – maksimali nauda. Tuo tarpu vienuolė, dirbanti medicinos sesele, vadovaujasi ne naudos siekimosi motyvais, o meile artimui.

T.Parsonsas teigia, kad bet kuris vaidmuo apibūdinamas atitinkama minėtų pernkių savybių kombinacija. Tarkim prostitutė paprastai nejaučia jokių jausmų savo klientams. Šis vaidmuo yra labiau įgytas negu priskirtas, nes remiasi tam tikra veikla. Šios veiklos mastas griežtai apribotas mokesčių už seksą, atitinkamo dydžio atlygiu už atitinkamas paslaugas. Ir pagaliau šis vaidmuo reiškia orentacija į materialiniu interesus: seksas parduodamas, siekiant praturtėti arba bent sudurti galą su galu.

Sociologai nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. Būtina pažymėti, kad bet kuris formalus ar ne formalus vaidmuo nebutinai visiškai nulemia elgesio modelį. Individo charakteris yra svarbiausia grandis, su siejanti kitų žmonių laukimus ir individo elgesį.. Žmonės skirtingai atsiliepia į vaidmens laukimą. Jie apmąsto savo vaidmenis, susidaro savą jų suspratimą ir tik tada veikia. Konkretaus žmogaus elgesys yra unikalus, tik tam žmogui būdingas vaidmenų traktavimo būdas. Tai reiškia kad tarp žmogaus elgesio ir laukiamo pagal vaidmenį elgesio yra lankstus, o ne griežtai fiksuotas ryšys. Kai kurie sociologai (simbolinio interakcionizmo šalininkai) teigia kad sistema „laukimas-elgesys“ yra atvira, tai yra kintanti. Teigiama, kad vaidmens sąlyga apkritai mažai naudinga, jei vaidmenį traktuojame tik kaip senarijų, nuo kurio priklauso veiksmas. Gyvenime žmonės veikdami improvizuoja. Improvizacija neišvengiama, kai žmogus patenka į naują jam sutuaciją ar kol jis suvokia, ko iš jo laukiama.

Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistema. Kadangi kiekvienas žmogus daugelyje skirtingų situaciją (šeimoje, draugų būryje, darbe, visuomenėje) vaidina vis kitokį vaidmenį, tarp vaidmenų visada kyla konfliktas. Pavyzdžiui, jei tėvas baudžia sūnų, tai motinai atrodo, kad per griežtai. Nors galima būtų laukti, kad motina parems tėvą-savo vyrą, tačiau meilė sūnui keičia motinos nuostatą.

Situacija, kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti dviejų ar daugiau nesudarinamų vaidmenų reikalavimus, vadinama vaidmenų konfliktu. Tai įprastas reiškinys modernioje visuomenėje. Sakysim, tėvai ir draugai reikalauja iš paauglio visai skirtingų dalykų. Dirbantys tėvai plėšomi tarp reikalavimų, kuriuos jiem kelia darbas ir savo vaikų poreikiai. Funkcionieriai biznio sferoje skirtingai elgiasi su vadovybe ir su valdiniais. Vaidmens konfliktas gali pasireikšti ir pereinant iš vienos hierarchinės pakopos į kitą, iš vienos klasės – į kitą, ir ypač tada, kai siekiama išlaikyti ankstesnius santykius šeimoje ir su senais draugais.

Kai kada konfliktas kyla tarp skirtingų vieno ir to paties vaidmens aspektų. Socialinės sferos darbuotojas, kaip laukiama, turi būti geranoriškas ir jautrus. Tačiau susidūrimai su biurokratais valdininkais reikalauja energingumo ir tvirtumo. Tokie prieštaringi reikalavimai neretai sukelia vaidmenų įtampą.

Elgesio būdai vaimenų konflikto sąlygomis yra skirtingi. Galimi keli tokio konflikto sušvelninimo būdai. Vienas jų – tai išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius negu kiti. Dažnai modernioje visuomenėje kaip svarbesni
iškririami vaidmenys, susija su darbu ir šeima. Tačiau ir tarp jų gali būti konfliktas. Dažniausiai šis prieštaravimas išsprendžiamas atskyrus darbą nuo namų. Toks atskyrimas turi du tikslus. Pirmiausia darbo klausimai sprendžiami efektiviau ir darbas tampa našesnis. Kita vertus darbo klausimai lieka nežinomi šeimoje ir, priešingai, dauguma bendradarbių nežino, kas vyksta jų kolegų namuose. Toks išskyrimas mažina konfliktą tarp minėtų vaidmenų rinkinių. Yra ir subtilesnių vaidmenų konflikto sušvelninimo metodų, sakysim, humoras. Kai nakty vyras pareina girtas, vargu ar yra prasmes su jo bartis, o švelnus pašiepimas padeda jį greičiau nuvaryti gultis.

SOCIALINĖ GRUPĖ

Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija, kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. Socialinės grupės gali burtis pagal įvairius požymius pavyzdžiui, pagal darbą, interesus, palankumą. Taigi kiekvienas iš mūsų, išlikdamas asmenybe ir individualybe (asmenybe, besiskiriančia nuo kitų), visuomet priskiria save tam tikrai grupei ar grupėms, tai apibūdindamas sąvoka „mes“.

Kiekviena visuomenė gali būti apibūdinama kaip didelė socialinė grupė, besiskirianti nuo kitų grupių. Pavyzdžiui, mes save identifikuojame kaip lietuvius, atskirdami nuo rusų ar kitų tautybių žmonių. Bet sociologai, nagrinėdami socialines grupes, dažnai turi galvoje mažesnes bendrauomenes, pirmiausia tokias, kuriose dauguma narių pažįsta vienas kitą ir nuolat sąveikauja.

Grupės yra iškiriamos priklausomai nuo sąveikos laipsnio ir dažnio. Terminu agregacija apibūdinamos tokios žmonių bendrijos, kurių nariai yra vienu metu vienoje vietoje, bet jų sąveikos laipsnis menkas arba sąveikos išvis nėra. Nei vienas agragacijos žmogus nepriskiria savęs tai agregacijai. Pavyzdžiui, autobuse su kitais keleiviais važiuojantis žmogus nėra socialinės važiuojančių autobusu grupės narys. Tai tėra tik žmonių agragacijos pavyzdys.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1816 žodžiai iš 3580 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.