Socialiniai vaidmenys dokumentas
5 (100%) 1 vote

Socialiniai vaidmenys dokumentas

11

Socialiniai vaidmenys

visuomenėje ir bažnyčioje

Tikybos Savarankiškas darbas

2006

Literatūra

1. Aistė Diržytė , Nerijus Šlepetys , Rasa Žemaitienė , Saulena Žiugždaitė ,,Paslapties link“

Socialiniai vaidmenys šeimoje

1. Sūnus

2. Brolis

Socialiniai vaidmenys mokykloje

1. Mokinys

2. Draugas

3. Sportininkas

Socialiniai vaidmenys einant gatve

1. Pėstysis

2. Eismo dalyvis

Asmens tapatumas

Apibūdindamas save , tu surašei savo socialinius vaidmenis. Pagal tai , kokiu eiliskumu juos surašei , galima spėti , ar jie tau svarbūs , ar antraeiliai. Kiekvienas iš jūsų tų socialinių vaidmenų turitene vieną. Šeimoje – sūnus , dukra , brolis , sesuo ; mokykloje – mokinys (-ė) , draugas (-ė) , galbūt dar – sportininkas , šokėjas ir pan. Kartais sunku suderinti visa tai tarpusavyje ir tuomet tenka atsisakyti vieno ar kito vaidmens. Juk būna kartais nelengva suderinti intensyvias treniruotes ir gerą mokymąsi ar pagalbą sergančiai seneliai. Tad kas gi lemia įiuos pasirinkimus? Juk kartais norisi ir sportuoti , ir su draugais pasivaikščioti ar tiesiog paplepėti… Dažnai , pasirengdami vieną galimybę , savaime apleidžiame kitas. Sunkiausia apsispręsti , kai tenka atiduoti pirmenybę vienai iš dviejų vertybių , interesų , siekių , kurie mums atrodo vienodai svarbūs , tačiau tuo metu pasirodo nesuderinami.

Apie svarbiausias vertybes ir galutinius gyvenimo tikslus dažnai daugiau pasako intuicija , jausmai negu šaltas protas. Lengviau išvengia abejonių , kankinančio susidvejinimo tie žmonės , kurie išsiugdo įprotį nuolat gilintis į savo vertybių pasaulį , įsitikinti , kiek jų darbai ir siekiai atitinka jų gyvenimo prasmės suvokimą.

Kas sąlygoja žmogiškumą?

Psichologijos požiūriu žmogaus esminiai bruožai yra šie:

1. Sugebėjimas įsisąmoninti save tam tikrą akimirką ( ką jaučiu kūne , kokios mano emocijos ( jausmai ), apie ką galvoju , ko vengiu , ko noriu ), t.y. įsisąmoninti tai , ką šiuo metu darau , kaip darau ir kodėl darau – ar noriu tai tęsti , ar kuo greičiau keisti savo pasirinkimą.

2. Sugebėjimas , vadovaujantis savo vertybėmis ir asmeniniais norais apsispręsti ir laisvai pasirinkti , ką šiuo ar artimiausiu metu darysiu , kaip darysiu, – tai yra vidinio ar išorinio elgesio pasirinkimo laisvė.

3. Atsakomybė už savo būsena , mintis ir norus.

Kiekvieną akimirką , laisvai pasirinkdamas savo veiksmus , žmogus parodo savo valią ir kuria savo likimą. Jo atsakomybė už visa tai yra jo , kaip žmogaus , esmė. Tad žmogaus valingumas – labai svarbi vertybė.

4. Gyvenimo prasmės siekimas.



Kaukė ar realybė

Kartais , vertindami kitą žmogų , pasakome: ,,Jis tikras“. Tikras draugas , tikras bičiulis. O tikras lietuvis , tikras savo krašto pilietis , tikras krikščionis , tikras… žmogus? Ką reiškia būti ,,tikram“?

Štai Ana Frank , penkiolikmetė mergaitė , kurios dienoraščio ištraukas galima rasti ,,Knygų dienų“ antroje knygoje , rašo: ,,Būtu gerai , jei galėčiau paprašyti Dievo mane pakeisti taip , kad nesukelčiau kitų žmonių priešiškumo.

Deja , tai neįmanoma. Su tokiu charakteriu gimiau. Vis dėlto jaučiu , jog nesu blogas žmogus. Iš visų jėgų stengiuosi visiems įtikti labiau , negu kas kada galėtų tikėtis.“

Mokslininkų tyrimai įrodė , jog šie jos užrašai tikri , autentiški. Paskaitę pamatysime , jog jie labai intymūs , asmeniški. Ana rašė atvirai savo įsivaizduotai susirašinėjimo draugei Kitei , nors šiaip sakosi savo ,,pažiūrų į gyvenimą „ nepatikinti niekam. Taigi , kokia ta Ana? Kada ji tikra , o kada – tarsi su kauke? Ar ji teisi sakydama , jog charakterio pakeisti neįmanoma? Kas žmoguje kinta , o kas pastovu?

Tapk savimi

Ant senovės graikų šventyklos Delfuose buvęs iškaltas posakis: ,,Tapk tuo , kuo esi“. Kaip čia yra , pasakysite jūs , argi mes nesame tuo , kuo esame? O vis dėlto šis klausimas kamavo žmones nuo neatmenamų laikų: kur žmogaus būties , jo tikrojo buvimo esmė? Kiek mes tikrai esame , o kiek tik atrodome , slepiamės po įvairiausiomis kaukėmis?

Senajame Testamente randame VIEŠPATIES atsakymą Mozei: ,,Esu , kuris esu“ (Iš 3,14). Žmogaus buvimo prasmė t. p. yra artėti į savosios būties šaltinį – Viešpatį Kūrėja , pagal kurio paveikslą jis buvo sukurtas ir nuo kurio per nuodėmę nutolo. Taip , tai tėra lengva , bet mes turime pavyzdį – žmogumi tapusį Dievo Sūnų. Tikru žmogumi tapusį. Tik Jėzus galėjo tvirtai pasakyti: ,,Aš esu“ (Jn 8, 58), ,,Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ (Jn 11, 25), ,,Aš esu vartai“.

,,Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas“ (Jn 9, 9) , ,,Aš esu kelias , tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip , kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Jėzaus , kaip tikro žmogaus , AŠ buvo pats stipriausias. O mes? Mes esame tiek , kiek ieškome tiesos ir kiek ją liudijame. Dažnai tas ieškojimas tęsiasi visą gyvenimą. O pradėti reikia dabar. Prisimenat Jėzaus pažadą: ,,Aš esu savo Tėve , ir jūs manyje , ir aš jumyse“ (Jn 14, 20)
Bažnyčios mokymas

Kadangi žmogus yra sukurtas panašus į Dievą, jis yra orus kaip asmuo. Jis gali save pažinti, save valdyti , laisvai atsiduoti ir bendrauti su kitais asmenimis , malone jis yra kviečiamas į sandorą su savo Kūrėju , kad tikėjimu ir meile Jam atsilieptų ; ir niekas kitas negali už jį to padaryti (Plg. KBK 357).

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 828 žodžiai iš 1572 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.