Socialinis darbas mokykloje
5 (100%) 1 vote

Socialinis darbas mokykloje

Socialinis darbas mokykloje

TURINYS

Įvadas

1. Soc. darbuotojo veikla mokykloje

2. Mokykloje dirbančio soc. darbuotojo funkcijos

3. Socialinės pagalbos mokykloje metodai

4. Soc. darbuotojo uždaviniai dirbant mokyklos bendruomenėje

5. Soc. darbuotojo bendradarbiavimas su pedagogais

6. Šiuolaikinės socialinės problemos mokykloje

7. Rizikos grupės vaikai

8. Mokyklos soc. darbuotojo veikla sprendžiant vaikų socialines-psichologines adaptacijos problemas

9. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių požiūris į globos namų auklėtinius

10. Globos namų auklėtinių savijautos bendrojo lavinimo mokykloje tyrimas

Išvados

Literatūra

Priedai

ĮVADAS

Vaikas – socialinė būtybė, todėl stipriausias jo socialinis motyvas yra noras kam nors priklausyti. Jo saugumo jausmas priklauso nuo to, ar jis jaučiasi esąs soc. grupės narys, ar ne. Visa ką jis daro, nukreipia į savo vietos suradimą visuomenėje. Nuo pat gimimo jis tyrinėja aplinką, ieškodamas būdų įsilieti į supančią aplinką, kol pagaliau užtinka kelią, kaip gali tapti reikšmingu. Taip vaikas atranda savo metodus, kurie tampa jo pirmaeiliu tikslu ir elgesio reguliatoriumi arba, kitaip sakant, jo motyvu. Soc. darbuotojui tiesiogiai rūpi, kaip ugdytinio asmeninius veiklos ar elgesio motyvus paversti socialinėmis normomis ir panaudoti jas sąveikaujant mikro, makro sociumu.

Soc. darbuotojo pareigybės sukūrimas mokykloje, mikrorajone prisideda prie žmonių tarpusavio santykių humanizavimo, paauglių delenkventiškumo įveikimo, psichologinio klimato mokykloje švelninimo, geresnių ryšių tarp šeimos ir mokyklos sukūrimo, vaikų socializacijos problemų sprendimo.

Todėl soc. darbuotojas siekdamas efektyvių darbo rezultatų, turi įvertinti mūsų visuomenėje augantį pragmalizmą, šeimos funkcijų susilpnėjimą, kai kurių verslininkų veiklos fonų išsigimimą. Šie ir kiti anomalūs reiškiniai kelia soc. darbuotojo uždavinius – skatinti jauno žmogaus susidomėjimą žiniomis, sąžiningu verslu, kita etiškai pateisinama veikla.

Tad mūsų darbo tikslas išanalizuoti soc. darbuotojo (poveikį būtinumą) ir darbą mokykloje. Anketų ir pokalbio metodu išsiaiškinti, kaip vaikų globos namų auklėtinius vertina klasės draugai, mokytojai. Apdoroti anketinės apklausos ir pokalbių metu gautus duomenis.

UŽDAVINIAI:

1. Išsiaiškinti soc. darbuotojo veiklos sritis ir darbo metodus bei funkcijas mokykloje.

2. Susipažinti su soc. darbuotojo uždaviniais dirbant mokyklos bendruomenėje.

3. Atskleisti kompleksinės pagalbos svarbą mokykloje

4. Paanalizuoti šiuolaikines soc. problemas mokykloje bei jų sprendimo galimybes soc. darbo kontekste.

SOC. DARBUOTOJO VEIKLA MOKYKLOJE

Socialinio darbuotojo veiklos srytis ir turinys išties įvairūs ir sudėtingi. Ypač turint galvoje, kad soc. mokslai ir socialinį darbą dirbantys žmonės yra palyginti naujas reiškinys mūsų visuomenėje. Atėjus dirbti į mokyklą, tenka susidurti su abejingumu, pasipriešinimu, nenoru bendrauti. Ypač teko tai pajusti iš vyrsnių pedagogų, kurie nelabai linkę pripažinti bendravimo su mokiniais problemų, netoleruoja demokratijos apraiškų mokykloje (kai moksleiviai nori įkurti savo tarybą, mokyklos radiją ir pa.). Tokiais atvejais soc. darbuotojas tampa tarpininku tarp mokytojų, administracijos ir moksleivių, padėdamas pasiekti visiems priimtiną sprendimą. Mokykloje beveik nesirūpinama, kad mokiniai mokytųsi įveikti stresą, būtų priimti bendraminčių grupėje, galėtų išreikšti save, mokėtų sau realiai pasakyti “ne”. Šių problemų sprendimą koordinuoja ir vykdo soc. darbuotojas, kurio uždavinys – rasti būdų pagerinti socialiai ir pedagogiškai apleisto vaiko gyvenimo bei veiklos sąlygas jį supančioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Vykdant savo kaip soc. darbuotojo funkcijas, tenka įtakoti ne tik globotinį, bet ir asmenis (tėvus, globėjus), nuo kurių priklauso vaiko kasdienybė ar ateitis. Sprendžiant konkrečią moksleivio problemą dažnai tenka užmegzti ir palaikyti ryšius su medicinos, policijos, spaidos, valdžios atstovais, pasinaudojant jų informacija, prašant paramos, siūlant bendradarbiauti. Taigi įvairios soc. darbuotojo funkcijos mokykloje susiję su poreikių tenkinimu, bendravimu, psichologine parama, individo ir bendruomenės santykiais.

Pirmiausiai soc. darbuotojas turi būti geras organizatorius, sugebantis organizuoti įvairaus amžiaus moksleivių veiklą, suburi juos bendram darbui, gyvenimui, bendram problemų sprendimui.

Jis privalo sugebėti įsijungti laiku ir vietoje į moksleivio socializavimą, padėtį ne tik globotiniui, bet ir šeimai, grupei, atitinkamoms institucijoms socializavimo srityje, atsižvelgiant į jau turimą kliento padėtį.

Socialinis darbuotojas turi būti komunikabilus, humaniškas, jautrus sau ir kitiems. Tačiau konkrečioje socialinio darbuotojo veikloje (kultūrinėje, sportinėje, darbinėje, mokslo šviečiamojoje ir kt.) yra jam keliami ir specifiniai reikalavimai. Vaitkevičius pirmasis yra pabrėžęs socialinio darbuotojo mokyklose veiklos sritis.

Socialinis darbuotojas, kaip kultūringo laisvalaikio organizatorius, turi mokėti:

1. Išsiaiškinti atitinkamos visuomenės veiklos interesus bei poreikius, atsižvelgdamas į juos, organizuoti kolektyvo veiklą toje
aplinkoje.

2. Įjungti į kultūrinę veiklą ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus, šeimos narius, bei kitus mikroaplinkos žmones.

3. Žinoti ir sugebėti apibendrinti kitų ir savo praktinio darbo su atskirais asmenimis, saviveikliniais kolektyvais patirtį ir tobulinti tolesnę savo veiklą.

4. Konsultuoti, teikti paramą atskiriems asmenims, grupėms, organizacijoms, šeimoms ir kitoms institucijoms, įvairiais, ypač laisvalaikio klausimais.

5. Žinoti atitinkamus teisinius normatyvinius dokumentus, institucijas ir pasinaudoti, organizuojant savo globojamų moksleivių ir žmonių grupių, kolektyvų laisvalaikį.

6. Suvokti socialines permainas, ekonominius, politinius, kultūrinius poslinkius ir tai panaudoti praktnėje veikloje.

7. Atrasti rėmėjų (materialinių, moralinių) organizuojant moksleivių ir visuomenės kultūringą laisvalaikio praleidimą.

8. Rasti bendrą kalbą su į keblią padėtį patekusiais bei konfliktinio charakterio asmenimis, jiems visokeriopai padėti.

9. Išsiaiškinti moksleivių asmenines savybes: jų interesus, sugebėjimus, temperamentą, polinkius ir remtis jais darbe ar keistis įvairiomis poveikio priemonėmis.

10. Laisvą nuo darbo ir mokymosi laiką panaudoti profesiniam tobulėjimui, praktiniam rengimui bei bendram asmenybės ugdymui.

11. Prognozuoti globojamų moksleivių ateitį, įtikinti juos pačius ir jų artimuosius, kad ateitis žada gerą perspektyvą.

12. įveikti asmenybės uždarumą – hermetiškumą ar pasitaikantį asocialumą, įtikinant moksleivius, jog asmenybė tobulėja tik saviugdos keliu ir įsiliedama į visuomenę, užmegzdama ryšius su kitais žmonėmis.

13. Išnaudoti visas neformalaus ugdymo galimybes globotinio asmenybei ugdyti, derinti tas galimybes su formalaus ugdymo institucijomis ir jų keliamais ugdytiniui reikalavimais.

14. Mokėti aktyviai veikti, planingai organizuoti savo paties laisvalaikį.

Čia pateikiami kai kurie svarbesni dalykai, kuriuos turi žinoti socialinis darbuotojas. Tai yra tik bendri nurodymai, kuriais reikia vadovautis sudarant socialinio darbuotojo rengimo kultūringam globotinio laisvalaikio praleidimui planą.

Kita svarbi mokykloje socialinio darbuotojo veiklos sritis, žmogiškasis pažinimas, mokymosi mokykloje noras, tai reikia skatinti. Todėl steigiamos alternatyvios mokyklos moksleiviams, nepatenkintiems tradicine mokykla.

Šioje srityje atsiveria plati veiklos sritis, kuri iš socialinio darbuotojo reikalauja žinoti:

1. Moksleivio nusivylimo mokykla priežastis.

2. Mokinių interesus, polinkius, gebėjimus, pomėgius.

3. Kas jo draugai, artimieji.

4. Šeimos sudėtį, šeimoje vyraujantį klimatą, socialinį statusą.

5. Moksleivio statusą šeimoje.

6. Mokslo raidą, naujausius mokslo pasiekimus.

7. Mokslo, teorijos reikšmė praktinėje žmogaus veikloje.

8. Žymiausių mokslo atstovų gyvenimo kelią.

9. Mokslo populiarinimo literatūrą.

10. Mokyklines ugdymo programas, keliamus reikalavimus moksleiviams.

11. Kokią vietą visuomenės gyvenime užima mokslas, gamyba ir t.t.

12. Mokslo, teorijos pritaikymo galimybių srityje, praktinėje žmonių veikloje, gamyboje, prieinama forma aiškinimas.

Ir tai dar ne visi reikalavimai: socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs tobulėti ir kaupti pozityvią patirtį, reikia ir atitinkamo specialaus pasirengimo, kad galėtų žadinti mokinio pažinimo jausmą, norą mokytis mokykloje, socialinis darbuotojas privalo mokėti:

1. Nustatyti moksleivio pažinimo interesus, gabumą, realias ypatybes ir kitas asmens savybes.

2. Rasti kelius į globotinio protą ir širdį, aktyvinti jo emocinį pasaulį.

3. Teoriją sieti su praktika, naudoti moksleivio turimas žinias praktinėje veikloje, buityje ir diegti naujas.

4. Skirti esmines žinias nuo ne taip svarbių – iliustracinių, naudoti pačiam ir mokyti moksleivius naudotis įvairiais informacijos šaltiniais.

5. Mokėti pačiam ir mokyti globotinį atlikti bandymus, laboratorinius darbus, taikant teorines žinias prektikoje.

6. Orientuotis socialinėje – kultūrinėje aplinkoje.

7. Organizuoti stebėjimus, išvykas, ekskursijas pažintiniais tikslais į gamtą, kultūros – mokslo institucijas, gamyklas ir kt.

8. Įsidėmėti, kaip keičiasi globotinių nuotaikos, interesai.

L.Ždanova ir T.Vasiljeva pateikia sąrašą įgūdžių, kuriuos turėtų įgyti socialinis darbuotojas:

• mokėti įvertinti organizuotos grupės socialinės adaptacijos sunkumus ir rizikos laipsnį;

• žinoti medicininės, socialinės ir teisinės pagalbos įvairaus profilio organizuotai grupei standartus;

• sugebėti įžvelgti didėjančio sergamumo, mirtingumo, traumatizmo, reprodukcines funkcijos susilpnėjimo atvejus;

• išmanyti socialinės ekspertizės atlikimo organizuoto įvairaus profilio grupėje metodiką;

• nuolat gilintis į psichoterapijos, socialogijos, organizacijos elgsenos, grupės psichologijos, sveikatos draudimo, civilinės ir baudžiamosios teisės dalykus;

• žinoti nacionalines, kultūrines regiono tradicijas.

Tam, kad socialinis darbuotojas galėtų reikšmingai teikti pagalbą mokiniui, mokyklai, šeimai, jis turi būti ne tik be galo tolerantiška ir humaniška asmenybė, bet taip pat ir turėti reikiamą išsilavinimą, kompetenciją, kitu atveju mokyklos socialinis darbuotojas gali taip giliai įklimpti į psichologines problemas, kad jam pačiam prireiks kvalifikuotos pagalbos iš šalie. Todėl
mokyklos socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp kliento ir tam tikros įstaigos, tarnybos, įmonės, kuri pagelbės problemos sprendime.

MOKYKLOJE DIRBANČIO SOCIALINIO

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1435 žodžiai iš 4526 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.