Socialinis darbas mokykloje
5 (100%) 1 vote

Socialinis darbas mokykloje

11213141

Socialinis darbas mokykloje

TURINYS

Įvadas

1. Soc. darbuotojo veikla mokykloje

2. Mokykloje dirbančio soc. darbuotojo funkcijos

3. Socialinės pagalbos mokykloje metodai

4. Soc. darbuotojo uždaviniai dirbant mokyklos bendruomenėje

5. Soc. darbuotojo bendradarbiavimas su pedagogais

6. Šiuolaikinės socialinės problemos mokykloje

7. Rizikos grupės vaikai

8. Mokyklos soc. darbuotojo veikla sprendžiant vaikų socialines-psichologines adaptacijos problemas

9. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių požiūris į globos namų auklėtinius

10. Globos namų auklėtinių savijautos bendrojo lavinimo mokykloje tyrimas

Išvados

Literatūra

Priedai

ĮVADAS

Vaikas – socialinė būtybė, todėl stipriausias jo socialinis motyvas yra noras kam nors priklausyti. Jo saugumo jausmas priklauso nuo to, ar jis jaučiasi esąs soc. grupės narys, ar ne. Visa ką jis daro, nukreipia į savo vietos suradimą visuomenėje. Nuo pat gimimo jis tyrinėja aplinką, ieškodamas būdų įsilieti į supančią aplinką, kol pagaliau užtinka kelią, kaip gali tapti reikšmingu. Taip vaikas atranda savo metodus, kurie tampa jo pirmaeiliu tikslu ir elgesio reguliatoriumi arba, kitaip sakant, jo motyvu. Soc. darbuotojui tiesiogiai rūpi, kaip ugdytinio asmeninius veiklos ar elgesio motyvus paversti socialinėmis normomis ir panaudoti jas sąveikaujant mikro, makro sociumu.

Soc. darbuotojo pareigybės sukūrimas mokykloje, mikrorajone prisideda prie žmonių tarpusavio santykių humanizavimo, paauglių delenkventiškumo įveikimo, psichologinio klimato mokykloje švelninimo, geresnių ryšių tarp šeimos ir mokyklos sukūrimo, vaikų socializacijos problemų sprendimo.

Todėl soc. darbuotojas siekdamas efektyvių darbo rezultatų, turi įvertinti mūsų visuomenėje augantį pragmalizmą, šeimos funkcijų susilpnėjimą, kai kurių verslininkų veiklos fonų išsigimimą. Šie ir kiti anomalūs reiškiniai kelia soc. darbuotojo uždavinius – skatinti jauno žmogaus susidomėjimą žiniomis, sąžiningu verslu, kita etiškai pateisinama veikla.

Tad mūsų darbo tikslas išanalizuoti soc. darbuotojo (poveikį būtinumą) ir darbą mokykloje. Anketų ir pokalbio metodu išsiaiškinti, kaip vaikų globos namų auklėtinius vertina klasės draugai, mokytojai. Apdoroti anketinės apklausos ir pokalbių metu gautus duomenis.

UŽDAVINIAI:

1. Išsiaiškinti soc. darbuotojo veiklos sritis ir darbo metodus bei funkcijas mokykloje.

2. Susipažinti su soc. darbuotojo uždaviniais dirbant mokyklos bendruomenėje.

3. Atskleisti kompleksinės pagalbos svarbą mokykloje

4. Paanalizuoti šiuolaikines soc. problemas mokykloje bei jų sprendimo galimybes soc. darbo kontekste.

SOC. DARBUOTOJO VEIKLA MOKYKLOJE

Socialinio darbuotojo veiklos srytis ir turinys išties įvairūs ir sudėtingi. Ypač turint galvoje, kad soc. mokslai ir socialinį darbą dirbantys žmonės yra palyginti naujas reiškinys mūsų visuomenėje. Atėjus dirbti į mokyklą, tenka susidurti su abejingumu, pasipriešinimu, nenoru bendrauti. Ypač teko tai pajusti iš vyrsnių pedagogų, kurie nelabai linkę pripažinti bendravimo su mokiniais problemų, netoleruoja demokratijos apraiškų mokykloje (kai moksleiviai nori įkurti savo tarybą, mokyklos radiją ir pa.). Tokiais atvejais soc. darbuotojas tampa tarpininku tarp mokytojų, administracijos ir moksleivių, padėdamas pasiekti visiems priimtiną sprendimą. Mokykloje beveik nesirūpinama, kad mokiniai mokytųsi įveikti stresą, būtų priimti bendraminčių grupėje, galėtų išreikšti save, mokėtų sau realiai pasakyti “ne”. Šių problemų sprendimą koordinuoja ir vykdo soc. darbuotojas, kurio uždavinys – rasti būdų pagerinti socialiai ir pedagogiškai apleisto vaiko gyvenimo bei veiklos sąlygas jį supančioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Vykdant savo kaip soc. darbuotojo funkcijas, tenka įtakoti ne tik globotinį, bet ir asmenis (tėvus, globėjus), nuo kurių priklauso vaiko kasdienybė ar ateitis. Sprendžiant konkrečią moksleivio problemą dažnai tenka užmegzti ir palaikyti ryšius su medicinos, policijos, spaidos, valdžios atstovais, pasinaudojant jų informacija, prašant paramos, siūlant bendradarbiauti. Taigi įvairios soc. darbuotojo funkcijos mokykloje susiję su poreikių tenkinimu, bendravimu, psichologine parama, individo ir bendruomenės santykiais.

Pirmiausiai soc. darbuotojas turi būti geras organizatorius, sugebantis organizuoti įvairaus amžiaus moksleivių veiklą, suburi juos bendram darbui, gyvenimui, bendram problemų sprendimui.

Jis privalo sugebėti įsijungti laiku ir vietoje į moksleivio socializavimą, padėtį ne tik globotiniui, bet ir šeimai, grupei, atitinkamoms institucijoms socializavimo srityje, atsižvelgiant į jau turimą kliento padėtį.

Socialinis darbuotojas turi būti komunikabilus, humaniškas, jautrus sau ir kitiems. Tačiau konkrečioje socialinio darbuotojo veikloje (kultūrinėje, sportinėje, darbinėje, mokslo šviečiamojoje ir kt.) yra jam keliami ir specifiniai reikalavimai. Vaitkevičius pirmasis yra pabrėžęs socialinio darbuotojo mokyklose veiklos sritis.

Socialinis darbuotojas, kaip kultūringo laisvalaikio organizatorius, turi mokėti:

1. Išsiaiškinti atitinkamos visuomenės veiklos interesus bei poreikius, atsižvelgdamas į juos, organizuoti kolektyvo veiklą toje
aplinkoje.

2. Įjungti į kultūrinę veiklą ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus, šeimos narius, bei kitus mikroaplinkos žmones.

3. Žinoti ir sugebėti apibendrinti kitų ir savo praktinio darbo su atskirais asmenimis, saviveikliniais kolektyvais patirtį ir tobulinti tolesnę savo veiklą.

4. Konsultuoti, teikti paramą atskiriems asmenims, grupėms, organizacijoms, šeimoms ir kitoms institucijoms, įvairiais, ypač laisvalaikio klausimais.

5. Žinoti atitinkamus teisinius normatyvinius dokumentus, institucijas ir pasinaudoti, organizuojant savo globojamų moksleivių ir žmonių grupių, kolektyvų laisvalaikį.

6. Suvokti socialines permainas, ekonominius, politinius, kultūrinius poslinkius ir tai panaudoti praktnėje veikloje.

7. Atrasti rėmėjų (materialinių, moralinių) organizuojant moksleivių ir visuomenės kultūringą laisvalaikio praleidimą.

8. Rasti bendrą kalbą su į keblią padėtį patekusiais bei konfliktinio charakterio asmenimis, jiems visokeriopai padėti.

9. Išsiaiškinti moksleivių asmenines savybes: jų interesus, sugebėjimus, temperamentą, polinkius ir remtis jais darbe ar keistis įvairiomis poveikio priemonėmis.

10. Laisvą nuo darbo ir mokymosi laiką panaudoti profesiniam tobulėjimui, praktiniam rengimui bei bendram asmenybės ugdymui.

11. Prognozuoti globojamų moksleivių ateitį, įtikinti juos pačius ir jų artimuosius, kad ateitis žada gerą perspektyvą.

12. įveikti asmenybės uždarumą – hermetiškumą ar pasitaikantį asocialumą, įtikinant moksleivius, jog asmenybė tobulėja tik saviugdos keliu ir įsiliedama į visuomenę, užmegzdama ryšius su kitais žmonėmis.

13. Išnaudoti visas neformalaus ugdymo galimybes globotinio asmenybei ugdyti, derinti tas galimybes su formalaus ugdymo institucijomis ir jų keliamais ugdytiniui reikalavimais.

14. Mokėti aktyviai veikti, planingai organizuoti savo paties laisvalaikį.

Čia pateikiami kai kurie svarbesni dalykai, kuriuos turi žinoti socialinis darbuotojas. Tai yra tik bendri nurodymai, kuriais reikia vadovautis sudarant socialinio darbuotojo rengimo kultūringam globotinio laisvalaikio praleidimui planą.

Kita svarbi mokykloje socialinio darbuotojo veiklos sritis, žmogiškasis pažinimas, mokymosi mokykloje noras, tai reikia skatinti. Todėl steigiamos alternatyvios mokyklos moksleiviams, nepatenkintiems tradicine mokykla.

Šioje srityje atsiveria plati veiklos sritis, kuri iš socialinio darbuotojo reikalauja žinoti:

1. Moksleivio nusivylimo mokykla priežastis.

2. Mokinių interesus, polinkius, gebėjimus, pomėgius.

3. Kas jo draugai, artimieji.

4. Šeimos sudėtį, šeimoje vyraujantį klimatą, socialinį statusą.

5. Moksleivio statusą šeimoje.

6. Mokslo raidą, naujausius mokslo pasiekimus.

7. Mokslo, teorijos reikšmė praktinėje žmogaus veikloje.

8. Žymiausių mokslo atstovų gyvenimo kelią.

9. Mokslo populiarinimo literatūrą.

10. Mokyklines ugdymo programas, keliamus reikalavimus moksleiviams.

11. Kokią vietą visuomenės gyvenime užima mokslas, gamyba ir t.t.

12. Mokslo, teorijos pritaikymo galimybių srityje, praktinėje žmonių veikloje, gamyboje, prieinama forma aiškinimas.

Ir tai dar ne visi reikalavimai: socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs tobulėti ir kaupti pozityvią patirtį, reikia ir atitinkamo specialaus pasirengimo, kad galėtų žadinti mokinio pažinimo jausmą, norą mokytis mokykloje, socialinis darbuotojas privalo mokėti:

1. Nustatyti moksleivio pažinimo interesus, gabumą, realias ypatybes ir kitas asmens savybes.

2. Rasti kelius į globotinio protą ir širdį, aktyvinti jo emocinį pasaulį.

3. Teoriją sieti su praktika, naudoti moksleivio turimas žinias praktinėje veikloje, buityje ir diegti naujas.

4. Skirti esmines žinias nuo ne taip svarbių – iliustracinių, naudoti pačiam ir mokyti moksleivius naudotis įvairiais informacijos šaltiniais.

5. Mokėti pačiam ir mokyti globotinį atlikti bandymus, laboratorinius darbus, taikant teorines žinias prektikoje.

6. Orientuotis socialinėje – kultūrinėje aplinkoje.

7. Organizuoti stebėjimus, išvykas, ekskursijas pažintiniais tikslais į gamtą, kultūros – mokslo institucijas, gamyklas ir kt.

8. Įsidėmėti, kaip keičiasi globotinių nuotaikos, interesai.

L.Ždanova ir T.Vasiljeva pateikia sąrašą įgūdžių, kuriuos turėtų įgyti socialinis darbuotojas:

• mokėti įvertinti organizuotos grupės socialinės adaptacijos sunkumus ir rizikos laipsnį;

• žinoti medicininės, socialinės ir teisinės pagalbos įvairaus profilio organizuotai grupei standartus;

• sugebėti įžvelgti didėjančio sergamumo, mirtingumo, traumatizmo, reprodukcines funkcijos susilpnėjimo atvejus;

• išmanyti socialinės ekspertizės atlikimo organizuoto įvairaus profilio grupėje metodiką;

• nuolat gilintis į psichoterapijos, socialogijos, organizacijos elgsenos, grupės psichologijos, sveikatos draudimo, civilinės ir baudžiamosios teisės dalykus;

• žinoti nacionalines, kultūrines regiono tradicijas.

Tam, kad socialinis darbuotojas galėtų reikšmingai teikti pagalbą mokiniui, mokyklai, šeimai, jis turi būti ne tik be galo tolerantiška ir humaniška asmenybė, bet taip pat ir turėti reikiamą išsilavinimą, kompetenciją, kitu atveju mokyklos socialinis darbuotojas gali taip giliai įklimpti į psichologines problemas, kad jam pačiam prireiks kvalifikuotos pagalbos iš šalie. Todėl
mokyklos socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp kliento ir tam tikros įstaigos, tarnybos, įmonės, kuri pagelbės problemos sprendime.

MOKYKLOJE DIRBANČIO SOCIALINIO

DARBUOTOJO FUNKCIJOS

Pagrindinė socialinės pagalbos mokyklose funkcija – veikti natūralioje aplinkoje, sprendžiant mokymosi procese iškylančias problemas. Socialinio darbuotojo tikslas – patenkinti mokinių ir pedagogų poreikius. Svarbu padėti mokiniams sveikai išgyventi ir pasinaudoti šio gyvenimo etapo patirtimi, kuris dauguma yra socializacijos etapas.

Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos, atliekamos ugdymo įstaigose:

1. Reklamuoja teikiamas socialines – pedagogines ir kitas paslaugas.

2. Bendrauja su socialinės pagalbos reikalingais vaikais, jų tėvais, beglobiais ir kitais vaikais bei jaunimu.

3. Organizuoja socialinę pagalbą ugdymo organizacijose, pasitelkia valdžios ir visuomenės įtakingus žmones.

4. Diagnozuoja vaikų, šeimų, žmonių grupių socialinį statusą mikro ir makro aplinkose.

5. Prognozuoja socialinės pagalbos apimtį, įtaką globotinių socialinei elgsenai ir gyvensenai.

6. Teikia psichologines, pedagogines, juridines ir kitokias konsultacijas, koreguoja globotinių elgseną.

7. Padeda gerinti globotinių buities ir mokymosi sąlygas, rūpinasi jų sveikata ir šalina pedagoginį apleistumą.

SOCIALINĖS PAGALBOS MOKYKLOJE

METODAI

Socialinės pagalbos mokykloje tikslai yra šie:

• skatinti mokinio mokymąsi;

• ugdytojams geriau suprasti mokinį ir jo poreikius;

• skatinti ryšius tarp mokyklos ir šeimos;

• skatinti sąveiką tarp mokyklos ir ją supančios aplinkos;

• teikti ypatingą pagalbą sunkumus išgyvenentiems vaikams ir jų šeimoms.

SOCIALINĖ PAGALBA REMIASI SEPTYNIAIS

PRINCIPAIS

1. Individualumas

2. Empatija

3. Pasitikėjimas žmogumi

4. Neteisimas ir nesmerkimas

5. Moksleivio, tokio, koks jis yra priėmimas

6. Žmogaus apsisprendimo pažinimas

7. Profesinės paslapties išlaikymas

SOCIALINIO DARBUOTOJO UŽDAVINIAI

DIRBANT MOKYKLOS

BENDRUOMENĖJE

Profesionalaus socialinio darbuotojo veikla turi didelės reikšmės mokyklose. Anot R.Wituigfou (1993) Havajų universiteto profesorės “Socialinis darbuotojas – tai žmogus, veikiantis aplinkoje. Jis dirba esant tam tikromis aplinkybėmis, panaudodamas sisteminį požiūrį į vaiką, šeimą ir jų socialinę aplinką”.

Pagrindinės mokyklos socialinio darbuotojo profesinis veiklos tikslas – vaiko socialinis ugdymas, jo integracija į visuomenę, garantuojančią maksimaliai savarankišką pilnavertį ir prasmingą gyvenimą, pagalbą kritiniais asmenybės vystimosi tarpsniais.

Mokyklos socialinis darbuotojas siekia gerų permainų visame vaiko gyvenime ir veikloje. Jis daro poveikį individui, grupei, šeimai taiko kompleksą priemonių, teikia konsultacijas, bendradarbiauja su mokytojais, kitu mokyklos personalu, įtraukia į šią veiklą kitas institucijas tuo atveju, kai reikia keisti įstatymus, saugančius ir ginančius vaikų teises.

Pirmaeilis socialinių darbuotojų uždavinys mokykloje – “suteikti pagalbą mokiniui toje situacijoje, kai socialiniai, psichologiniai, ekonominiai ar kultūriniai barjerai trukdo jam realizuoti savo potencines galimybes įgyjant reikiamą išsilavinimą ir išsiauklėjimą. Šią pagalbą socialinis darbuotojas teikia saveikaudamas su mokinių, jo šeima, mokykla irsociumu. Mokyklos socialinis darbuotojas turėtų žinoti ugdymo sistemų teoriją, šeimų vystimosi dinamiką, visuomeninius prioritetus, namų – mokyklos – sociumo tarpusavio ryšį”.

Socialinis darbuotojas mokykloje taiko tokias bendravimo formas: individualų ir grupinį konsultavimą, tarpininkavimą mokiniui ir jo šeimai krizinių situacijų metu, vizitus į namus. Socialiniai darbuotojai turėtų mobilizuoti sociumo galimybes, stebėti ugdytinį esant reikalui ir ginti. Šie darbuotojai padeda mokyklai spresti “sunkių” vaiko elgesio, lankomumo ir pažangumo klausimus aiškindamasis priežastis mokykloje ir šeimoje. Be to, socialinis darbuotojas išskirtinėmis sąlygomis ir be “iš viršaus” jam pateikiamų planų, programų, vadovėlių. Visa tai jis turi susidaryti pats, vadovaudamasis bendrais orientyvais, atsižvelgdamas į socialinę situaciją bei globotinio padėtį situacijoje ir į jo individualų charakterį. Socialinis darbuotojas daugiausia dirba individualiai ar su maža globotinių grupele.

Socialinio darbuotojo darbo ir veiklos objektyvas yra ne tik globotinis. Jis privalo dirbti glaudžiai bendradarbiaudamas su globotinio šeima, artimaisiais, bendradarbiais, mokykla, klubais, valdininkais su kuriais reikalų turi globotinis. Socialinio darbuotojo pareiga – padėti ne vien moksleiviui, bet ir jo šeimai, tiems žmonėms, kurie turi įtakos globotiniui.

Socialinio darbuotojo veiklos negalima iš anksto planuoti, įsprausti į konkrečius rėmus ir taikyti daugeliui globotinių, kurie kiekvienas turi savo problemas, būdingas tik jam vienam, tik jam būdingoje situacijoje. Be to socialinis darbuotojas turi sugebėti dirbti įvairiose institucijose, skirtinguose kolektyvuose.

Socialinis darbuotojas,, vykdantis savo pareigas mokykloje, pirmiausiai išsiaiškina globotinio socialinę padėtį, jo gyvenimo
sąlygas, aplinką, jo interesus, siekius, jo realizavimo galimybes ir žinodamas tai pats sudaro savo ir globotinio veiklos ir paramos programą, numato įtrauktinius į šią veiklą asmenis, reikalingas priemones ir organizuoja visų įtrauktų ir suinteresuotų veikėjų. Ypač globotinio, koordinuoja šią veiklą, teikia pagalbą, konsultuoja įvairiais klausimais ir ypač psichologiniais, pedagoginiais šviečiamaisiais ir t.t.

Svarbi socialinio darbuotojo mokykloje veiklos sritis – diagnozuoti asmenybės vystimąsi ir jo socializavimo, integravimo į socialinę – kultūrinę aplinką, raidą ir remiantis tuo planuoti savo ir globotinio tolimesnę veiklą sociume.

Taigi, mokyklos socialiniui darbuotojui būdingas platus visuomeninis – humanitarinis išprusimas, orientavimasis socialiniame, kultūriniame gyvenime, ekonomikos, meno, ekologijos, etikos, teisės, ideologijos – realigijos – filosofijos, netgi medicinos ir kitose srityse.

SOCIALINIO DARBUOTOJO

BENDRADARBIAVIMAS SU PEDAGOGAIS

Mokyklos socialinis darbuotojas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su pedagogais ir kitu mokyklos personalu. Svarbiausias komandinio darbo bruožas – geri žmonių tarpusavio santykiai. Socialinis darbuotojas, dirbdamas kartu su pedagogais išsprendžia daug rūpimų moksleivių problemų.

Pvz.: Mokyklos socialinis darbuotojas drauge su pedagogais padeda moksleiviams pasirinkti profesiją, atsižvelgdamas į jų norą, galimybes bei socialines nuostatas, išsiaiškinti psichologinio klimato šeimoje ypatybes ir suteikti pagalbą, sprendžiant iš to kylančius konfliktus.

Socialinis darbuotojas renka informaciją apie vaikus, priskirtus socialinei – medicininei rizikos grupei (narkomanų, alkoholikų šeimos, įvaikinti, asocialaus elgesio vaikai), planuoja pagalbą jiems.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2267 žodžiai iš 4526 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.