Socialinis darbuotojas ir socoalinis pedagogas
5 (100%) 1 vote

Socialinis darbuotojas ir socoalinis pedagogas

1121

TURINYS 1

ĮVADAS 2

I. SOCIALINIS DARBUOTOJAS 3

1. Taikymo sritis 3

2. Terminai vartojami socialinį darbą dirbančių kvalifikaciniuose reikalavimuose 3

3. Bendrosios nuostatos 4

4. Teisės, kurias turi socialinis darbuotojas 4

5. Socialinio darbuotojo pareigos 5

6. Kompetencija 6

7. Socialinės apsaugos sistemos įstaigos, kuriose gali dirbti socialinis darbuotojas 6

II. SOCIALINIS PEDAGOGAS 7

1. Taikymo sritis 7

2. Terminai vartojami socialinio pedagogo darbą dirbančių kvalifikaciniuose reikalavimuose 7

3. Bendrosios nuostatos 7

4. Teisės, kurias turi socialinis pedagogas 8

5. Socialinio pedagogo pareigos 8

6. Kompetencija 9

7. Socialinės apsaugos sistemos įstaigos, kuriose gali dirbti socialinis pedagogas 10

IŠVADA: 10ĮVADAS

Daugelį dešimtmečių buvo laikomasi nuostatos, kad valdžios ir politikos sistema bei vyriausybės teikiamos socialinės garantijos pačios savaime apsaugo žmogų, todėl socialinės apsaugos struktūrų kūrimas – beprasmiškas. Taigi keičiantis ekonominei formacijai, ekonomikai, kintant visuomenės filosofinėms bei politinėms pažiūroms, neabejojame socialinio darbo ir socialinės pedagogikos darbo reikalingumu. Tai profesija be kurios teisinėse, siekiančiose piliečių gerovės valstybėse negali tinkamai funkcionuoti socialinės pagalbos mechanizmas. Socialinis darbas kaip savarankiška profesija išaugo ir formavosi beveik šimtmetį. Socialinės pedagogikos ištakų reikėtų ieškoti dar seniau, XIX a. pradžioje. Taigi šių profesijų šaknys gana senos, jų raida ir tobulėjimas keletą dešimtmečių buvo dirbtinai nutrauktas. Devintajame dešimtmetyje, pasikeitus šalies politinei – ekonominei situacijai, susidarė galimybė spręsti žmonių problemas profesionaliai, valstybiniu mastu. 1996m. paskelbta socialinio pedagogo bei rengiama socialinio darbuotojo pareigybės kvalifikacinė charakteristika ir įsteigta Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Taigi galima teigti, kad šiame dešimtmetyje prasidėjo profesionalus šių profesijų plėtros etapas.

Mūsų krašte, kaip ir kituose, turinčiuose gilias pedagogines tradicijas, susiformavo tam tikra takoskyra tarp socialinio pedagogo bei socialinio darbuotojo profesijų. Kol kas mūsų šalyje tarp šių profesijų nėra tikslių dalykinių ribų, nenustatyti jų dalykiniai santykiai, o kartu ir aiškūs veiklos turinio bei funkcijų skirtumai. Terminai socialinė pedagogika ir socialinis darbas nėra griežtai atskirti ir šių sąvokų skirstymas, jų manymu, yra greičiau akademinis, teorinis, nes socialinė pedagogika yra pripažintas mokslas, turintis savo objektą ir dalyką, o socialinis darbas yra praktinė disciplina, analizuojanti šio darbo metodines problemas.

Taigi bandysime rasti skirtumus bei palyginti panašumus tarp socialinio darbo ir socialinės pedagogikos sąvokų.



I. SOCIALINIS DARBUOTOJAS

1. Taikymo sritis

• Socialinio darbo tikslas – žmogaus socialinė integracija, atskleidžiant jam reikalingus vidinius bei išorinius išteklius ir pilnai, veiksmingai, koordinuotai juos panaudojant.

• Socialinių darbuotojų klientai yra pavieniai asmenys, šeimos ir žmonių grupės, organizacijos ir bendruomenės.

• Socialinio darbo siekis – suteikti galimybę žmonėms savarankiškai susitvarkyti su iškilusiomis socialinėmis problemomis.

2. Terminai vartojami socialinį darbą dirbančių kvalifikaciniuose reikalavimuose

• Socialinis darbuotojas – specialistas profesionalas, kurio darbo paskirtis – sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atstatyti ryšius su bendruomene, padedant jom integruotis į visuomenę ir skatinant pilnavertiškesnį žmogaus socialinį funkcionavimą.

• Socialinis darbas – profesinė veikla, nukreipta individo socialinio funkcionavimo galioms atkurti ir pagerinti.

• Socialinės paslaugos – pagalbos suteikimas asmenims ar šeimai įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais, siekiant užtikrinti sugebėjimus socialiai funkcionuoti.

• Sugebėjimas – žinių, mokėjimų, įgūdžių apspręsta tam tikra intelektualinė ar fizinė veikla konkrečioje socialinio darbo situacijoje.

• Profesinė socialinio darbo etika – normų visuma, reguliuojanti žmonių, dirbančių socialinį darbą, elgesį.

• Individualios priežiūros darbas – socialinis darbas, kurį atlieka asmuo, išklausęs specialius mokymo kursus socialinio darbo srityje arba turintis socialinio darbuotojo specialybę.

3. Bendrosios nuostatos

• Socialinis darbuotojas turi suprasti kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje funkcionuoja individas.

• Socialinis darbuotojas dirba savarankiškai bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, savipagalbos grupėmis ar atskirų interesų atstovavimo organizacijomis.

• Socialinis darbuotojas turi sugebėti kritiškai įvertinti savo paties ir bendruomenės darbą, žinoti apie visuomenės sociopolitinę sistemą, socialinių programų rengimo metodiką, mobilizuoti resursus sprendžiant problemas.

• Socialinis darbuotojas privalo reprezentuoti savo instituciją ir socialinio darbuotojo profesiją, žinoti šalies bei užsienio socialinės apsaugos sistemas ir socialinių programų rengimo metodiką.

• Pagal šiuos bendruosius nuostatus socialinis darbuotojas veikia savarankiškai ir atsako už savo veiksmus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta
tvarka.

4. Teisės, kurias turi socialinis darbuotojas

• Dirbti socialinės apsaugos įstaigose, sveikatos apsaugos įstaigose, švietimo įstaigose, vidaus reikalų tarnybose ir įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, religinėse bendruomenėse.

• Padėti žmonėms spręsti problemas pagal turimą kvalifikaciją.

• Gauti būtiną darbui informaciją, apie klientą, iš kitų įstaigų.

• Dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, kurios susietos su socialiniu darbu bei teigti pasiūlymus kitoms institucijoms dėl socialinio darbo gerinimo.

• Turėti asmenines saugumo garantijas.

• Turėti tinkamas darbo sąlygas ir galimybę tobulinti kvalifikaciją

• Esant reikalui lankytis kliento namuose, ištirti buities sąlygas

• Tarpininkauti klientui įvairiose įstaigose, padedant spręsti jam iškilusias problemas.

• Esant reikalui atstovauti kliento interesams.

5. Socialinio darbuotojo pareigos

• Teikti klientams kvalifikuotą pagalbą, ir atsakyti už vykdomo darbo kokybę.

• Užmegzti kontaktą su klientu, surinkti informaciją ir išsiaiškinti socialinę problemą. Kliento tyrimo, problemos sprendimo bei prevencijos rezultatus žymėti dokumentuose.

• Visapusiškai ištirti klientą, jo problemą ir socialines sąlygas. Įvertinti kliento ir jo problemos būklę bei planuoti paramą, atsižvelgiant į konkrečią problemą.

• Nepriskirtais socialinio darbuotojo kompetencijai, taip pat visais kitais neaiškiais atvejais, konsultuotis su kitais specialistais.

• Nustatyta tvarka rinkti ir teigti informaciją, konsultuoti, tarpininkauti, atstovauti klientui.

• Pateigti reikiamus socialinio darbo praktikos duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitoms įstaigoms.

• Dirbant vadovautis socialinio darbuotojo etikos reikalavimais.

• Gebėti organizuoti komandos darbą.

• Nugalėti savo žmogiškąsias silpnybes ir padėti žmogui.

• Padėti išvengti problemų arba užbėgti joms už akių

• Skatinti žmones kreiptis į visuomenėje egzistuojančias tikras institucijas: patarnavimo įstaigas ar konsultacijos centrus.

• .Siekti sudaryti sąlygas individų pozityviai raiškai, jų socialinėms garantijoms ginti, asmeniniams poreikiams tenkinti.

• Rūpintis, kad Lietuvoje gyvenantiems, tautinių, religinių, kultūrinių ir kitokių mažumų atstovams būtų teikiama reikalinga socialinė pagalba.

6. Kompetencija

• Išmanyti bendruosius socialinio darbo, socialinės apsaugos organizavimo principus, socialinio darbo etikos ir atsakomybės reikalavimus, socialinės pagalbos ir veiklos kokybės rodiklius, darbo su dokumentais pagrindus.

• Išmanyti asmenybės vystymosi ypatumus ir pažinti rizikos grupės žmones.

• Gebėti derinti paramos teikimo planą su paslaugos gavėju bei paramos teikėjais.

• Išmanyti aplinkos poveikį žmogui ir prevencinio darbo metodus.

• Sugebėti nepasiduoti neigiamoms emocijoms.

• Žinoti socialinius psichologijos pagrindus, asmenybės tipus ir jų bruožus, paslaugų standartus ir kokybės vertinimo kriterijus, veiklos analizės metodus.

• Sugebėti organizuoti socialinio darbo veiklą.

• Žinoti socialinio darbo reikšmę ir vietą bendrame šalies socialiniame – ekonominiame gyvenime.

• Išmanyti socialinio darbo principus, metodus vadovautis socialinio darbo vertybių nuostatomis.

• Žinoti savo teises ir atsakomybę.

7. Socialinės apsaugos sistemos įstaigos, kuriose gali dirbti socialinis darbuotojas

1. Savivaldybių globos rūpybos skyriai, savivaldybės socialinių paslaugų tarnybos, valstybinio ir savivaldybinio pavaldumo socialinių paslaugų įstaigos: senelių ir vaikų globos namai, psichoneurologiniai pensionatai, dienos centrai, reabilitacijos centrai, sutrikusio intelekto žmonių namai, bendruomenės centrai, nakvynės namai ir kitos institucijos benamiams, šeimos paramos centrai ir kitos įstaigos.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1149 žodžiai iš 2241 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.