Socialinis nedarbo draudimas
5 (100%) 1 vote

Socialinis nedarbo draudimas

1121

Įvadas

Nedarbo draudimas yra taikomas daugelyje šalių, jis iš dalies galioja ir Lietuvoje, tačiau nesant specialaus įstatymo, neapibrėžtas draudžiamų asmenų ratas, todėl išmokos mokamos ir neapdraustiems asmenims. Nedarbo draudimo lėšos liekamuoju principu naudojamos aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, nors šių priemonių vykdymas yra ne socialinio draudimo, o valstybinės užimtumo politikos funkcija. Pernelyg mažos bedarbio pašalpos neužtikrina gyvenimui būtinų pajamų ir nesuteikia pakankamo prarastų pajamų kompensavimo, pašalpų dydžiai nesusieti su mokėtomis draudimo įmokomis. Estijoje nedarbo išmokos mokamos iki 9-12 mėnesių, Lietuvoje – tik 6 mėn., Estijoje ir Latvijoje šios išmokos dydis lygus 30-60proc. buvusio atlyginimo dydžio, o Lietuvoje 130-250 Lt bedarbio išmoka nepriklauso nuo buvusio uždarbio. Todėl pagrindinis nedarbo draudimo pertvarkymo tikslas – suformuoti finansiškai stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems asmenims pakankamas gyvenimui pajamas, jiems netekus darbo ir ieškant įdarbinimo pagal turimą ar įgyjamą naują profesiją. Pertvarkyta nedarbo draudimo sistema turi sustiprinti išmokų pagrįstumo kontrolę ir pagerinti bedarbių motyvaciją aktyviai darbo paieškai. Naujoji sistema turi būti suderinta su šalyje galiojančia socialinio draudimo sistema, ir su aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis bei socialinės paramos sistema.

Pagrindinės konceptualios nuostatos, kurias siūloma įdiegti rengiamame draudimo nuo nedarbo įstatymo projekte:

• aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimas;

• teisės gauti pašalpą suteikimas neapdraustiems asmenims (motinos , globėjai, absolventai, kaliniai);

• išmokos dydžio susiejimas su buvusiu uždarbiu;

• išmokos trukmės susiejimas su darbo stažu.

Maksimalią išmokos mokėjimo trukmę siūloma nustatyti: turintiems iki 25 metų stažą – 3+3 mėnesiai; turintiems 25-30 metų stažą – 3+4 mėnesiai; turintiems 30-35 metų stažą – 3+5 mėnesiai; turintiems virš 35 metų stažą – 3+6 mėnesiai. Išmokos dydis: pirmus tris mėnesius – remiamos pajamos (135 lt.) plius 40% buvusio uždarbio (bet ne daugiau 70% draudžiamųjų pajamų); per likusį laikotarpį – remiamos pajamos plius 20% buvusio uždarbio (bet ne daugiau pusės pirmojo laikotarpio išmokos dalies, viršijusios 135 lt.).

Kalbant apie nedarbo draudimo finansavimą, nedarbo išmokoms (bedarbio pašalpoms) mokėti reikės daugiau socialinio nedarbo draudimo lėšų. Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą ne tik atpalaiduos reikalingas nedarbo išmokoms mokėti socialinio draudimo lėšas, bet ir leis subsidijuoti pensijų draudimą. Vėliau dalį lėšų, reikalingų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimui, bus galima skirti iš ES struktūrinių fondų.

Numatomos naujojo nedarbo draudimo pasekmės: Pagerės bedarbių apsauga dėl padidėjusių išmokų, supaprastintų teisės gauti išmokas sąlygų ir pailgintos išmokų mokėjimo trukmės. Aktyvi darbo rinkos politika įgis reikiamą finansinį pagrindą ir nebus finansuojama likutiniu principu. Reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, bet sumažės socialinio draudimo biudžeto išlaidos nedarbo draudimui. Perkėlus sutaupytas lėšas pensijų draudimo finansavimui, bus reikalingos mažesnės valstybės biudžeto lėšos pensijų reformos vykdymui.

Dėl palankesnių nedarbo draudimo išmokų gavimo sąlygų gali padidėti turinčių teisę gauti bedarbio išmoką skaičius. Nuo 2005 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Nedarbo socialinio draudimo įstatymui, Lietuvoje pradėjo veikti nauja nedarbo socialinio draudimo sistema. Asmenims, kurie yra apdrausti šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ji suteikia didesnes pajamas pragyventi. Be to, naujoji sistema sustiprins bedarbių motyvaciją aktyviau ieškoti darbo.Nuo nedarbo yra draudžiami visi asmenys, kurie dirba legaliai, gauna atlyginimą ir moka įmokas „Sodrai“. Apdraustiesiems šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ir ieškant naujos darbo vietos, mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (bedarbio pašalpa). Pagal anksčiau galiojusią draudimo nuo nedarbo sistemą, bedarbio pašalpos buvo labai mažos: minimali bedarbio pašalpa buvo valstybės remiamų pajamų dydžio ir sudarė 135 litus, maksimali – 250 litų dydžio. Suprantama, kad toks bedarbio pašalpos dydis neužtikrino net minimalaus pragyvenimo lygio. Nors nedarbas Lietuvoje nežymiai sumažėjo, bet Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 m. lapkričio 1 d. jis sudarė 5,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų arba 123, 2 tūkst. bedarbių.

Darbo tikslas – išanalizuoti socialinį nedarbo draudimą.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti socialinio nedarbo sąvoką;

2. Išsiaiškinti kokie asmenys draudžiami soc. nedarbo draudimu;

3. Išanalizuoti soc. nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sąlygas;

4. Išanalizuoti soc. nedarbo išmokos dydį;

5. Išsiaiškinti dėl ko nutraukiamas soc. nedarbo draudimo išmokų mokėjimas.

Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį.

Pagrindinės nedarbo draudimo įstatymo sąvokos

1. Aktyvios
darbo rinkos politikos priemonės – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytospriemonės, kuriomis siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo vietų ir parengtų kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą.2. Apdraustasis – fizinis asmuo, už kurį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti nedarbo draudimo įmokas. Šis asmuo, tapęs bedarbiu, šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką.

3. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos nedarbo draudimo įmokos, taip pat šio ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytos ir apdraustojo gautos nedarbo draudimo išmokos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos.

4. Bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingasasmuo, nesimokantis pagal dieninę mokymo formą, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

5. Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

6. Draudėjas – juridinis ar fizinis asmuo, privalantis mokėti įstatymų nustatytas nedarbo draudimo įmokas.

7. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytos vidutinės apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką ir patvirtintos Vyriausybės.

8. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos nedarbo draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytas nedarbo draudimo išmokas, socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas.

9. Valstybės remiamos pajamos – pajamų dydis, suteikiantis teisę mažesnes už jį pajamas gaunantiems asmenims įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti socialinę paramą.

Nedarbo draudimu draudžiami asmenys

Šio Įstatymo nustatyta tvarka nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys:

1) gaunantys atlyginimą už darbą: dirbantys pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai);

2) valstybės tarnautojai;

3) valstybės politikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų, fondų valdybų pirmininkai ir nariai. Jeigu šiame punkte išvardyti asmenys atlyginimo už darbą negauna, nedarbo draudimu jie nedraudžiami;

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1201 žodžiai iš 2300 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.