Socialinis nedarbo draudimas
5 (100%) 1 vote

Socialinis nedarbo draudimas

Įvadas

Nedarbo draudimas yra taikomas daugelyje šalių, jis iš dalies galioja ir Lietuvoje, tačiau nesant specialaus įstatymo, neapibrėžtas draudžiamų asmenų ratas, todėl išmokos mokamos ir neapdraustiems asmenims. Nedarbo draudimo lėšos liekamuoju principu naudojamos aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, nors šių priemonių vykdymas yra ne socialinio draudimo, o valstybinės užimtumo politikos funkcija. Pernelyg mažos bedarbio pašalpos neužtikrina gyvenimui būtinų pajamų ir nesuteikia pakankamo prarastų pajamų kompensavimo, pašalpų dydžiai nesusieti su mokėtomis draudimo įmokomis. Estijoje nedarbo išmokos mokamos iki 9-12 mėnesių, Lietuvoje – tik 6 mėn., Estijoje ir Latvijoje šios išmokos dydis lygus 30-60proc. buvusio atlyginimo dydžio, o Lietuvoje 130-250 Lt bedarbio išmoka nepriklauso nuo buvusio uždarbio. Todėl pagrindinis nedarbo draudimo pertvarkymo tikslas – suformuoti finansiškai stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems asmenims pakankamas gyvenimui pajamas, jiems netekus darbo ir ieškant įdarbinimo pagal turimą ar įgyjamą naują profesiją. Pertvarkyta nedarbo draudimo sistema turi sustiprinti išmokų pagrįstumo kontrolę ir pagerinti bedarbių motyvaciją aktyviai darbo paieškai. Naujoji sistema turi būti suderinta su šalyje galiojančia socialinio draudimo sistema, ir su aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis bei socialinės paramos sistema.

Pagrindinės konceptualios nuostatos, kurias siūloma įdiegti rengiamame draudimo nuo nedarbo įstatymo projekte:

• aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimas;

• teisės gauti pašalpą suteikimas neapdraustiems asmenims (motinos , globėjai, absolventai, kaliniai);

• išmokos dydžio susiejimas su buvusiu uždarbiu;

• išmokos trukmės susiejimas su darbo stažu.

Maksimalią išmokos mokėjimo trukmę siūloma nustatyti: turintiems iki 25 metų stažą – 3+3 mėnesiai; turintiems 25-30 metų stažą – 3+4 mėnesiai; turintiems 30-35 metų stažą – 3+5 mėnesiai; turintiems virš 35 metų stažą – 3+6 mėnesiai. Išmokos dydis: pirmus tris mėnesius – remiamos pajamos (135 lt.) plius 40% buvusio uždarbio (bet ne daugiau 70% draudžiamųjų pajamų); per likusį laikotarpį – remiamos pajamos plius 20% buvusio uždarbio (bet ne daugiau pusės pirmojo laikotarpio išmokos dalies, viršijusios 135 lt.).

Kalbant apie nedarbo draudimo finansavimą, nedarbo išmokoms (bedarbio pašalpoms) mokėti reikės daugiau socialinio nedarbo draudimo lėšų. Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą ne tik atpalaiduos reikalingas nedarbo išmokoms mokėti socialinio draudimo lėšas, bet ir leis subsidijuoti pensijų draudimą. Vėliau dalį lėšų, reikalingų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių finansavimui, bus galima skirti iš ES struktūrinių fondų.

Numatomos naujojo nedarbo draudimo pasekmės: Pagerės bedarbių apsauga dėl padidėjusių išmokų, supaprastintų teisės gauti išmokas sąlygų ir pailgintos išmokų mokėjimo trukmės. Aktyvi darbo rinkos politika įgis reikiamą finansinį pagrindą ir nebus finansuojama likutiniu principu. Reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, bet sumažės socialinio draudimo biudžeto išlaidos nedarbo draudimui. Perkėlus sutaupytas lėšas pensijų draudimo finansavimui, bus reikalingos mažesnės valstybės biudžeto lėšos pensijų reformos vykdymui.

Dėl palankesnių nedarbo draudimo išmokų gavimo sąlygų gali padidėti turinčių teisę gauti bedarbio išmoką skaičius. Nuo 2005 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Nedarbo socialinio draudimo įstatymui, Lietuvoje pradėjo veikti nauja nedarbo socialinio draudimo sistema. Asmenims, kurie yra apdrausti šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ji suteikia didesnes pajamas pragyventi. Be to, naujoji sistema sustiprins bedarbių motyvaciją aktyviau ieškoti darbo.Nuo nedarbo yra draudžiami visi asmenys, kurie dirba legaliai, gauna atlyginimą ir moka įmokas „Sodrai“. Apdraustiesiems šia socialinio draudimo rūšimi, netekus darbo, ir ieškant naujos darbo vietos, mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (bedarbio pašalpa). Pagal anksčiau galiojusią draudimo nuo nedarbo sistemą, bedarbio pašalpos buvo labai mažos: minimali bedarbio pašalpa buvo valstybės remiamų pajamų dydžio ir sudarė 135 litus, maksimali – 250 litų dydžio. Suprantama, kad toks bedarbio pašalpos dydis neužtikrino net minimalaus pragyvenimo lygio. Nors nedarbas Lietuvoje nežymiai sumažėjo, bet Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 m. lapkričio 1 d. jis sudarė 5,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų arba 123, 2 tūkst. bedarbių.

Darbo tikslas – išanalizuoti socialinį nedarbo draudimą.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti socialinio nedarbo sąvoką;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 695 žodžiai iš 2300 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.