Turinys
1. Įžanga………………………………………………………………………………….2psl
2. Investavimas į gyventojų kokybę……………………………………………..6psl
3. Aukštojo mokslo pasiekimai……………………………………………………8psl
4. Žmogaus laiko vertės ekonomika……………………………………………10psl
5. Bendrojo lavinimo iškraipymai dideliuose miesuose…………………12psl
6. Tarptautinė donorų organizacija……………………………………………..13psl
7. Išvados………………………………………………………………………………..15ps
8. Literatūra…………………………………………………………………………..16psl
9. Lentelės:
1 lentelė…………………………………………………………………………………..10psl
2 lentelė…………………………………………………………………………………..11psl
Aš Indrė Grybaitė a/k 48404160666 rašau referatą kurio temos numeris yra 6. Pasirinktos temos pavadinimas “Socialinių mokslų uždaviniai spartinant ekonomikos augimo tempus“
Įžanga
Visuomenės gerovę pirmiausia lemia investicijos į žmones ir jų žinias. Įgytų žmogaus sugebėjimų plėtra visame pasaulyje ir naudingų žinių kaupimas yra ateities ekonominio našumo ir jo sktinamos žmonių gerovės kilimo pagrindas. Taigi ateities perspektyvas, galime sakyti, jog daugiausiai ir lemia investicijos į gyventojų koybę ir žinias. Išmanydami žemės ūkio ekonomiką, geriau išmanytume neturto ekonomiką. Neturingieji ne mažiau stengiasi pagerinti savo ir savo vaikų dalią. Žemės ūkis daugelyje mažas pajamas turinčių šalių turi potencialių ekonominių galimybių pagaminti pakankamai maisto jaunajai kartai ir gerokai padidinti neturtingų žmonių pajamas ir gerovę. Lemiami veiksniai yra gyventojų kokybės gerinimas ir mokslo pažanga.
Neturto ekonomika
Pastaraisiais dešimtmečiais ekonomikos teoretikų darbai ženkliai prapletė mūsų žmogiškojo kapitalo ekonomikos suprtimą – ypač mokslinių tyrimų ekonomikos, ūkininkų reakcijos į naujas ir pelningas gamybos technologijas, gamybos ir gerovės ryšio bei šeimos ekonomikos srityse. Tačiau besivystančių šalių ekonomika nukentėjo dėl kelių mąstymo klaidų. Pagrindinė iš jų buvo prielaida, kad standartinė ekonominė teoria netinka mažas pajamas turinčių šalių analizei ir kad tam reikia atskiros ekonominės teorijos. Šiam tikslui sukurti modeliai buvo plačiai skelbiami, kol galų gale paaiškėjo, kad geriausiu atveju jie tėra intelektualinės įdomybės. Tada kai kurie ekonomistai griebėsi kultūrinių ir socialinių aiškinimų, kodėl mažas pajamas turinčių šalių ekonominė veikla tariamai prasta, nors kultūros ir biheiviorizmo sričių mokslininkai buvo pagrįstai nepatenkinti tokių jų mokslininkų tyrimų naudojimu. Dabar vis daugiau ekonomistų supranta, kad standatrtinė ekonominė teorija lygiai taip pat taikyta nepritekliaus problemas patiriančioms mažas pajamas turinčioms šalims kaip ir analogiškas problemas sprendžiančioms dideles pajamas turinčioms šalims.
Antroji klaida yra ekonomikos istorijos ignoravimas. Klasikinė ekonomika buvo sukurta tais laikais, kai dauguma Vakarų Europos žmonių vos galėjo pramisti iš dirbamos nederlingos žemės ir buvo pasmerkti trumpai gyventi. Taigi ankstyvieji ekonomistai nagrinėjo sąlygas, panašias į tas, kurios šiandien yra mažasa pajamas turinčiose šalyse.
Klaidinga tikėtis pražūtingo gyventojų skaičiaus augimo ir šiandieninėse neturtingose šalyse.
Naujas požiūris į žemę
Alternatyviu – socialiniu ekonominiu – požiūriu žmogus turi pakankamai sugebėjimų ir sumanumo, kad sumažintų savo priklausomybę, nuo pasėlių plotų, tradicinio žemės ūkio ir senkančių energijos šaltinių, kad sumažintų didėjančiam pasaulio gyventojų skaičiui reikalingo maisto gamybos išlaidas. Didėjant pajamoms atsiskleidžia tėvų pasirikimas turėti mažiau vaikų, t.y keisti vaikų kiekį į kokybę. Žmonijos ateities nelemia erdvė, energija ar pasėlių plotai. Ją lemia žmonijos sugebėjimų evoliucija.
Svarbiausia yra ūkyje dirbančių žmonių skatinimas ir kartu jų galimybės didinti žemės išteklius rėmiantis investicijomis į žemės ūkio mokslinius tyrimus ir žmpnių sugebėjimų tobulinimą. Dideles ir mažas pajamas turinčių šalių ekonomikos modernizavimo sudedamoji dalis yra pasėlių plotų ekonominė svarbos mažėjimas ir žmogiškojo kapitalo – sugebėlimų ir žinių – ekonominės reikšmės didėjimas.
Žemės ūkio modernizavimo natūrali neįdirbta žemė laikui bėgant virto nepalyginti produktyvesniu išteklium, žemės ūkio tyrimų dėka buvo sukurti pasėlių mplotų pakaitai. Ir dideles ie mažas pajamas turinčiose šalyse šiuos pokyčius iį dalies sąlygojo žemės ūkio tyrimai, tarp jų ir tokie, į kuriuos įeina trąšų pirkimo, pesticidų, įragos ir kiti indėliai. Yra naudojami nauji žemės pakaitalai arba pasėlių plotų didinimo būdai.
Nepakankamai vertinama žmonių kaip veikiančio jėgos kokybė
Kadangi pati žemė nėra skurdo priežastis, o pagrindinė veikianti jėga yra žmonės, tai investicijos
gyvetojų kokybei gerinti gali labai padidinti neturtingų žmonių gerovę ir ekonomikos perspektyvas. Jokios jėgos negali pašalinti teigiamų ekonomikos pokyčių ir priversti neturtingus žmones atsisakyti ekonominės kovos. Dabartiniu metu netrūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, jog žemės ūkyje neturtingieji iš tiesų sėkmingai pasinaudoja atsiradusiomis geresnėmis galimybėmis.
Tikimasi, kad žemės ūkiu besiverčiantys žmonės – ūkio darbininkai bei verslininkai, kurie ir dirba, ir paskirsto išteklius, bus veikiami ir formuojami naujų galimybių ir paskatų , atsispindinčių tose kainose, pagal kurias ūkininkams mokama už jų gaminius, ir kainose, pagal kurias jie moka už gamybos bei plataus vartojimo prekes ir paslaugas. Daugelyje mažas pajamas turinčių šalių kainos smarkiai iškreiptos. Tokių vyriausybės skatinamų kainų iškraipymas padarinys yra potencialaus ]emės ūkio ekonominio indėlio sumažėjimas.
Vyriausybės yra linkusios į iškraipymus žemės ūkio atžvilgiu, kadangi vidaus politikoje didesnis palankumas dažniausiai rodomas miesto gyventojams kaimo gyventojų sąskaita, visai neatsižvelgiant į daug didesnį kaimo gyventojų skaičių. Miesto vartotojų ir pramonės sferos politinė įtaka leidžia miesto gyventojams reikalauti pigaus maisto, taip skraiudžiant gausius kaimo neturtinguosius. Ši diskriminacija grindžiama teiginiu, jog žemės ūkis yra paveldėjęs atsilikimą ir kad jo ekonominis indėlis nelabai svarbus, napaisant „žaliosio revoliucijos“. Greita idustrelizacija laikoma ekonominės pažangos pagrindu. Politikoje pirmenybė teikiama pramonei ir palaikomos žemos maistinių grūdų kainos.
Ir nors ūkininkai dėl įvairių priežasčių, tokių kaip išsilavinimas, sveikata, patirtis, skiriasi vienas nuo kito savo sugebėjimais suvokti, išsiaiškinti, imtis atitinkamų veiksmų reaguojant į naują informaciją, jie yra pagrindinis žmogiškasis verslumo išteklius. Ten, kur vyriausybės perėmė verslumo funkciją iš ūkininkų, joms nepavyko rasti, kuo sėkmingai oakesti alokacinį mechanizmą, leidžiantį modernizuoti žemės ūkį.
Verslumas mokslininkų tyrimų srityje taip pat svarbus, visada reikalaująs drąsos, nuo kurios priklauso tyrimų organizavimas bei turimų negausių išteklių paskirstymas.
Neišvengiamas pusiasvyros praradimas
Dinaminėje ekonomikoje sugebėjimo tvarkytis pusiausvyros nebuvimo sąlygomis vertė yra aukšta. Tokio pusiausvyros nebuvimo išvengti neįmanoma. Jo negalima uždrausti įstatymiškai, valstybės politikos būdu, juo labiau nepadės iškalba. Vyriausybės negali efektyviai atlikti verslininkų vaidmens ūkiuose.
Vyraujantis mokslinis požiūris yra priešiškas paskatoms žemės ūkyje, o vyraujanti ekonominė politika nuvertina gamintojų pasaktų svarbą. Daugelyje didelias pajamas turinčių šalių nevisiškai realizuojamas ekonominis žemės ūkio potencialas. Techninės galimybės tampa vis palankesnės, tačiau ekonominis skatinimas, reikalingas šių šalių ūkininkams, kad jie galėtų realizuoti šį potencialą, yra nesutvarkytas arba dėl būtinos informacijos trūkumo, arba dėl to, kad ūkininkai patiria pirkimo ir pardavimo kainų iškraipymus. Kadangi investuoja, taip pat ir neįsigyja aukščiausios rūšies ištelkių. Šiuo metu pagrindinė priežastis, dėl kurios stokojama optimalių ekonominių paskatų, yra vyriausybės kišimasis.
Pasiekimai gyventojų kokybės srityje
Kad ir kaip gerai būtų pegrįstas reikalavimas griežtai apibrėžti žmogiškojo kapitalo sąvoką, vis vien šis apibrėžimas bus toks pat daugiaprasmiškas kaip ir kapitalo teorija apskritai ir kapitalo samprata, pasitelkiama ekonominio vystimosi modeliuose, konkrečiai. Kapitalas yra dvipusis, ir tai, kas šių dviejų pusių atžvilgiu aiškinama apir ekonomikos augimą, kuris yra dinamiškas procesas, paprastai prieštaringa.. baisesnė yra prielaida, glūdinti kapitalo teorijos pagrinduose ir agreguojanti kapitlą augimo modeliuose, teigianti, jog kapitalas yra homogeniškas.
Jeigu mes nepajėgtumėm pastebėti nevienodumų, tai mums juos reikėtų sugalvoti, kadangi jie yra pagrindinis ekonominio vystymosi akstinas. Pagrindinis akstinas jie yra todėl, kad perduoda ekonominio augimo impulsus. Taip viena iš esminių ekonominio augimo sudedamųjų dalių yra tokiu kapitalo agregavimo būdu užmaskuojama.
Papildomo žmogiškojo kapitalo vertė priklauso nuo tos papildomos gerovės, kurią žmonės sugeba iė jo gauti. Žmogiškasis kapitalas daro produktyvumui ir verslumo sugebėjimui, labai svarbiam žemės ūkio ir kitose gamybos šakose, namų ūkyje, laiko ir kitų išteklių paskirstymui studijų metais bei migracijai, ieškantgeresnių darbo galimybių, geresnių gyvenimo sąlygų. Toks sugebėjimas daro ženklią įtaką pasitenkinimui, kuris yra dabarties ir ateities artojimo sudedamoji dalis.
Kokybė yra ribotas išteklius, o tai reiškia, jog ji turi ekonominę vertę ir kad jos įgijimas kainuoja. Žmogaus elgesio, nulemenčio laikui bėgant įgytos kokybės tipą ir kiekį, analizės esmė glūdi santykyje tarp pajamų, gautų, remiantis papildoma kokybe, ir išlaidų jei įgyti. Kai pajamos viršija išlaidas, kokybė gerėja. Tai reiškia, kad bet kurio kokybės komponento pasiūlos padidinimas yra atsakas į jo paklausos padidėjimą. Naudojantis tokiu pasiūla ir paklausa grindžiamu požiūriu į investicijas
kokybei kelti, visi kokybės komponentai laikomi ilgai naudojamais retais ištekliais, teikiančiais naudą tam tikrą laiko tarpą.
Daugelyje mažas pajamas turinčių šalių laikui bėgant auga pajamos iš įvairių gyventojų kokybės komponentų; auga verslininkų pajamos, kai pagerėja jų sugebėjimas paskirstyti išteklius; taip pat auga pajamos iš vaikų priežiūros, mokymo ir lavinimo, sveikatos gerinimo. Negana to, pajamų lygio didėjimą dar sustiprina daugumos tų kokybės komponentų įsigyjimo kaštų mažėjimas. Bėgant laikui, padidėjęs poreikis vaikų kokybei , o ir suaugusiųjų poreikis tobulinti savo koybę skatina gimdyti ir ugdyti mažiau vaikų. Šitaip kokybės siekis padeda spręsti gyventojų skaičiaus problemą.
Investavimas į sveikatą
Žmogiškojo kapitalo teorija kiekvieno žmogaus sveikatą laiko turtu, t.y. sveikatos kapitalu, o to kapitalo įnašą – sveikatos paslaugomis. Dalis šio pradinio turto yra paveldima, kita dalis – įgyjama.
Neabejotina, kad žmonių kokybės srityje pats didžiausias mažas pajamas turinčių šalių pasiekimas yra sveikatos pagerėjimas, matuojamas ilgesne gyvenimo trukme. Kūdikių ir mažų vaikų mirtingumo sumažėjimas yra tik šio pasiekimo dalis. Veresniojo amžiaus vaikų, paauglių ir suaugusiųjų mirtingumas taip pat sumažėjo. Šių gyvenimio trukmės pailgėjimų teigiamos ekonominės išvados akivazdžios. Papildoma nauda gerokai padidina asmeninių pajamų vertę.
Ilgesnė gyvenimo trukmė – tai papildoma paskata įgyti daugiau išsilavinimo, vertinant jį kaip investiciją, sąlygojančią didesnias pajamas ateityje. Tėvai daugiau investuoja į savo vaikus. Didesnę prasmę įgyja kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje. Papildomas sveikatos kapitalas ir kitos žmogiškojo kapitalo formos didina darbuotojų produktyvumo tendenciją. Ilgesnė gyvenimo trukmė lemia ilgesnį buvimo gamybine jėga metų kiekį ir mažina „nedarbingą laiką“. Geresnė sveikata ir gyvybingumas savo ruožtu didna asmens darbo valandomis matuojamą darbo produktyvumą.
Investavimas į švietimą
Švietimas labai pagerina gyvantojų kokybę. Kiekvienos naujos kartos vaikui darosi pasiekiamas vis didesnis išsilavinimas. Klaidinga valstybės išlaidas mokykliniam lavinimui priskirti prie iš biudžeto finansuojamos „gerovės“ išlaidų ir manyti, kad ištakliai, naudojami mokymuisi, tėra „santaupų“ mažinimas.