Socializacijos periodai
5 (100%) 1 vote

Socializacijos periodai

SOCIALIZACIJOS PERIODAI

A. Juodaitytės (2002) teigimu, nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų žmogus yra apsuptas panašių į save ir įtraukiamas į įvairaus pobūdžio socialinę sąveiką. Pirmąją socialinio bendravimo patirtį žmogus įgyja dar prieš išmokdamas kalbėti. Būdamas sociumo dalis, jis susiformuoja subjektyviąją patirtį, kuri tampa neatskiriama nuo asmenybės ir individualybės.

Socializacija – tai individo socialinės patirties perėmimo ir jos aktyvaus taikymo procesas. Socializacijos procesas neatįskiriamas nuo bendravimo ir bendros žmonių veiklos.

Pagal savo tėkmės pobūdį asmenybės socializacija priklauso nenutrūkstamiems permanentiniams procesams, nors ir turi konkrečius tikslus kiekviename iš etapų. Ji kaip žmogaus socialinio tapsmo vientisas procesas nenutrūksta visos ontogenezės metu. Taigi, socializacija ne tik niekada nepasibaigia, bet ir niekada nebūna pilnutinė (P.Berger, T.Luckmann, 1999, cit. Juodaitytė 2002).

Socializacija apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savo ypatumų. Šį klausimą įvairūs mokslininkai sprendžia skirtingai. R.Berhmanas (1995), M.Cole (1996), N.Eisenbergas (1990) ginčijasi, kas sudaro šių etapų išskyrimo pagrindą. Vieni teigia, kad svarbiausiu asmenybės raidos ir brandos požymiu yra darbinė veikla ir žmogaus socializacijoje išskiria tris bendriausius etapus: ikidarbinis, darbinis ir podarbinis. Kiti (M.Boldvin, 1996) šį procesą skirsto į du etapus: pirminę socializaciją (nuo gimimo iki socialiai brandžios asmenybės) ir antrinę socializaciją (asmenybės persitvarkymas jos socialinės brandos perioduose). Treti (N.Eisenberg, 1990) siūlo socializaciją skirstyti pagal žmogaus gyvenimo ir raidos periodus: socializacija kūdikystėje, vaikystėje, jaunystėje, brandos tarpsniuose ir senatvėje (Juodaitytė, 2002).

Intensyviausiai socializacija vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose, kai vaikai yra tikslingai rengiamai gyvenimui ir veiklai suaugusiųjų pasaulyje. Ypač svarbu čia tėvų ir šeimos – pimųjų socializacijos agentų vaidmuo.

S. Freudas nepagrįstai apribojo žmogaus socializaciją tik pačiais pirmaisiais , ypač 5-6 vaiko gyvenimo metais ir neigė pozityvų socialinės aplinkos vaidmenį tolimesnei jų korekcijai. S.Freudo nuomone, svarbiausi socializacijos būdai pirminiuose etapuose yra:

– imitacija, kai vaikas kopijuoja savo tėvų ir kitų šeimos narių elgesį.

– identifikacija, kai vaikas perima kitų, pirmiausia tėvų, elgesio modelį kaip savąjį ir savo elgesį sutapatina su juo.

Vaikui išmokstant kalbą, ji tampa svarbiausia jo sąmonės ir mąstymo formavimosi bei tolesnės raidos sąlyga. Išmokus kalbėti išsiplečia žinios apie aplinkinį pasaulį, atsiranda naujos jų įgyjimo galimybės ir naujos sąlygos socialinei sąveikai ir kultūrinio palikimo perėmimui.

IKIMOKYKLINUKAS (0-6 METAI)

Bendravimas. E.Eriksono nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su saugumo-nesaugumo problema. Vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo rūpinimosi vaiku kokybės. Vaikas, kurio poreikiai dažniausiai yra tenkinami, su kuriuo šnekama, žaidžiama ir kt. įgyja saugumo jausmą – suvokia, kad šiame pasaulyje, su šiais žmonėmis gali būti pakankamai saugus. Vaikas, kurio poreikiai nepatenkinami, juo nepakankamai rūpinamasi, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, nepasitiki jais, pasidaro įtarus. (Žukauskienė, 1998)

Atlikti tyrimai rodo, kad net labai mažo vaiko elgesys socialine prasme gana sudėtingas. Kūdikis stengiais judėti savo kūnu sinchroniškai pagal motinos balso moduliacijas, tari dalyvautų pokalbyje paėmimo-grąžinimo principu. Nors bendraujant balsas yra labai svarbus, kudikiui nežodinis bendravimas gali būti svarbesnis už žodinį. 2 savaičių vaikas gali skirti motinos veidą nuo svetimų žmonių veidų ir į jį reaguoti. (Žukauskienė, 1998)

J.Vaitkevičius (1995) teigia, kad gimęs kūdikis, kuris atrodo visiškai nekontroluoja savęs, nesuvokia jį supančios aplinkos, labai jautriai reaguoja į motinos prisilietimą, jos kūno šilumą, žvilgsnį, balso toną, liūliavimą ir kt. Pasitikėjimo jausmas įgytas vaikystėje, palieka pėdsakus visam žmogaus gyvenimui ir atitinkamai veikia jo elgseną, mintis.

Kalba. Ikimokyklinio amžiaus vaikas pradeda suprasti suaugusiųjų kalbą ir pradeda kalbėti pats. Vaikas turi suvokti, kad kiekvienas daikatas turi savo atitinkamą fonemų rinkinį.

Pasak J.Vaitkevičiaus (1995), asmenybės ir jos pasaulėžiūros formavimuisi ypač svabi yra kalba, aktyvus kalbos pagrindų formavimas, jos vartojimas, ypač pasakų sekimas, pamokymai, patarimai, knygelių skaitymas. Tai žadina vaiko fantaziją, svajones, viltis.

R. Žukauskienė (1998) mano, kad kalbos įgūdžiai tobulėja nuo pat gimimo. Iš pradžių vaikas bendrauja garsais, mimika ir gestais, vėliau – vograudamas ir čiauškėdamas. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis supranta ir ištaria pirmuosius žodžius, antrųjų gyvenimo metų pabaigoje – kalba paprastais sakiniais.

3-6 metų amžiaus beveik pusė vaikų sakomų sakinių yra egocentriški. Vaikas išmoksta apie 12000 žodžių ir žino beveik visas gramatines formas, tačiau negali suprasti žodžių perkeltinės prasmės, abstrakcijų ir ne visai tinkamai pritaiko gramatikos taisykles.

Pažintinė raida. Periodas nuo gimimo iki 2 metų

Pjaže vadinamas sensomotorine raidos stadija. Kūdikis pasauliui pažinti naudoja savo jutimus ir motorinius gebėjimus, mąsto veiksmais. Jis mokosi pritaikyti savo refleksus, reaguoti į žmones bei patirtį ir pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje išmoksta įsivaizduoti, kaip pasiekti paprastus tikslus.

3-6 metai – tai priešoperacinio mąstymo stadija. Priešoperacinis mąstymas yra sudėtingesnis ir tai leidžia efektyviau sąveikauti su aplinka. Simbolinis mąstymas leidžia vartoti žodžius ir naudoti vaizdus objektų, kurių tuo metu nėra vaiko akiratyje. Vaiko mąstymui būdingas egocentrizmas, todėl mažas vaikas linkęs galvoti, kad jį supantys daiktai yra gyvi, kaip ir jis pats.

Žaidimas. Žaidimas šiame raidos periode yra vedančioji veikla ir vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus socializacijoje. Psichoanalizės atstovai žaidimą vertina kaip priemonę įtampai mažinti, vidiniams konfliktams spręsti ir tokiems jausmams, kaip pyktis, nerimas ar frustracija išreikšti. Kognityvinės krypties atstovai labiau domisi vaiko sugebėjimu suprasti. Jie teigia, kad vaidmeninius žaidimus gali žaisti vaikas, jau sugebantis mąstyti simboliais. Bihevioristai teigia, kad vaidmeninis žaidimas yra socialinio mokymosi forma.

Žaidžiant su kitais vaikais išmokstama laikytis žaidimo taisyklių, sumažėja egocentriškumas, skatinama bendradarbiauti. Vaikas gali mėginti vaidinti įvairius vaidmenis, įgyti naujų socialinių gebėjimų.

Bruneris išskiria tokias žaidimo funkcijas:

1. Žaidimas sušvelnina klaidų ir nesėkmių padarinius. Jis yra gana rimta veikla, bet niekada nesukelia vaikui įtampos. Tai savotiškas ir puikus aplinkinio pasaulio tyrinėjimo būdas.

2. Ryšys tarp tikslo ir priemonių žaidžiant yra silpnas. Vaikai siekia tikslo panaudodami vienokias ar kitokias priemones. Žaidimo eigoje tikslas dažnai kinta, keičiasi ir priemonės jam pasiekti. Taigi, žaidimas ne tik pasaulio tyrinėjimo priemonė, bet ir išradingumo forma. Bruneris pažymi, kad vaikams greit pabosta žaidimas, kurio sąlygų keisti neįmanoma.

3. Žaidimas retai būna chaotiškas ar atsitiktinis. Dažniausiai žaidžiama pagal tam tikrą scenarijų.

4. Žaidimas yra subjektyvaus vaiko pasualio projekcija į išorinį pasaulį, ir tuo skiriasi nuo mokymosi, kai išorinis pasaulis interiorizuojamas. Žaidimas reiškia išorinio pasaulio pakeitimą pagal mūsų norą.

5. Žaidimas tiesiog yra malonus. Džiaugsmingi netgi sunkumai, kuriuos patys sukuriame žaisdami, kad nugalėti. Kiekviename žaidime yra kažkas tokio, kas susiję su vienos ar kitos problemos sprendimu, bet kartu suteikia gilų pasitenkinimo savo veikla jausmą.

Neabejojama, kad vaikai žaisdami atspindi tam tikrus idealus, egzistuojančius suaugusiųjų pasaulyje, ir, kad žaidimas – tai tam tikras socializacijos būdas, kuris padeda formuotis vaikų gyvenimiškajai pozicijai.

Skiriamas socialinis ir vaidmeninis žaidimai.

Socialinis žaidimas. Žaisdami vaikai tampa socialesni, nes mažėja jų egocentrizmas. Mažas vaikas, galėdamas žaisti su kitais vaikais įgyja daug svarbios ir įvairiapusės patirties, kurią suaugusiems suteikti vaikui arba vaikui pačiam įgyti vėliau yra labai sudėtinga.

Socialinio žaidimo rūšys yra šios:

1. Neužimtas žaidimu. Vaikas nesusijęs su kitais vaikais; dažnai pasyviai stebi kitų veiksmus, be tikslo vaikšto aplinkui.

2. Nuošalus žaidimas. Vaikas nesusijęs su kitais vaikais, žaidžia vienas. Jo svarbiausias tikslas-žaisti su žaislais.

3. Stebėtojo žaidimas. Vaikas stebi, kaip žaidžia kiti vaikai, dažnai komentuoja tai, ką mato, arba iš to juokiasi, yra gerokai aktyvesnis.

4. Paralelinis žaidimas. Vaikai sugeba žaisti su tais pačiais žaislais arba įsitraukti į tokią pat veiklą šalia vienas kito, bet jų žaidimai dar nepriklauso nuo vienas kito ir jie tarpusavyje nesąveikauja.

5. Asociatyvus žaidimas. Vaikai žaidžia vieni šalia kitų, daug bendrauja tarpusavyje, klausinėja vieni kitų, rodo savo pasiekimus, keičiasi žaislais.

6. Žaidimas bendradarbiaujant. Vaikai įsitraukia į sudėtingą socialinę veiklą, turi bendrų tikslų, keičiasi vaidmenimis, pasirenka lyderius, nustato žaidimo taisykles bei jų laikosi ir pan. (Žukauskienė, 1998)

Vaidmeninis žaidimas. Vaidmeninio žaidimo svarbiausias požymis yra jo lankstumas, plastiškumas, todėl jame gali dalyvauti skirtingų protinių ir fizinių sugebėjimų vaikai. Vaidmeninis žaidimas – tai „emocijų mokykla“, kuri padeda formuotis empatijai. Vaikai renkasi įvairius vaidmeninius žaidimus pvz. Motinos-vaiko, tėvų ir vaikų, žmonos ir vyro žaidimas, žaidimai pasakų motyvais ir pan. Vaidmeniniuose žaidimuose laikomasi tam tikrų standartinių siužetų, žaidžiama pagal tam tikrą scenarijų.

„Aš“ koncepcija. Vaikas visiškai save atpažįsta tik sulaukęs 20-24 mėn. amžiaus. Pirminis savęs vertinimas atspindi pirminį visaapimantį pozityvų vaiko požiūrį į save, kuris formuojasi remiantis santykiais su kitais žmonėmis. Daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų savigarbos lygis yra gana aukštas, jie tiki, kad pasieks norimą tikslą, palaiko ryšius su bendraamžiais ir tėvais, nors kartais abejoja kai kuriais savo sugebėjimais. Vaiko „aš“ vaizdas labai priklauso nuo patirties įgytos namie. Yra stiprus ryšys tarp bent vieno iš tėvų suteikiamos vaikui šilumos, teigiamo požiūrio į jį ir vaiko aukšto
savęs vertinimo. Žemai save vertinančių vaikų tėvai šalti, priešiški savo vaikams. Save blogai vertinantys vaikai vengia pareikšti nepopuliarią nuomonę, kad nesukeltų pajuokos, jie gyvena socialinių grupių šešėlyje, dažniau klausosi, bet patys pokalbyje nedalyvauja.

J.Vaitkevičiaus (1995) teigimu, ypač svarbūs vaiko asmenybės, jo pasaulėžiūros pradmenų formavimuisi yra pirmieji dveji – treji metai. Tai autonomijos siekimo, „aš“, „mano“ laikotarpis, kuris ypač svarbus vaiko valios, savarankiškumo, pasitikėjimo savimi jausmui ugdyti. Ir jeigu vaikui neduodama laisvė, jis per daug prilaikomas, yra visos galimybės, kad jis išaugs silpnavalis, be iniciatyvos, nepasitikintis savimi, konformistas.

4-6 m. amžius „kodėlčiuko“ amžius. Šiame amžiuje vaikas nori suvokti daiktų ir reiškinių priežastis.

Tėvų ir vaikų problemos. Šiame amžiuje vaikams būdingas kaltės jausmas, t.y. jie prisiima sau kaltę už tai, kas negero vyksta namuose, šeimoje, aplinkoje. Todėl nedėmesingas elgesys su vaiku, jo barimas, baudimas gali išugdyti nepilnavertiškumo pradmenis, kuris lydės jį visą gyvenimą, tiek santykiuose su savimi, tiek su kitais žmonėmis (Vaitkevičius, 1995).

Vaiko ir tėvų sąveika ne visada yra sklandi. Kai kurie vaikai fiziškai ir psichiškai žalojami, patiria prievartą, jais nesirūpinama. Tai yra todėl, kad nemažai tėvų nežino, koks yra normalus tam tikro amžiaus vaiko elgesys. Kitos blogo elgesio su vaiku priežastys gali būti tėvų psichinė liga, stresas, krizinės situacijos šeimoje, skurdas, izoliacija ir kt. (Žukauskienė, 1998)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1795 žodžiai iš 5897 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.