Socializmas ir komunizmas
5 (100%) 1 vote

Socializmas ir komunizmas

11

Socializmas ir komunizmas

Socializmas-politinė doktrina, pasisakanti už socialinę lygybę ir teisingumą, visuomeninių grupių turtinės ir visuomeninės padėties sulyginimą arba suartinimą. Etimologinis socializmo aiškinimas lotynų kalba reiškia visuomenę, visuomeniškumą, žmogaus buvimą visuomenėje.žmogaus visuomeninė prigimtis ir jo nuolatinė būtis nėra vienoda. Socializmo idėja atsiranda siekiant palankių žmonėms, grupėms, sluoksniams santykių ir sąlygų.Komunizmo terminas reiškia žmonių bendrabūtį. Komunizmo ir socializmo idėjos reiškėsi priklausomai nuo civilizacijos lygmens, dvasinės kultūros, viešpataujančios ideologijos. XIX a. viduryje K.Marksui pakako socialinių, teorinių ir ideologinių prielaidų socializmo modeliui, kuris nebuvo apriorinė sistema, sukurti.

Socializmo pagrindą sudaro visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė, darbo žmonių valdžia ir visuomenės raidos planavimas liaudies gerovės didinimo ir kiekvieno visuomenės nario visokeriopo tobulėjimo interesais.

Žmonijos istorijoje nėra nei vienos ideologijos, palikusios tokį ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje. Dėl šios ideologijos žuvo ir tebežūna žmonės. Ja besivadovaujančios valstybės patyrė ekonominį krachą, vis dažniau dienos šviesą išvysta nauji įrodymai apie jos vardu daromus nusikaltimus, tačiau vis viena atsiranda žmonės, kurie ja tiki, arba kurie mano, kad K.Markso mokslas buvo mėginamas įgyvendinti ne taip kaip derėtų. Tačiau visgi kokie yra tikrieji Socialistinės ideologijos bruožai.

Pirmą kartą socializmo terminą pavartojo 1832 m. prancūzų filosofas P.Leru.Jo nuomone, svarbiausia socialinės ateities sąlyga yra visuomenės narių dorovė. Socializmo sampratos buvo ir yra įvairios :utopinis,patriarchalinis, reformistinis, demokratinis, komunistinis ir kt.Socializmo doktrina perėmė liberalizmo teiginį, kad visi žmonės lygūs ir turi turėti lygias galimybes vystyti ir pritaikyti savo gabumus bei kurti savo gerovę.Tačiau priešingai nei liberalizmas, socializmas teigia,kad žmonių laisvė ir lygybė turi būti ne tik užrašyta įstatymuose, bet ir turėti materialinių ekonominių pagrindų.

Žymiausiu socializmo teoretiku laikomas Karlas Marksas, kuris tvirtino, kad socializmas-tai pirmoji, žemesnioji komunizmo fazė, prasidedanti iš kapitalizmo į socializmą laikotarpiu. Norint ją pasiekti, būtina įvykdyti proletarinę revoliuciją.

Vienintelis K.Marksas iš visų ideologijų kūrėjų pasitelkė vienintelį tikrai mokslinį metodą išvedęs priklausomybę tarp visuomenės ir vienintelio ir objektyvaus dalyko: ekonominių santykių. Tuo tarpu kiti net ir socialistinės pakraipos veikėjai mąstė apie „Žmogaus norą“, tikėjo jo paties galimybėmis. Visi jie buvo utopistai, nesugebėję atskleisti tikrųjų ir pamatinių visuomenės dėsnių.

K.Marksas tikrai pasitelkė labai precizišką ir nušlifuotą modelį, tačiau tam tikrose vietose jis suklysta ir taip visa loginė grandinė tampa neteisinga. Visumoje galima pasakyti, kad socializmo doktrina yra gera ten, kur ji kritikuoja kapitalizmą ar mėgina apčiuopti visuomeninio gyvenimo dėsnius. Tuo tarpu mėgindamas rutulioti tolesnę ateities viziją, K.Marksas klysta, tuo visumoje patvirtindamas teiginį, kad visuomenė yra pernelyg sudėtingas tvarinys, kad jį būtų galima išmatuoti ir suskaičiuoti.

Pirmasis pamatinis K.Markso visuomenės tyrinėjimo dėsnis yra- ekonominis determinizmas.

Būtent skirtingai, nuo kitų „ideologų-utopistų“ K.Marksas surado kertinį visuomenės funkcionavimo akmenį. Šis pagrindas yra ekonominiai santykiai. Būtent dėka ekonominių santykių viena vyksta visi pokyčiai visuomenėje, jie sudaro visko bazę, tuo tarpu visa kita tėra antstatas, kurį minėta bazė suformuoja. Taigi tiek politika, tiek religija, tiek moralės normos yra dabartinių ekonominių santykių padarinys. Jei keičiasi ekonominiai santykiai, keisis ir jų antstatas. Tuo tarpu antstatas tų ekonominių santykių pakeisti negali. Nors ekonomika ir sąlygoja daugybę teisės, moralės normų, politinių procesų vyksmą, tačiau sąlyginai svarbiausios visuomenės sritys: ekonomika, politika ir kultūra yra iš esmės autonomiškos tvarkosi pagal savo pačių imanentinius principus, todėl politiniai sprendimai, kultūra yra veikiami kitų sferų, taip pat ir veikia jas.

Klasių kova. Kadangi visi žmonių tarpusavio santykiai yra grindžiami ekonominiais santykiais, visuomenė yra pasidalinusi į savyje priešiškas klases: kurių kapitalizmo sąlygomis lieka tik dvi: Buržuazija ir proletariatas. Žinoma yra ir tarpinių klasių, tačiau jos tėra laikinos, kurios vienu ar kitu atveju taps arba proletarais arba buržuazija. Klasinis antagonizmas pasireiškia tuo, kad darbininkai yra suinteresuoti gauti kuo daugiau, tuo tarpu buržuazija mokėti kuo mažiau. Klasė reiškia pačius gryniausius interesus, kurie yra išvalomi nuo asmeniškumų ir kitų siaurų intrigų nors klasės ir egzistuoja, tačiau jos nėra uždaros, todėl kiekvienas žmogus turi galimybę judėti abipusėmis kryptimis. Be to ne visada būtinas konfliktas tik tarp klasių. Konfliktai gali būti tarp tam tikrų grupių valstybės viduje, taip pat konkuruojant ekonomikoje galimas darbdavių ir darbininkų aljansas (kas dažniausiai vyksta), prieš konkurentus.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 788 žodžiai iš 1420 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.