Socializmas1
5 (100%) 1 vote

Socializmas1

1. Socializmas

Tai doktrina, kuri svarbiausiomis vertybėmis laiko socialinę lygybę ir teisingumą. Liberalizmo iššūkį senajai viduramžių santvarkai rėmė ne tik labiausiai suinteresuotas prekybininkų ir pramonininkų elitas, bet ir dauguma eilinių žmonių – valstiečiai ir ypač samdomieji darbininkai. Pastariesiems buvo priimta pagrindinė liberalizmo idėja, kad visi žmonės iš prigimties yra laisvi, lygūs prieš įstatymą ir turi turėti galimybę vystyti savo gabumus. Nemažiau patraukli atrodė ir liberaliosios demokratijos nuostata, kurios nuoseklus įgyvendinimas samdomiesiems darbo žmonėms būtų atvėręs galimybę dalyvauti politikoje, siekti sprendimų, palankių darbininkijai. Todėl iki pat XIX a. vidurio darbininkai buvo aktyvūs liberalizmo doktrinos šalininkai (Didžiojoje Britanijoje net iki 1900 m. daugelis darbininkų profesinių sąjungų lyderių aktyviai rėmė liberalų partiją ir derino savo veiksmus su ja). Taigi socializmo šalininkai pripažįsta beveik visas libealizmo idėjas, tačiau ekonominę lygybę laiko pagrindu visoms kitoms.

Jau antroje XIX a. pusėje liberalizmo įtaka darbininkams ėmė silpnėti. Vienas iš pagrindinių liberalizmo teiginių buvo tas, kad politinė valdžia turi kuo mažiau kištis į privačius žmonių reikalus, kuo mažiau juos reglamentuoti. Tuo tarpu samdomojo darbo žmonių, gyvenančių tik iš atlyginimo ir labai priklausančių nuo galimybės susirasti darbo, socialinė būklė buvo pati blogiausia, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis. Todėl darbininkija, priešingai liberalizmo nuostatoms, kaip tik iš vyriausybės tikėjosi susilaukti svarios paramos, tuo labiau kad atsivėrė galimybė turėti vyriausybėje savo atstovų. Valstybinio draudimo išmokos netekus darbo, parama skurstantiems, valstybinis darbo sąlygų ir darbo dienos trukmės reglamentavimas ir kt. – šie darbininkų iškelti reikalavimai pasidarė nebesuderinami su liberalizmu ir jo principais.

Pagrindiniai socializmo bruožai:

• Kolektyvizmas ir bendruomeniškumas;

• Bendradarbiavimas ir solidarumas;

• Socialinės klasės;

• Lygybė ir socialinės garantijos;

• Bendruomeninė nuosavybė;

Pagrindinė vertybė, už kurią pasisako socializmas, – tai socialinė lygybė ir teisingumas. O tai yra svarbiausia sąlyga, be kurios neįmanoma pasiekti tikrosios asmens laisvės ir visuotinės gerovės.

Socializmas yra viena didžiųjų XIX a. atsiradusių politinių doktrinų, kurios įtakojo visą XX a. Socializmo idėja yra ir esamos visuomenės kritika, ir projektas ją totaliai pertvarkyti pagal iš anksto parengtą planą. Paprastai ji remiasi apeliavimu į gamintojų klasę, ypač į proletariatą. Naują formą socializmas įgijo atsiradus marksizmui, kuris prisistato kaip „mokslinis socializmas“ ir ankstesniuosius socializmus įvardija kaip „utopinius“.

1.1 Utopinis socializmas ir radikalizmas

Ypatingą vietą tarp gausybės XIX a. pirmosios pusės socializmo atmainų užėmė utopinis socializmas. Kaip tik iš jo išsirutuliojo dvi svarbiausios XIX a. kairiųjų idealogijų atmainos. Socialistai utopistai įžvalgiai analizavo tuometinio kapitalizmo realijas bei mechanizmus.

Santykis su socialistų utopistų palikimu dalija to meto socializmo – naujosios santvarkos, kuri turėjo susikurti likvidavus kapitalizmą – šalininkus į dvi pagrindines stovyklas. I-ojoje atsidūrė socialistai reformistai, jie pradėjo ieškoti būdų realizuoti didžias antikapitalistines reformas ir konkrečių nuostatų.

Kitoje stovykloje susibūrė visi revoliucinio socializmo šalininkai, jie nematė kito kelio į ateities visuomenę, kaip tik prievartinį esamos tvarkos nuvertimą. Gausybė įvykių, visų pirma „Tautų Pavasaris“ nulėmė, kad revoliucinė orientacija užvaldė daugelio šalių darbo žmonių protus.

Kairiųjų politinės pažiūros savaime tapatinamos su radikalizmo ir revoliucijos idėjomis. Radikaliu mąstymu ir veikla politikoje vadinamas polinkis į kraštutinumus, kai nevengiama prievartos. Radikaliais galime vadinti ir tokios veiklos tikslus: esamos socialinės tvarkos pakeitimas kita. Tokiais atvejais paprastai vartojama revoliucijos sąvoka. Revoliucijos sąvoka turi būti vartojama tik tada, kai aptartų veiksmų tikslas visiškai performuoti esamą tikrovę. Visi kiti veiksmai apibūdinami kaip radikalūs.

Radikalizmas istorijoje reiškėsi dviem pavidalais: kairysis radikalizmas siekė nuversti esamą santvarką, dešinysis bandė išlaikyti senosios tvarkos esmę arba sustiprinti jos pamatus, radikaliai ją pakeisdamas ir suteikdamas jai naujas formas.

Kvietimas siekti radikalių permainų istorijoje paprastai įgydavo vieną iš trijų pavidalų: pirmasis: kai kuri nors idealogija šaukdavosi permainų; antrasis: kai plačių permainų būtinybė išplaukdavo iš konkrečios idealogijos; trečiasis: bandyta kurti visiškai naują santvarką. Visas šias idealogijas turėtume laikyti radikaliomis. Kairiųjų sąvoka atsirado Prancūzijos revoliucijos dienomis. Kairuoliškais vadinami siekimai prievarta pakeisti esamą padėtį, vadovaujantis neturtingos daugumos interesais. Į pirmąjį planą visuomet iškeliama lygybė. Tik kartu su lygybės idėja laisvės, teisingumo ir gerovės siekiai gali būti laikomi kairuoliškais. Kairiųjų istorija žymiai senesnė už Prancūzijos didžiosios revoliucijos istoriją.

XIX a. pirmosios pusės socializmas, vėliau vadintas utopiniu,
aiškiai suformulavo tezę, kad žmonių nelaimių šaltinis yra socialinio ir ekonominio žaidimo taisyklės. Jie siūlė permainų metodus, gausybę reformų, kurios turėjo būti vykdomos paternalistiškai, t.y iš viršaus.

XIX a. aiškiai susiformavo dvi skirtingos socialistų idealogijos atmainos: reformistinė ir revoliucinė. Reformistinio socializmo šalininkams svarbiausias uždavinys buvo kova dėl valstybės gyvenimo demokratizavimo. Žymiausiu šios strategijos atstovu tapo Ferdinandas Lasalis.

Proletariatas neišvengiamai taps dauguma, pajėgia legaliai iškovoti valdžią – šiai pažiūrai atstovauja Eduardas Bernšteinas. Tai vokiečių socialdemokratų veikėjas, sukritikavęs marksizmo teiginius veikale „Socializmo principai ir socialinės demokratijos uždaviniai“. Be to jis naujai interpretavo socializmo idealogiją, kurią Markso ir Engelso šalininkai jau tada vadino revizionizmu dėl daugybės pataisų (revizijų). Bernšteino samprotavimų atsparos taškas abejonės marksistinio dialektinio materializmo teisingumu, svarbiausia buvo ne filosofinė diskusija, bet išvada, kad dėl dialektikos principo marksistai klaidingai, pernelyg greitai numatė socialistinės revoliucijos atėjimą ir prastai apskaičiavo jos kainą. Bernšteinas tvirtino, kad tikslas beklasė ateities visuomenė yra niekas, o judėjimas, konkretus esamos tikrovės modernizavimas viskas. Smulkiosios buržuazijos ir kitų vidurinių sluoksnių atstovai visiškai neišnyko, jų netgi dar pagausėjo. Bernšteinas klasę apibrėžė jau ne kaip asmenų grupę, kurios santykis su nuosavybe vienodas, o kaip žmonių, turinčių vienodas pajamas, bendriją. Nebuvo reikalingas nei revoliucijos lūžis, nei proletariato diktatūra, nes teisinė ir demokratiška valstybė turėjo tapti kontroliuojama visuomenės daugumos.

Bernšteinas buvo įsitikinęs, jog kapitalizmo lėto persiformavimo į socialinę tvarką procesas jau prasidėjo. Socialinių prievolių gausėjimą jis laikė naujos socialinės sistemos užuomazgomis, nebereikalingai revoliucijai.

Revizionizmo šalininkai triumfavo Vakarų Europos šalyse, o Rytuose liko mažuma. Pavėluotai gimęs Europos rytuose kapitalizmas neturėjo ką pasiūlyti, vien sistemingą naudojimą ir valstybės represijas, pavyzdys carinė Rusija.

Antrajai atmainai atstovauja Europos socialdemokratų programos iki Antrojo pasaulinio karo.

1.2 Marksizmas – „Mokslinis socializmas“

Paskutinis ir turėjęs rimčiausių padarinių socializmas yra marksizmas, pasiskelbęs „moksliniu“, kad galėtų geriau diskvalifikuoti ankstesnius socializmus, kuriuos vadina „utopiniais“.

Žymiausiu socializmo teoretiku yra laikomas Karlas Marksas, kuris savo politines pažiūras išdėstė dar 1848 m. kartu su savo bendraminčiu Frydrichu Engelsu parašytame Komunistų partijos manifeste. Jame abu teoretikai išdėstė ir pagrindė pažiūrą, kad pagrindinis darbininkų klasės politinis interesas – paimti valdžią į savo rankas ir panaudoti ją visiškam klasių panaikinimui, taigi socialinės lygybės ir teisingumo įtvirtinimui. Priešingai negu liberalai, Marksas ir Engelsas laikėsi požiūrio, kad svarbiausi visuomenės sudedamieji elementai yra ne atskiri asmenys, o didelės jų grupės – klasės (Tai grupė žmonių, kurių santykis su gamybos priemonėmis yra ne vienodas.). Tokiomis klasėmis laikytina bajorija, valstiečiai, pramonininkai, darbininkija, inteligentija ir t.t. Pagal Marksą, žmonės negali gyventi ir veikti izoliuotai, individualiai. Jie įsitraukia į visuomenės gyvenimą priklausydami kokiai nors klasei. Ta priklausomybė nulemia ne tik materialines gyvenimo sąlygas, bet ir žmonių pasaulėžiūrą bei politinius interesus. Be to Marksas teigė, kad visuomenės klasės – tai didelės žmonių grupės atsirandančios kartu su privačia gamybos priemonių (pavyzdžiui, žemės, finansinio kapitalo, darbo įrankių) nuosavybe. Visuomenės klasės skiriasi viena nuo kitos pagal tai, kas yra gamybos priemonių savininkas, kas gali turėti ir valdyti tas priemones, koks pajamų dydis ir jų rūšis.

Taigi pagrindinis Markso domėjimosi objektas buvo klasių tarpusavio santykiai. Marksas teigė, kad visa žmonijos istorija – tai nuolatinė klasių kova, kad nuolat viena klasė išnaudoja kitą. Štai viduramžių Europoje viešpataujančioji klasė buvo bajorija, kurią nuo valdžios per revoliuciją nustūmė naujai susiformavusi kapitalistų, arba buržuazijos, klasė. Dabar kapitalistai viešpatauja Europoje, bet kartu jie sukūrė naują – samdomųjų darbininkų, arba proletariato klasę, kurią negailestingai išnaudoja ir nuolat stumia į skurdą. Todėl pagrindinis darbininkų klasės politinis interesas – paimti valdžią į savo rankas ir panaudoti ją visiškam klasių panaikinimui, taigi socialinės lygybės ir teisingumo įtvirtinimui.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1423 žodžiai iš 4418 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.