Sociologijos terminai
5 (100%) 1 vote

Sociologijos terminai

1121

Sociologija- visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai. Jie nori suprasti žmonių visuomenės struktūrinius pagrindus.

Disfunkcija- socialinės tvarkos perspektyva liečia tokias sistemos dalis, kurios tarpusavy nesiderina ir tokias jėgas, kurios tą sistemą ardo. Protestantizmas ypač kalvinizmas vienas kitą stiprina. Romos katalikybė neprisidėjo prie kapitalizmo formavimo, nes gerbūviai priešpastatė išganymo siekį.

Akivaizdi- socialinės funkcijos, jei jos apibrėžtos ir kryptingos. Kriminalistų baudimas- tai akivaizdi funkcija, kuria siekiama sumažinti nusikaltimų skaičių.

Latentinė- tos, kurios glūdi gilumoje, kurių daugelis narių nežino ir sąmoningai neatlieka. Kriminalinių nusikaltėlių baudimas yra ir latentinė f-ja, kuria siekiama solidarizuoti tuos bendrijos narius, kurie prisilaiko įstatymų.

Kultūra- apima visus grupinės veiklos aspektus- mąstyseną, pažinimą, tikėjimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą.

Koevoliucija- įvairių gyvų būtybių vystymasis palaikant tiesioginius glaudžius tarpusavio ryšius. Vabzdžiai ir gėlės- vabzdžiai maitinasi žiedų nektaru ir kartu juos apdulkina.

Simbolis- daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, žymintis kurią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantis kokią nors idėją. Žodis “meilė” simbolis tam tikrų santykių tarp 2 žmonių arba tarp šeimos narių.

Referentinis- tai tam tikrų dalykų nuorodos. Žodis vėliava nurodo tam tikrą objektų klasę.

Ekspresyvinis- (turintis antrinę idėją arba jausmą) sukelia platesnes asociacijas. Tautinė vėliava tai ne tik fizinis objektas, jis turi jausminius ir socialinius atspalvius. Lojaliems piliečiams jis reiškia patriotizmą, ta pati vėliava priešams reiškia neapykantą visai tautai. Jei vėliava susidėvėjus, amerikiečiai sudegina, o priešui deginimas išreiškia neapykantą.

Kultūros vertybė- tikėjimas arba jausmas, kuris apima daugybę žmonių ir laikomas svarbiu jų tapatybės faktoriumi. Veiklumas, individualybė, lygybė- vertybės, nuo kurių labai priklauso žmonių gyvenimo būdas, kaip jie yra valdomi ir ką jie vertina.

Vertybių konfliktas- kai 1 vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja. Kaip žmogus elgiasi namie, kai jo kiti nemato, niekam neturi rūpėti, jei tik jis netrukdo ir negresia kitiems.

Moralė- svarbiausios kultūrinės normos, tokios kaip: draudimas žudyti, žmogžudystė, fizinės prievartos, kraujomaiša. Į bažnyčią, kur tradicijos stipresnės gali neįleisti žmogaus, jei jis netinkamai apsirengęs.

Kultūros reliatyvizmas- tvirtinimas, kad kiekvieną kultūrą reikia vertinti atskirai, nes nėra bendrų visoms kultūroms ir vertybėms standartų. Paprotį galima vertinti tik pagal tai, ką jis duoda tai kultūrai, kurios dalį sudaro.

Etnocentrizmas- vertybių sistema, kuri menkina kitas kultūras ir skatina diskriminavimą žmonių, išauklėtų pagal kitas tradicijas. Hitleris ir jo vyriausybė sukūrė propagandos organizaciją, kuri skatino vokiečius dalyvauti naikinant žydus, čigonus.

Stereotipas- supaprastintas grupės ir jos narių vaizdinys, paremtas nusistatymu. Amerikos vergijos metu, baltieji etnocentristai, norėdami pateisinti savo elgesį su negrais, naudojosi stereotipine prielaida, kad jie nesugeba protingai galvoti ir neverti, kad su jais elgtųsi žmogiškai.

Subkultūra- gyvenimo būdas, kuris aiškiai skiriasi nuo dominuojančios kultūros, bet turi ir daug bendro. Tolimųjų reisų vairuotojus jungia bendros problemos: susidūrimai su policija, kelio sąlygos, santykiai su kitų kategorijų vairuotojais. Susitikdami poilsio vietoje per radiją vienas kitą informuoja apie automobilio stovį, nakvynę, ekonomines bėdas. Atsiranda specialūs žodynai. Šeimos prisitaiko prie to, kad jų ilgai nebūna namie.

Deviacija- nukrypimas nuo kultūros normų.

Deviacinė subkultūra- individai, grupės, kai jos užsiima tokia veikla, kuri pažeidžia socialines normas. Tokios subkultūros yra ištvirkėlių, lesbiečių, narkomanų. Tarp jaunimo pankai, rokeriai, nuskustgalviai.

Kultūrinė difuzija- idėjų, vertybių, papročių skverbimasis iš vienos kultūros į kitą. Techninės naujovės iš kitų pasaulio šalių, mados idėjos.

Kultūrinis atsilikimas- laikas, nuo technikos naujovės atsiradimo ir jos kultūrinio pritaikymo. Automobilio atradimas padarė pakeitimus mūsų planuose, naujus kelius kaime, atsirado naujos elgesio normos, liečiančios ne tik patį automobilį, bet ir visą gyvenimą nuo jaunuolių santykių su merginomis iki pinigų taupymo ir išleidimo. Automobilis tapo pragyvenimo šaltinis, didžiausios paklausos prekė.

Akultūracija- kultūros vertybių priėmimas iš kitos tautos. Tanalos kultūra ir visuomenės organizacijos pasikeitė gana greitai po to, kai iš kitos genties išmoko auginti ryžius užliejamuosiuose plotuose.

Kultūrinis šokas- sąmyšis, nerimas ir neviltis dėl grėsmės iškilusios kultūros vertybėms. Kai motina paskandina savo mažamečius vaikus ir norėjo pati nusiskandinti, bet buvo išgelbėta. Japonijoje skandinama vaikus tam, kad jie nejaustų gėdos dėl nusiskandinusios motinos ar tėvo.

Socializacija- individo tapimas asmenybe.

Internalizacija- amatininkų ir ūkininkų darbo pakeitimas mechanizmais. Moterys kuldavo rugius rankomis, o dabar yra kombainai,
traktoriai.

Modeliavimas- mokymasis, sekant kitų žmonių elgesį ir juos mėgdžiojant. Maži berniukai nori būti ugniagesiais ar policininkais, bet jei gyvena su tėvais, turinčiais kitas profesijas, berniukų siekiai keisis taip, kas pasirinkimas taptų panašus į šeimoje esančių vyrų darbo profilį.

Savivoka- nuomonė apie save kaip asmenybę. Koks aš esu kaip studentas?

Susitapatinimas- socialiniai vaidmenys, ypač tie, kurie tam tikru metu individui yra svarbiausi, didžiąja dalimi susitapatina. Kiekviena mergaitė yra dukra. Visą gyvenimą- susitapatinimas su lytimi.

Vertinimas- žmonės jaučia save ir vertina tą grupę žmonių, kuriai jie save priskiria.

Identifikavimas- tai, kaip žmonės suvokia save. T.y. kas aš esu?

Profesinė socializacija- užsiėmimo ar profesijos mokymasis. Studijuojantis mediciną turi išmokti mąstyti kaip gydytojas, laikytis gydytojo požiūrio ir jausti, kad yra gera ir natūralu būti gydytoju.

Šeimyninė socializacija- mokymasis tėviškų įgūdžių ir pareigų, padedant seneliams ar draugams, kurie turi vaikų. Eina į specialius kursus, perka knygas, vadovėlius.

Persocializacija- nukrypęs nuo įprastų socialinių normų elgesys. Naujai pasamdyti darbininkai mokosi kaip sėkmingai atlikti darbą ir dažnai tuo pat metu savo kolegų bendradarbių išmokomi kaip pakenkti tai sistemai.

Resocializacija- staigus ir reikšmingas gyvenimo pakeitimas. Žmogus atsisako vieno gyvenimo būdo vardan kito, kuris labai skiriasi nuo pirmojo. Nusikaltėlių reabilitavimas.

Socializacija slopinant- pabrėžia paklusnumą, bausmės už blogą elgesį. Vaiko paklusnumas, bendravimas be žodžių, vaiko pastebėjimas ko nori suaugęs.

Socializacija dalyvaujant- vaiko įsikišimas. Atsidėkojimas už gerą elgesį, vaiko savarankiškumas, bendravimas kaip sąveika.

Socialinė sąveika- veikimas atsižvelgiant į kitus ir jų elgesį. Kai žmogus sėdi bufete jie nieko nešnekina, ir niekas nekalbina jo.

Socialinė integracija- tie, kurie sudaro žemos rizikos savižudžių grupę yra suformavę reikšmingus santykius šeimoje ir kitose mažose grupėse, dalyvauja įvairių užsiėmimų bendrijose, jausdami, jog yra savo kaimynų dalis. Atsižvelgia į kitų žmonių buvimą su jais besielgiant taip, kaip ir jie elgėsi su tavimi.

Socialinė struktūra- stabilaus ryšių tarp individų ir grupių visuomenėje modelių.

Simbolinė sąveika- sugebėjimas naudotis simboliais, kuriais individai save pristato kitiems Ir aiškinasi kitus veiksmus. Kai kurie traktuoja abortą pagal požiūrį “už gyvenimą”, kiti “už pasirinkimą”.

Situacijos apibrėžimas- socialinės realybės aiškinimas, suteikiąs prasmę ir tvarką socialiniams santykiams. Patrauklaus nepažįstamojo šypsena ir pasisveikinimas pobūvyje pas draugus būtų suprantami visiškai skirtingai, jei visa tai įvyktų viešbučio lifte.

“Savaime suprantamas arba gyvenimiškasis pasaulis”- žmonės žino ko gali tikėtis vienas iš kito ir kaip jiems sąveikauti. Dauguma šių vienodų apibrėžimų yra išmokti be jokių pastangų ir per daug nesusimąsčius.

Stigma- etiketė liudijanti apie labai nepriimtiną elgesį bei savybes ir izoliuojant individą nuo kitų žmonių.

Socialinė kontrolė- pastangos, užtikrinančios kad visuomenės nariai elgsis pagal priimtas ir patvirtintas taisykles.

Socialinė padėtis:

Įgimta- žmogaus visuomeninė padėtis, kurią nulemia paveldėjimas (rasė, lytis).

Įgyta- visuomeninė padėtis įgyta savo asmeninių pastangų ir veiklos dėka. Pardavėjo sūnus gali tapti JAV prezidentu.

Šeimininko padėtis- kai socialinė padėtis yra tokia reikšminga, jog ateina į galvą atsakymas į klausimą kas aš esu?. Gydytojo vaidmuo daug reiškia aktyvų gydymo būdą pripažįstančiųjų gyvenime.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1357 žodžiai iš 2674 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.