Sociologijos terminai
5 (100%) 1 vote

Sociologijos terminai

Sociologija- visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai. Jie nori suprasti žmonių visuomenės struktūrinius pagrindus.

Disfunkcija- socialinės tvarkos perspektyva liečia tokias sistemos dalis, kurios tarpusavy nesiderina ir tokias jėgas, kurios tą sistemą ardo. Protestantizmas ypač kalvinizmas vienas kitą stiprina. Romos katalikybė neprisidėjo prie kapitalizmo formavimo, nes gerbūviai priešpastatė išganymo siekį.

Akivaizdi- socialinės funkcijos, jei jos apibrėžtos ir kryptingos. Kriminalistų baudimas- tai akivaizdi funkcija, kuria siekiama sumažinti nusikaltimų skaičių.

Latentinė- tos, kurios glūdi gilumoje, kurių daugelis narių nežino ir sąmoningai neatlieka. Kriminalinių nusikaltėlių baudimas yra ir latentinė f-ja, kuria siekiama solidarizuoti tuos bendrijos narius, kurie prisilaiko įstatymų.

Kultūra- apima visus grupinės veiklos aspektus- mąstyseną, pažinimą, tikėjimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą.

Koevoliucija- įvairių gyvų būtybių vystymasis palaikant tiesioginius glaudžius tarpusavio ryšius. Vabzdžiai ir gėlės- vabzdžiai maitinasi žiedų nektaru ir kartu juos apdulkina.

Simbolis- daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, žymintis kurią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantis kokią nors idėją. Žodis “meilė” simbolis tam tikrų santykių tarp 2 žmonių arba tarp šeimos narių.

Referentinis- tai tam tikrų dalykų nuorodos. Žodis vėliava nurodo tam tikrą objektų klasę.

Ekspresyvinis- (turintis antrinę idėją arba jausmą) sukelia platesnes asociacijas. Tautinė vėliava tai ne tik fizinis objektas, jis turi jausminius ir socialinius atspalvius. Lojaliems piliečiams jis reiškia patriotizmą, ta pati vėliava priešams reiškia neapykantą visai tautai. Jei vėliava susidėvėjus, amerikiečiai sudegina, o priešui deginimas išreiškia neapykantą.

Kultūros vertybė- tikėjimas arba jausmas, kuris apima daugybę žmonių ir laikomas svarbiu jų tapatybės faktoriumi. Veiklumas, individualybė, lygybė- vertybės, nuo kurių labai priklauso žmonių gyvenimo būdas, kaip jie yra valdomi ir ką jie vertina.

Vertybių konfliktas- kai 1 vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja. Kaip žmogus elgiasi namie, kai jo kiti nemato, niekam neturi rūpėti, jei tik jis netrukdo ir negresia kitiems.

Moralė- svarbiausios kultūrinės normos, tokios kaip: draudimas žudyti, žmogžudystė, fizinės prievartos, kraujomaiša. Į bažnyčią, kur tradicijos stipresnės gali neįleisti žmogaus, jei jis netinkamai apsirengęs.

Kultūros reliatyvizmas- tvirtinimas, kad kiekvieną kultūrą reikia vertinti atskirai, nes nėra bendrų visoms kultūroms ir vertybėms standartų. Paprotį galima vertinti tik pagal tai, ką jis duoda tai kultūrai, kurios dalį sudaro.

Etnocentrizmas- vertybių sistema, kuri menkina kitas kultūras ir skatina diskriminavimą žmonių, išauklėtų pagal kitas tradicijas. Hitleris ir jo vyriausybė sukūrė propagandos organizaciją, kuri skatino vokiečius dalyvauti naikinant žydus, čigonus.

Stereotipas- supaprastintas grupės ir jos narių vaizdinys, paremtas nusistatymu. Amerikos vergijos metu, baltieji etnocentristai, norėdami pateisinti savo elgesį su negrais, naudojosi stereotipine prielaida, kad jie nesugeba protingai galvoti ir neverti, kad su jais elgtųsi žmogiškai.

Subkultūra- gyvenimo būdas, kuris aiškiai skiriasi nuo dominuojančios kultūros, bet turi ir daug bendro. Tolimųjų reisų vairuotojus jungia bendros problemos: susidūrimai su policija, kelio sąlygos, santykiai su kitų kategorijų vairuotojais. Susitikdami poilsio vietoje per radiją vienas kitą informuoja apie automobilio stovį, nakvynę, ekonomines bėdas. Atsiranda specialūs žodynai. Šeimos prisitaiko prie to, kad jų ilgai nebūna namie.

Deviacija- nukrypimas nuo kultūros normų.

Deviacinė subkultūra- individai, grupės, kai jos užsiima tokia veikla, kuri pažeidžia socialines normas. Tokios subkultūros yra ištvirkėlių, lesbiečių, narkomanų. Tarp jaunimo pankai, rokeriai, nuskustgalviai.

Kultūrinė difuzija- idėjų, vertybių, papročių skverbimasis iš vienos kultūros į kitą. Techninės naujovės iš kitų pasaulio šalių, mados idėjos.

Kultūrinis atsilikimas- laikas, nuo technikos naujovės atsiradimo ir jos kultūrinio pritaikymo. Automobilio atradimas padarė pakeitimus mūsų planuose, naujus kelius kaime, atsirado naujos elgesio normos, liečiančios ne tik patį automobilį, bet ir visą gyvenimą nuo jaunuolių santykių su merginomis iki pinigų taupymo ir išleidimo. Automobilis tapo pragyvenimo šaltinis, didžiausios paklausos prekė.

Akultūracija- kultūros vertybių priėmimas iš kitos tautos. Tanalos kultūra ir visuomenės organizacijos pasikeitė gana greitai po to, kai iš kitos genties išmoko auginti ryžius užliejamuosiuose plotuose.

Kultūrinis šokas- sąmyšis, nerimas ir neviltis dėl grėsmės iškilusios kultūros vertybėms. Kai motina paskandina savo mažamečius vaikus ir norėjo pati nusiskandinti, bet buvo išgelbėta. Japonijoje skandinama vaikus tam, kad jie nejaustų gėdos dėl nusiskandinusios motinos ar tėvo.

Socializacija- individo tapimas asmenybe.

Internalizacija- amatininkų ir ūkininkų darbo pakeitimas mechanizmais. Moterys kuldavo rugius rankomis, o dabar yra kombainai,
traktoriai.

Modeliavimas- mokymasis, sekant kitų žmonių elgesį ir juos mėgdžiojant. Maži berniukai nori būti ugniagesiais ar policininkais, bet jei gyvena su tėvais, turinčiais kitas profesijas, berniukų siekiai keisis taip, kas pasirinkimas taptų panašus į šeimoje esančių vyrų darbo profilį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 844 žodžiai iš 2674 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.