Sociologinio tyrimo metodai
5 (100%) 1 vote

Sociologinio tyrimo metodai

1121

Metodai – tai priemonės sociologinei informacijai rinkti, sisteminti, analizuoti.

Tie patys duomenų rinkimo metodai (apklausa, stebėjimas, eksperimentas, dokumentų analizė ir kt.) gali būti naudojami ir kiekybiniuose, ir kokybiniuose tyrimuose, atsižvelgiant į jų metodologinius ypatumus.

Tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentai iš esmės tuo pačiu metu atsakinėja į raštu (anketoje) ar žodžiu (interviuotojo) pateiktus klausimus.

Apklausų instrumentarijus yra anketa, arba klausimynas.

Anketa yra klausimų visuma, kuriuos sieja tyrėjo siekimas ištirti tam tikrą socialinį reiškinį ar procesą, arba požiūrius į jį.

Apklausa gali būti:

Individuali – kai respondentai individualiai atsakinėja į pateiktus klausimus, arba grąžina užpildytas anketas sutartu metu;

Grupinė – respondentų grupė (10-15 žmonių) savo buvimo vietoje užpildo anketas, arba vyksta focus grupės interviu: tuomet į pateiktus klausimus atsakinėja visi norintys pareikšti savo nuomonę respondentai.

Apklausa gali vykti:

Tiesiogiai, kai apklausėjas, interviuotojas arba moderatorius (grupiniame interviu) akivaizdžiai, be tarpininkų bendrauja su respondentu (-ais);

Paštu, kai respondentai gauna anketas ir jas užpildę grąžina paštu;

Telefonu, kai apklausėjas teikia klausimus telefonu ir tokiu pat būdu fiksuoja atsakymus.

Internetu, kai anketos išsiunčiamos ir gražinamos el. paštu, arba jei jos patalpintos internete.

Spaudoje, kai respondentai užpildo ten esančią anketą ir siunčia ją tyrėjams.

Apklausos anketą sudaro:

Įžanginė dalis;Pagrindinė dalis;

Baigiamoji dalis;Anketos metrika.

Įžanginėje dalyje nurodoma:

Tyrimo organizatoriai/atlikėjai;

Tyrimo tikslai ir uždaviniai;

Respondentų pasirinkimo būdas ir jų kvietimas bendradarbiauti;

Atsakymų pasirinkimo ir žymėjimo būdas;

Kita informacija (kaip bus panaudoti tyrimo rezultatai, padėka respondentams ir kt.).

Pagrindinėje dalyje pateikiama:

Pagrindiniai tyrimo klausimai, ir , priklausomai nuo tyrimo orientacijos (kiekybinės ar kokybinės) galimi atsakymai.

Tačiau jeigu tyrimas – kokybinis, paprastai pateikiami tik tyrimo klausimai.

Kiek bus tyrimo klausimų, sprendžia tyrėjas, priklausomai nuo tyrimo problemos, kitų svarbių tyrimo aplinkybių

Baigiamojoje dalyje pateikiama:

Respondentų socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, gyvenamoji vieta, profesija ir kt.

Tačiau kai kurie tyrinėtojai žinias apie respondentą pateikia anketos pradžioje.

Šioje dalyje respondentų gali būti prašoma pareikšti savo nuomonę apie anketą, kt.

Anketos metrikoje fiksuojama:

Jos sudarytojai,

Konsultantai,

Panaudoti šaltiniai (jei naudotasi);

Anketos sudarymo data.

Anketos kl. Klasifikuojami:

Pagal sudėtį (turinį);

Pagal loginę kryptį;

Pagal atsakymų pobūdį

Kl.. Pagal sudėtį(turinį):

Apie nuomones; Apie žinias;

Apie vertinimus; Apie motyvus.

Kl. Pagal loginę kryptį:

Pagrindiniai; Kontroliniai;

Klausimai filtrai.

Pagal atsakymų pobūdį:

Uždari; Alternatyvūs;

Atviri; Atviri – uždari;

Tiesioginiai; Netiesioginiai.

Dokumentų analizė:

Dokumentu sociologijoje vadinamas specialiai žmogaus sukurtas dalykas (produktas), skirtas informacijai perduoti ir saugoti.

Tai toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo būdas, kai pagrindinis informacijos šaltinis yra įvairūs dokumentai;

Dokumentų analizė skirta dokumentuose atspindėtų socialinių procesų ir reiškinių rekonstrukcijai, jų teorinei analizei ir palyginimui su kitais dokumentais.

Dokumentų vertinimo kriterijai (pagal D.Scott):

Tikrumas (originalumas);

Patikimumas;

Reprezentatyvumas;

Prasmingumas (reikšmingumas).

Dokumentai skirstomi:

Pagal šaltinio statusą;

Pagal dokumentų oficialumo lygį;

Pagal autorystę;

Pagal sukūrimo eiliškumą;

Pagal informacijos saugojimo būdą;

Pagal dokumentų personališkumą;

Pagal tikslinę paskirtį

Oficialūs ir neoficialūs;

Oficialūs (tarnybiniai), pusiau oficialūs ir neoficialūs (asmeniniai);

Individualūs ir kolektyviniai;

Pirminiai ir antriniai;

Ilgalaikiai, trumpalaikiai ir laikini;

Asmeniniai ir beasmeniai;

Archyviniai, mokslinė literatūra, grožinė literatūra, kt.

K.Popper’is dokumentus skirto pagal:

Dėstymo formą – statistiniai (lentelės, grafikai) ir verbaliniai (laikraštiniai pranešimai, ataskaitos, aprašymai, asmeniniai pastebėjimai);

Bendrą reikšmę – oficialūs ir neoficialūs.

Dokumentų analizės metodai:

Tradicinis (kokybinis);

Formalizuotas kiekybinis (kontent analizė).

Tradicinis kokybinis metodas:

Tai įprastas dokumento turinio suvokimas jį perskaičius, išklausius ar peržiūrėjus:

Išorinis; Vidinis.

Formalizuotas kiekybinis metodas (kontent analizė):

Tai bendrai paimtų tekstų turinio analizė, naudojant standartines išmatuojamas, statistines procedūras, norint gauti jų objektyvias charakteristikas.

Kokybinės dokumentų analizės privalumai

Sąlyginis paprastumas;

Nebrangus tyrimo metodas;

Galimybė tyrinėti anksčiau vykusius reiškinius ar procesus;

Dažnai neribota tyrimo trukmė.

Kokybinės dokumentų analizės trūkumai

Subjektyvus dokumentų turinio vertinimas;

Standartinių informacijos pateikimo formų nebuvimas;

Skirtingų laikotarpių ir skirtingų autorių parengtų dokumentų palyginimo problemos;

Techninių
priemonių panaudojimo galimybių problemiškumas ir kt.

Kontent analizės privalumai

Laiko ir pinigų taupymas;

Mažiau šališkumo;

Galimybės greičiau atlikti lyginamąją analizę.

Kontent analizės trūkumai

Informacijos neprieinamumas (nepasiekiamumas);

Išeities duomenys gali būti klaidingi;

Abejonių dėl pirminių duomenų patikimumo iškilimas.

Kontent analizės schema:

Kas pasakė, ką, kam, kaip, kokiu tikslu, koks rezultatas?”

Kontent analizės etapai:

Dokumentų atrinkimas analizei;

Kategorijų (bendriausių loginių sąvokų) turinio nustatymas;

Skaičiavimo vieneto išskyrimas: tai gali būti žodis (ar net skiemuo), sakinys, pastraipa, visa žinutė ar net visas dokumentas;

Turinio (prasminiu požiūriu) vieneto išskyrimas: tai platesnis, talpesnis skaičiavimo vienetas, nes pasirinkus indikatoriumi žodį, prasminis vienetas galėtų būti sakinys, pastraipa, skyrius, kt.

Kiekybinių charakteristikų skaičiavimo sistemos numatymas:

1. Įvertinimas, ar nagrinėjama kategorija yra;

2.Kategorijos dažnio skaičiavimas;

3.Ploto vieneto išskyrimas, ypač spaudos tyrimuose: spaudos stulpelio aukštis, spaudos ženklų skaičius, kt.

4.Teiginio intensyvumo įvertinimas (skalėje).

Rinkimo metodų tęsinys

Eksperimentas (laboratorinis ir lauko);

Stebėjimas (strukūruotas, nestruktūruotas, stebėjimas dalyvaujant ir kt.);

Kokybinio tyrimo strategijos (atvejo studija, etnografija, biografinė studija ir kt.)

Eksperimentas

Eksperimentas yra iš esmės gerai kontroliuojamas metodas, siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp vieno ar daugiau nepriklausomų kintamųjų ir vieno ar daugiau priklausomų kintamųjų.

Tai geras būdas hipotezėms tikrinti.

Idealiu atveju eksperimentatorius gali:

Kontroliuoti aplinką, kurioje vyksta eksperimentas;

Kontroliuoti eksperimentinę ir kontrolinę grupes;

Per nepriklausomą kintamąjį (eksperimentinį stimulą) kontroliuoti eksperimentinę, bet ne kontrolinę grupę;

Lauko eksperimento sąlygomis eksperimentatoriaus kontrolė minimali

Eksperimento privalumai:

Priežastingumo nustatymas;

Kontrolė, kuri veiksmingiausia esant nedidelei atrankai;

Longitiudinė analizė: galimybė rinkti duomenis laikui bėgant ir kartoti eksperimentą keletą kartų, norint stebėti ir fiksuoti nepriklausomo kintamojo pasikeitimus.

Eksperimento trūkumai:

Dirbtinė aplinka;

Eksperimentuotojo poveikis, ypač jei jis pažįsta tiriamuosius;

Kontrolės stoka;

Atrankos dydis: kuo didesnė grupė, tuo sunkiau ją tirti bei kontroliuoti vidinius bei išorinius veiksnius.

Eksperimento vyksmas:

Iš pradžių tyrėjas suformuoja hipotezę, kurią nori tikrinti eksperimento metu: kad nepriklausomas kintamasis sukelia pasikeitimus priklausomame kintamajame (kai išorinių poveikių nepaisoma);

Suformuoja eksperimentinę ir kontrolinę grupes.

Eksperimento planas:

Eksperimentinė grupė

1.Atsitiktinai surinkti subjektus;

2.Sudaryti eksperimentinę aplinką;

3.Pretestas (pirmas bandymas, matavimas

4.Eksperimentinio stimulo įvedimas;

5.Posttestas (antas matavimas);

Kontrolinė grupė

1.Atsitiktinai surinkti subjektus;

2.Sudaryti eksperimentinę aplinką;

3.Pretestas (pirmas bandymas, matavimas);

4.Posttestas (antras bandymas);

Eksperimento rezultatas:

Posttestas eksperim.-pretestas eksperim.=skirtumas eksperimentinis;

Posttestas kontrol.-pretestas kontrol.=skirtumas kontrolinis;

Priežastinis (eksperimentinis) efektas =

skirtumas eksperimentinis –skirtumas kontrolinis.

Stebėjimas:

Tai toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo būdas, kuris pasireiškia iš anksto apgalvotu (suplanuotu), tikslingu, sistemingu socialinių faktų, kuriuos galima kontroliuoti ir tikrinti, suvokimu ir registracija.

Stebėjimo tipų klasifikacija:

Klasifikacijos pagrindas

1.Stebėtojo santykis su stebimu objektu;

2.Stebėjimo formalizacijos lygis;

3.Kontrolės lygis;

4.Stebėjimo organizavimo sąlygos;

5.Stebėjimo vykdymo vieta;

6.Stebėjimo trukmė.

Stebėjimų įvairovė

1.Įtrauktas, neįtrauktas;

2. Standartizuotas, nestandartizuotas;

3.Kontroliuojamas, nekontroliuojamas;

4.Sisteminis, atsitiktinis, epizodinis;

5.Lauko, laboratorinis;

6.Vienkartinis, panelinis.

Kokybinio tyrimo strategijos:

Atvejo studija;

Biografinė studija;

Etnografija;

Grounded teorijos studija ir kt.

Atvejo studija:

Atvejis gali būti asmuo, grupė, epizodas, procesas, visuomenė, arba koks nors kitas socialinio gyvenimo vienetas (elementas).

Atvejo studija yra socialinio reiškinio tyrimas per visišką (pilną) individualaus atvejo analizę.

Atvejo studijos ypatumai:

Atvejis yra „ribota” sistema-jis turi ribas;

Atvejis yra kažko platesnio, bendresnio dalis;

Net atliekant visuminę atvejo anlaizę, reikalinga tyrimo kryptis;

Naudojami įvairius kokybinio tyrimo metodai, nors galima juos derinti ir su kiekybinio tyrimo metodais;

Iškyla tyrimo duomenų apibendrinimo klausimas.

Atvejo studijų tipai:

Vidinė atvejo studija, kai tiriamas vienas (keli) ypatingi, skirtingi ar panašūs atvejai;

Kolektyvinė atvejo studija, kai siekiant apjungti atskirus atvejus, norima daugiau sužinoti apie tiriamą reiškinį, procesą, pan.

Instrumentinė studija – kai atvejis tiriamas, norint įsigilinti į klausimą ar tobulinti (vystyti) teoriją.

Biografinė studija:

Biografinė studija yra individo ir jo/jos patirties tyrimas, perduodant tai tyrėjui žodžiu arba iš rašytinių
šaltinių (dokumentų, archyvų);

Biografinį metodą galima apibūdinti ir kaip „gyvenimo dokumentų rinkimą ir studijavimą, norint aprašyti individų gyvenimo posūkio momentus”.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1372 žodžiai iš 2711 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.