VILNIAUS AUKŠTESNIOJI ELEKTRONIKOS MOKYKLA
PROGRAMAVIMO KOMPIUTERIAMS SKYRIUS
LEISTA GINTI
SKYRIAUS VEDĖJA
M. AUKŠTOLIENĖ
2000 05
SOCRATES FONDO PROJEKTŲ
APSKAITOS PROGRAMA
DIPLOMINIS DARBAS
DD 4542401 PK 97B
DIPLOMANTAS MINDAUGAS VALANČIUS
2000 05VADOVAS ROBERTAS NARKEVIČIUS
2000 05
RECENZENTAS
2000 05
2000
TURINYS
Įvadas ……………………………………………………………….. psl.
1. Bendroji dalis ………………………………………………………. psl.
1.1. Techninis – matematinis uždavinio aprašymas …………………… psl.
1.2. Programavimo kalbos (taikomųjų programų paketų) aprašymas .. psl.
2. Specialioji dalis …………………………………………………….. psl.
2.1. Uždavinio formulavimas ………………………………………….. psl.
2.2. Algoritmo schemos aprašymas …………………………………… psl.
2.3. Programos aprašymas, reikalavimai jai …………………………. psl.
2.4. Programos derinimo proceso aprašymas ……………………….. psl.
2.5 Programos tekstas (listingas) ir gautų rezultatų įvertinimas …… psl.
2.6. Programos realizavimo instrukcija ………………………………. psl.
3. Ekonominė dalis …………………………………………………… psl.
4. Darbo saugos priemonės …………………………………………. psl.
5. Išvados ir pasiūlymai ……………………………………………… psl.
6. Literatūros sąrašas ……………………………………………….. psl.
7. Reziumė anglų kalba ……………………………………………… psl.
ĮVADAS
Diplominis darbas buvo atliktas įmonėje “Europos Sąjungos SOCRATES programos koordinavimo paramos fondas” (toliau “SOCRATES“).
Europos Bendrijos bendradarbiavimo švietimo srityje programa SOCRATES savo veiklą pradėjo 1995 metais. Vykdydama Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politika, 1996 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė nusprendė prisijungti prie SOCRATES programos, kad paspartintų bendradarbiavimą švietimo srityje, suteiktų galimybių glaudesniems dalykiniams ryšiams tarp Lietuvos Respublikos ir ES švietimo institucijų.
Lietuvos švietimo institucijos gali dalyvauti SOCRATES projektuose kartu su partneriais iš ES valstybių narių, pagal skirtingas SOCRATES programos paprogrames:
1. Aukštosios studijos (ERASMUS) – parama universitetams, siekiant suteikti studijoms europinius standartus, bei stipendijos studentų mobilumui remti;
2. Mokyklinis ugdymas (COMENIUS) – mokyklų partnerystės europiniai ugdymo projektai; darbuotojų, kurie dėl savo darbo pobūdžio priversti dažnai keisti gyvenamąją vietą, migrantų, keliautojų ir čigonų vaikų ugdymas, tarpkultūrinis ugdymas; švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas;
3. Kalbų mokymosi rėmimas (LINGUA) – kalbų mokytojų rengimo europinio bendradarbiavimo programos; kvalifikacijos kėlimas užsienio kalbų mokymo srityje; asistentūra būsimiems kalbų mokytojams; priemonių, reikalingų kalbos dėstymui ir mokymuisi bei kalbos mokėjimui įvertinti, rengimas; bendri kalbų mokymosi projektai;
4. Distancinis mokymas (ODL) – Europos šalių bendradarbiavimo ODL srityje rėmimas; ODL taikymo kitose SOCRATES programos dalyse numatytai veiklai rėmimas;
5. Suaugusiųjų švietimas;
6. Keitimasis informacija ir patirtimi švietimo sistemų bei švietimo politikos srityse ir (NARIC, ARION, EURYDICE).
Pagrindinis “Europos Sąjungos SOCRATES programos koordinavimo paramos fondo” tikslas – skleisti informaciją apie SOCRATES teikiamas galimybes bei padėti Lietuvos švietimo institucijoms, norinčioms dalyvauti šioje programoje.
Šiam fondui priklauso keliasdešimt agentūrų iš daugelio Europos šalių. Jos tarpusavyje palaiko glaudų ryšį, kurį užtikrina specializuotas NETY tinklas skirtas duomenų mainams. Duomenys apie įvairius projektus saugomi duomenų bazėje “SocLink”, kuri įdiegta kiekvienos agentūros kompiuteriniame tinkle.
Sistemos techninė bazė yra:
• kompiuteriai HP Vectra 200MHz su 32 MB operatyviąja atmintimi;
• monitoriai HP;
• Windows 95, Windows NT.
Naudojama ši programinė įranga:
• duomenų bazių valdymo sistemos: Microsoft Access 97;
• elektroninės lentelės: MS Excel 97;
• tekstų redaktoriai: MS Word 97;
Diplominio darbo tema ,, Socrates fondo projektų apskaita “. Tai fondo vykdomų projektų apskaitos dalis, skirta duomenims kaupti ir ataskaitoms rengti. 1. BENDROJI DALIS
1.1. TECHNINIS – MATEMATINIS UŽDAVINIO
FORMULAVIMAS
Rašydamas diplominį darbą naudojau tokią techninę ir programinę įrangą :
Kompiuteris IBM PC tipo personalinis kompiuteris
Procesorius AMD K6 300 3D.
Kietasis diskas Seagate 4.3 GB.
Operatyvioji atmintis 32 MB: 32 MB SDIMM.
Video plokštė SW S3 4 MB SGRAM AGP.
CD-ROM įrenginys 32 NEC.
Lanksčių diskelių įrenginys 1.44 MB Samsung 3.5’’.
Garso korta Yamaha3D.
Klaviatūra standartinė, 101 klavišo.
Pelė Genius.
Monitorius Hansol.
Tipas SVGA.
Įstrižainė 15 colių.
Raiška 800×600
dpi.
Operacinė sistema – Windows95.
Programinė įranga:
Duomenų bazių valdymo sistema Microsoft Access 97;
Aiškinamasis raštas parašytas naudojant tekstinį redaktorių Microsoft Word 97;
Brėžiniams atlikti buvo naudojamas grafinis paketas CorelDRAW 8.
1.2. PROGRAMAVIMO KALBOS APRAŠYMAS
Microsoft Access 97 – galinga duomenų bazių valdymo sistema. Ji skirta tiek nedidelėm, viename personaliniame kompiuteryje esančiom, tiek ir tinklinėm duomenų bazėm. Ms Access 97 yra viena iš populiaraus programinio produkto Microsoft Office 97 komponenčių, todėl ji lengvai suderinama su Ms Exel elektroninėmis lentelėmis, Ms Word tekstiniu redaktoriumi. Tai leidžia automatizuoti nedidelių firmų, organizacijų darbą, sutaupyti laiko. Be to Ms Access 97 pasižymi savybėmis, kurios labai praverčia kuriant vidutinio dydžio duomenų bazes:
• Galimybė įdiegti duomenų bazę kompiuterių tinkle;
• Vartotojų teisių ir saugumo administravimas. Microsoft Access turi priemonių, kurios leidžia užregistruoti vartotojus ir jų grupes, suteikti slapyvardžius bei nustatyti duomenų valdymo teises;
• Didelis našumas. Microsoft Access turi pakankamai daug priemonių, kurios pagreitina įvairios paskirties duomenų bazių kūrimą: pagalbininkai Wizards, išraiškų konstruktoriai Expression Builder, įvairūs analizatoriai Analyzer, automatinio apipavidalinimo mechanizmai Auto Format, dokumentatoriai Database Documentator ir kt.;
• Kokybiškai apipavidalinamos duomenų įvedimo formos ir ataskaitos. Microsoft Access galima sukurti vaizdžias duomenų įvedimo formas ir paruošti bei atspausdinti sudėtingos formos blankus, ataskaitas ir kitokius dokumentus;
• Patogius grafinis interfeisas;
• Windows grafinė aplinka. Informacijai pavaizduoti galima pasirinkti pageidaujamus šriftus, spalvas bei įvairius grafinius elementus;
• Naudojimosi paprastumas. Tiek vartotojai, tiek profesionalai, lyginant su kitomis DBVS, gali daugiau dėmesio skirti savo darbui, o ne darbo procesui;
• Vienas failas. Vienas iš privalumų Microsoft Access yra tas, kad visi kuriami duomenų bazės elementai ir patys duomenys yra talpinami viename faile. Tai patogu kuriant atsargines duomenų bazių kopijas;
• Patogi ir paprasta duomenų banko eksploatacija. Numatytos priemonėmis duomenų bazių bankui defragmentuoti, remontuoti ir šifruoti;
• Dažnai vykdomų operacijų automatizavimas makrokomandomis. Panaudojant savus meniu, valdymo mygtukus arba tiesiogiai iškviečiant makrokomandą galima atlikti iš anksto nustatytą duomenų valdymo, spausdinimo arba kitokią seką;
• Įvykių valdymas, panaudojant Microsoft Access įvykių mechanizmą galima vykdymo metu Run-Time keisti objektų savybes, automatizuoti duomenų tvarkymo operacijas, valdyti klaidas ir t.t.;
Todėl ir buvo pasirinkta “Microsoft Access”. “Microsoft Access 97” yra daugialypis produktas, skirtas įvairaus lygio Microsoft Access ir susideda iš šių pagrindinių objektų: lentelės, užklausos, formos, ataskaitos, makrokomandos, moduliai. Iš vienos pusės tai reliacinė duomenų bazių valdymo sistema, iš kitos aplikacijų (taikomųjų programų) kūrimo priemonė.
Svarbus “Microsoft Access 97” bruožas – tam tikrų veiksmų (pvz., lentelės, formos ar užklausos kūrimo) automatizavimas. Tai atlieka taip vadinami “Wizards” – stebukladariai. Jų pagrindinė paskirtis, padėti neįgudusiam vartotojui, tačiau jie praverčia ir vėliau, padėdami atlikti tam tikrus rutininius darbus. “Wizard” bendrauja su vartotoju pateikdamas serijų klausimą, vis labiau tikslindamas, ko vartotojas pageidauja ir darbo pabaigoje sugeneruoja tam tiką objektą (formą, ataskaitą). Daugeliu atveju rezultatu galima iš karto pasinaudoti arba pakanka atlikti kosmetinius koregavimus.
Vartotojas dirbdamas su “Microsoft Access” visada dirba su jo baze (*.mdb). Šioje bazėje yra (gali būti) laikomi šių kategorijų (tipų) objektai: lentelės (Table), užklausos (Query), formos (Forms), ataskaitos (Reports), makrokomandų rinkiniai (Macro), vartotojo apibrėžtų funkcijų rinkiniai (Modules). Vienu metu galima dirbti su viena (dažniausiai) “Microsoft Access” duomenų baze, kuri iš tikrųjų atitinka tokią sąvoką kaip aplikacija arba projektas. Kiekvienoje aplikacijoje (ypač informacinėse sistemose) galima išskirti duomenų apdorojimo ir vartotojiško interfeiso dalis. Su duomenimis susijusios lentelės ir užklausos, su interfeisu – likusios dalys.
Lentelės (Table)
Lentelė – dvimatė duomenų struktūra susidedanti iš eilučių (įrašų) ir stulpelių (laukų). Lentelėje saugomų duomenų struktūrą (o ir pačius duomenis) apsprendžia laukai ir jų tipai. Lentelę galima pamatyti dviem pavidalais (view) – struktūros modifikavimo (Design) arba peržiūrėjimo (Datasheet).
Kuriant naują lentelę (ar modifikuojant jau esančią) dirbama lentelės struktūros modifikavimo (apibrėžimo) lange. Kiekvienam laukui yra nurodomas vardas, lauko tipas ir lauko aprašymas (nebūtinas). Ši informacija matoma laukų sąraše visada. Einamajam laukui galima nurodyti papildomus atributus-savybes (properties).
Užklausos (Query)
Bendru užklausų vardu yra vadinamos priemonės skirtos dirbti su duomenimis struktūrinės užklausų kalbos (Structured Query Language) SQL sakiniais (operatoriais). Bendrai tariant, SQL operatoriai yra skirti duomenų
išrinkimui (Select queries) ir masiniams pakeitimams, kaip antai: įrašų modifikavimas, pašalinimas, eksportavimas (Action queries). Išrinkimo operatoriaus darbo rezultatas yra lentelės tipo objektas – “dinaminis įrašų rinkinys” (Dynaset). Fiziškai toks rinkinys neegzistuoja, o yra dinamiškai pagaminamas kiekvienų kartų užklausos aktyvavimo metu. Šis užklausos rezultatas gali būti modifikuojamas, jei pakeitimai padarytus šiame rinkinyje galima vienareikšmiškai atvaizduoti į originalių(-ias) lentelę(-es) iš kurių šis rinkinys pagamintas. Masinių pakeitimų (Action query) rezultatas yra pakeitimai atlikti originalioje lentelėje. Abu šiuos užklausų tipus sieja tai, kad įrašų rinkinys (kuriuos reikia gražinti arba su kuriais reikia atlikti pakeitimus) apibrėžiamas tomis pačiomis sąvokomis.
Ataskaitos(Reports)
Ataskaitų kūrimas dažniausiai yra viena iš pagrindinių aplikacijos dalių, todėl priemonėms, palengvinančioms ataskaitų kūrimą yra skiriamas didelis dėmesys. Access palaikomas ataskaitų generavimo modelis yra paremtas apibendrintos ataskaitos formos aprašymo įvaizdžiu ir turi daug bendrybių su kitais programiniais produktais.
Tiek pati ataskaita (jos forma-šablonas), tiek jos dalys ir tose dalyse pateikiama informacija aprašoma nurodant atitinkamų objektų savybes (properties) iš tam tikro jų rinkinio (tokio, kokį gali apdoroti ataskaitų išvedimo mechanizmas).
Formos(Forms)
Formos – pagrindinis interfeiso su vartotoju realizavimo elementas. Duomenys Access sistemoje į lenteles gali būti įvedami ir pasinaudojus standartiniu interfeisu (Table (arba Query) /Open), tačiau formos suteikia daugiau aiškumo interfeisui, leidžia atlikti papildomų įvedamų duomenų kontrolę bei palengvinti laukų, koduojamų pagal kitų lentelę įvedimų. Tik formose galima pilnai išnaudoti OLE technologijos teikiamus privalumus. Kita vertus, vartotojiškame interfeise būna elementų, kurie nėra tiesiogiai susiję su lentelės duomenimis – tai filtro, greitos paieškos laukai, vizualizacijos parametrų nustatymas ar panašiai.
MAKRO(Makro)
Viena iš šešių objektų klasių, apibrėžtų Access aplikacijos modelyje yra makro. Makro (Macro) – tai komandų, kurios iš esmės atitinka vartotojišku interfeisu nurodomus veiksmus, rinkinys. Šis komandų rinkinys sudaromas, išsaugomas ir gali būti įvykdytas daug kartų. Galima nurodyti (jo vardu) tam tikrą makro, kaip reakciją į kokį nors (bet kokį) įvykį. Makro suteikia pakankamai daug galimybių realizuoti paprastą interfeisą ir yra “pigi” alternatyva programavimui Access Basic kalba. Makro taip pat yra tinkama priemonė.
Makro susideda iš sekos tam tikrų komandų ar veiksmų (action), kurie atliekami nuosekliai. Silpnąja Makro dalimi reiktų laikyti būtent šį iš anksto apibrėžtą nuoseklumą ir beveik neegzistuojantį situacijų, atsirandančių makro vykdymo metu apdorojimą.
Database lange pasirinkus Makro kategorijų, galime jau sukurtų makro įvykdyti (Run) arba redaguoti (Design), arba sukurti naują (New). Makro kūrimo langas primena lentelės struktūros (laukų) apibrėžimo langą: viršutinėje lango dalyje matome sąrašą veiksmų (Action) su galbūt nurodytu komentaru (Comment). Einamajam veiksmui apatinėje lango dalyje matome tam veiksmui būdingų papildomų parametrų (Action arguments) sąrašą.
Kaip ir lentelės atveju, kai kuriems parametrams būtina nurodyti jų reikšmes, o kai kuriems galima ir nenurodyti. Pvz., veiksmui atidarančiam formą (OpenForm) būtina nurodyti kurią formą atidaryti, t.y. nurodyti formos vardą kaip argumento (FormName) reikšmę (susišaukia su lentelės lauko vardu, kuris yra privalomas). Tuo tarpu formai taikomo filtro (FilterName) arba duomenų režimo (DataMode) galima ir nenurodyti (atitinka lauko savybę Format, kuri gali būti ir nenurodyta). Tokia samprata labai palengvina pasinaudojimą makro, o dar ir todėl, kad daugeliu atveju leidžiama pasirinkti argumentų reikšmes iš pateikiamo sąrašo. Tam tikri paprasti veiksmai gali būti nurodomi ir “Vilk ir numesk” (Drag and drop) interfeisu (pvz., formos atidarymas).
2. SPECIALIOJI DALIS
2.1. Uždavinio formulavimas
Diplominio darbo tema ,, Socrates fondo projektų apskaitos programa “.
Paskirtis. Ši programa – fondo vykdomų projektų apskaitos dalis, skirta duomenims kaupti ir peržiūrėti, ataskaitoms rengti ir spausdinti, duomenų paieškai atlikti.
Uždavinio sprendimo periodiškumas:
1. Fondo projektų specifikos analizavimas;
2. Algoritmo schemos sukūrimas;
3. Duomenų bazės sukūrimas;
3.1. Lentelių, kuriose bus saugomi duomenys, sukūrimas;
3.2. Ekraninių formų informacijai įvesti – išvesti sukūrimas;
3.3. Paieškos sistemos ataskaitoms realizavimas;
3.4. Ataskaitų, skitų vaizdžiam informacijos pateikimui, sukūrimas;
4. Duomenų bazės pritaikymas veikimui tinkle, vartotojų sukūrimas, teisių jiems priskyrimas.
Programos tikslai:
1. Duomenų kaupimas, redagavimas, peržiūra
2. Duomenų paieška
3. Ataskaitų ruošimas, spausdinimas
4. Veikimas ,,tinklo” režime
Pradiniai duomenys:
Programinės bylos Lenteles.mdb struktūra
Lentelės
1. Duomenys apie projektus mokytojų kvalifikacijai kelti užsienyje (lentelės Lingua B
pskritis Text 20
Adresas Memo
DalVardas Text 20
DalPavard Text 20
Pareigos Text 20
Kursų vieta Memo 50
Nuo Text 20
Iki Text 20
Pastabos Memo
PaprSuma Currency
GalutinSuma Currency
PirmasMok Currency
AntrasMok Currency
GalutineSuma Currency
2. Duomenys apie projektus tarp Lietuvos studento ir užsienio institucijos
(lentelės Lingua CAsistentai struktūra)
Pavadinimas Tipas Dydis
Numeris Text 25
Roundas Text 20
Statusas Text 10
AsVardas Text 20
AsPavard Text 20
Raj Text 20
Apskritis Text 20
AsAdresas Memo
MoksloVieta Memo
PageidaujamaSalis1 Text 20
PageidaujamaSalis2 Text 20
PageidaujamaSalis3 Text 20
AsInstitucija Text 50
AsStatusas Text 50
Adresas Memo
PaprSuma Currency
GalutinSuma Currency
PirmasMok Currency
AntrasMok Currency
GalutineSuma Currency
3. Duomenys apie projektus tarp užsieniečio studento ir Lietuvos institucijos
(lentelės Lingua CInstitucijos struktūra)
Pavadinimas Tipas Dydis
Numeris Text 25
Roundas Text 20
Statusas Text 10
InstitucijosPav Text 50
InsStatusas Text 50
Raj Text 20
Apskritis Text 20
Adresas Memo
AsVardas Text 20
AsPavard Text 20
InsAdresas Memo 50
MoksloVieta Memo 50
PaprSuma Currency
GalutinSuma Currency
PirmasMok Currency
AntrasMok Currency
GalutineSuma Currency
4. Duomenys apie projektus tarp Lietuvos ir užsienio institucijų (lentelės Lingua E struktūra)
Pavadinimas Tipas Dydis
Numeris Text 25
Roundas Text 20
Statusas Text 10
InstitucijaLiet Text 50
MokStatusas Text 50
Raj Text 20
Apskritis Text 20
Adresas Memo
UzInstitucija Text 50
UzMokStatusas Text 50
UzAdresas Memo
ProjPav Text 100
TrumpasAprasymas Memo
Nuo Text 20
Iki Text 20
DarboKalba Text 20
Berniukai Number
Mergaitės Number
Mokiniai, su specialiais poreikiais Number
Jauniausias Number
Vyriausias Number
Vyrai Number
Moterys Number
Berniukai1 Number
Mergaitės1 Number
Jauniausias1 Number
Mokiniai, su specialiais poreikiais1 Number
Vyrai1 Number
Moterys1 Number
PaprSuma Currency
GalutinSuma Currency
PirmasMok Currency
AntrasMok Currency
GalutineSuma Currency
5. Duomenys apie direktorių vizitus (lentelės Com1/PrViz struktūra)
Pavadinimas Tipas Dydis
Numeris Text 25
Biudzetiniai metai Text 20
Statusas Text 10
Nuo Text 10
Iki Text 10
KaipSurastPart Text 20
KonAsVardas Text 20
KonAsPavarde Text 20
KonAsmTelefonas Text 20
MokyklPav Text 50
Salis Memo
MokAdr Memo
PaprSuma Currency
GalutinSuma Currency
PirmasMok Currency
AntrasMok Currency
GalutineSuma Currency
Data Date/Time
ProjektoTema Text 100
6. Duomenys apie projektus, kuriose dalyvauja kelios institucijos (lentelės Comenius1 struktūra)
Pavadinimas Tipas Dydis
Projekto numeris Text 25
Projekto pavadinimas Text 100
Tema Memo
Mobilumas Text 50
Projekto trukmė Text 20
Ar pasinaudojo parengiamaisiais vizitais ? Text 20
Kiti projektai Memo
Institucijos pavadinimas Memo
Statusas Text 10
Apskritis Text 20
Raj Text 20
Adresas Memo
Berniukai Number
Mergaitės Number
Mokiniai, su specialiais poreikiais Number
Jauniausias Number
Vyriausias Number
Vyrai Number
Moterys Number
Berniukai1 Number
Mergaitės1 Number
Vyriausias1 Number