Sokio istorija
5 (100%) 1 vote

Sokio istorija

JUDESIO MENO IŠTAKOS

“Senelė ne šoko o tarytum kažką pasakojo. Štai ji tylutėliai eina susimąsčiusi, linguodama, žiūrėdama aplinkui iš po rankos, ir visas jos didelis kūnas neryžtingai supasi, kojos atsargiai liečia taką. Staiga kažko išsigandusi sustojo, suvirpėjo, veidas apsiniaukė ir tuoj pat nušvito gera,malonia šypsena. Pasitraukė į šoną kažkam užleisdama kelią, kažką nustumdama ranka; nuleidusi galvą apmirė , įsiklausydama, vis linksmiau šypsodama, – ir staiga pašoko iš vietos, ėmė suktis viesulu, visa pasidarė lieknesnė, aukštesnė, ir jau nebebuvo galima nuo jos atitraukti akių – tokia pašėlusiai graži ir miela ji darydavosi šitais nuostabaus grįžimo į jaunystę akimirksniais”.

/M.Gorkis/



Tokį neišdildomą įspūdį vaikystėje paliko M.Gorkiui šokanti senelė. Senelė šoko taip, kaip išmoko iš tėvų, senelių, kaimynų, kaip ji pati jautė, suprato,pergyveno. Šokio ir dainos, kaip linų rovimo ir duonos kepimo, ji išmoko gyvendama. Tai – liaudies kūryba ir ji perduodama iš kartos į kartą.

Poreikis kurti, liaudies kūryba atsirado kartu su žmonija ir kartu su ja vystėsi, kito. Nepriklausomai nuo to, neįmantri, neišmoninga ši kūryba ar išdailinta, ji meninėmis priemonėmis atspindi savo meto tikrovę, parodo, kaip žmogus suvokė jį supančią aplinką. Liaudies kūryba savitomis formomis atspindi apbendrintą žmonių patirtį,siekimus,darbą ir išreiškia tai per tarpusavio santykius, apeigas, papročius.

“Šokis – kūno kalba, gimė su pirmaisiais žmogaus žingsniais… Šokis buvo pirmasis religinis veiksmas. Senovės Graikijos ir Azijos mitologija laiko jį kūrybos akto simboliu”,- rašoma autorių kolektyvo knygoje apie teatrą. Ir tai ne tuščias teiginys, nes mitologijoje slypi ir istorijos faktai.

Liaudies choreografija – viena iš liaudies kūrybos šakų, kurioje žmogaus pergyvenimai, emocijos, darbinės veiklos patirtis, gyvenimo būdas ir t.t. išreiškiami ritmiškais judesiais ir mimika. Šokio ištakų, kaip ir viso meno ištakų, reikia ieškoti žmonijos vaikystėje. O kada ir nuo ko menas prasidėjo, iš kur jis atsirado? Į tuos klausimus nėra vieningo atsakymo.

Liaudies kūrybos ištakas tyrinėję ir tyrinėjantys mokslininkai sukūrė nemaža liaudies kilmės teorijų, bet nė viena iš jų įtikinamai nepaaiškina meno atsiradimo priežasčių, kitos remiasi sugalvotomis prielaidomis. Su viena kita kilmės teorija reikia trumpai susipažinti, nes kai kurios iš jų padeda geriau suprasti patį atsiradimo procesą.



Viena meno kilmės teorija – religinė. Ja lengviausiai paaiškinama meno kilmė: meną sukūrė ir perdavė žmonėms dievas ar dievai.graikai net paskyrė šokių deive Dzeuso dukterį Terpsichorą. Indų tikėjimuose šokį žmonėms davęs ir išmokęs juos šokti dievas Šiva. Egiptiečių dievas Bes, vaizduojamas nykštuku, buvęs šokio meistras. Visi meksikiečių dievai buvo šokėjai, juos vaizdavo su būgneliais ant kojų ir visada palydimus muzikantų. Nemaža pirmykščių žmonių taip pat tikėjo, kad žmones šokti ir kitų menų išmokė dvasios, kažkokie nežemiški protėviai ir panašiai.



Meninio instinkto teorija siekia senosios Graikijos laikus. Platonas tai siejo su įgimtomis idėjomis. Jis aiškino, kad dar prieš žmogui gimstant dvasia jau klajoja už realių daiktų pasaulio ir kaupia patirtį, brandina idėjas ir dieviškąjį grožį. Kai dvasia realizuojasi žmogaus kūne, ji nusikelia į kažkada matytus prisiminimus ir kuria grožį. Taigi žmogus kuriąs instinktyviai, vedamas estetinio jausmo, neteikdamas savo kūrybai prasmės. Toks aiškinimas sumenkintų visuomeninį meno reikšmingumą. M.Kosvenas teigia, kad “ estetizmas nėra meno šaltinis, o menas kaip ir gamta pats auklėja ir vysto žmogaus estetinius jausmus”. Kartu jis pabrėžia, kad meno nereikia kildinti iš ideologinio reiškinio, nes pirmykščio žmogaus meno šaltinis yra jo darbinė veikla. Tokios pat nuomonės laikosi ir V.Vsevolodskis-Gerngrosas sakydamas, kad “…meno kūrinio sukūrimas buvo ankstesnis už estetinio jausmo formavimąsi…”.



Labai paplitusi pamėgdžiojimo teorija. Dar Aristotelis rašė: “Apskritai poezijai, kaip atrodo, pradžią davė dvi priežastys, ir jos glūdi žmogaus prigimtyje. Iš tikrųjų iš pat vaikystės yra įdiegtas žmonėms noras pamėgdžioti. Tuo žmogus ir skiriasi nuo kitų gyvūnų, kad jis labiausiai yra linkęs pamėgdžioti ir pirmąsias žinias įgyja pamėgdžiojimo dėka…”. K.Mošynskis šokio kilmę sieja su drama, kuri, savo ruožtu, kilo iš mimikos, o miminiai šokiai ir jiems artimi rateliai apie kiškius, žvirblius, elnius ir t.t. kilo iš žvėrių judesių vaizdavimo.Nemaža šalininkų turi žaidimo teoriją, nors ji neretai susišaukia su pamėgdžiojimo teorija. Oland7 mokslininkas J.Huizingas , didžiausias šios teorijos šalininkas ir proppaguotojas, teigia, kad “…kultūra prasideda ne kaip žaidimas ir ne iš žaidimo, bet daugiausia žaidime”. Žaidimo esmę jis trumpai apibrėžia taip: “Žaidimas yra kova dėl ko nors arba ko nors vaizdavimas”.

Žaidimo teoriją palaiko ir K.Zachsas sakydamas, kad “…žmonių šokis savo pradmenimis yra džiaugsmo nuspalvinta reakcija, ritminės tvarkos siekiantis jėgų pertekliaus žaidimas. Bet ir šiuo atveju žmogus skiriasi nuo gyvūno tuo, kad susilieja jausmas ir
mąstymas, kad žaidimas ieško minties ir turinio ir nesąmoningai veda į tikslingą veiksmą”. E.Grosė laikosi nuomonės, kad žaidimas yra pereinamoji forma tarp praktinės bei estetinės veiklos ir artimas menui, nes džiaugsmas glūdi veiksme, nepaisant kad žaidimu siekiama kokio nors tikslo.

Žaidimui, kaip pažinimo ir patirties įvertinimo šaltiniui, ir ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, visada teko ir tenka svarbus vaidmuo.

Tačiau bene daugiausia šalininkų susilaukė darbo teorija. Žymiausias šios teorijos atstovas K.Biucheris ne mažesnę reikšmę menui atsirasti teikė ir ritmui, todėl iš visų meno rūšių į pirmą vietą jis iškelia šokį. Ir pirmiausia pradeda nuo ritmo: “Ritmo, kaip darbą palengvinančio ir pagyvinančio, reikšmė tokia svarbi ir visuotina, kad negalima abejoti jo buvimu ir tuose darbuose, kur nėra garso…”.apie darbo ir šokio santykį jis sako, kad “…daugelis pirmykščių tautų šokių yra ne kas kita, kaip sąmoningas tam tikrų gamybinių veiksmų pamėgdžiojimas. Tuo būdu, turint galvoje šį mimišką vaizdavimą, darbas būtinai turėjo eiti pirma šokio”. Dėl pastarojo teiginio dviejų nuomonių negali būti. Juk aišku, kad pirma reikėjo linus pasėti, juos apdoroti, kad būtų galima šiuos darbus panaudoti šokiuose ir rateliuose, pirma žmogus turėjo pamatyti skrendantį paukštį ir tik po to vaizduoti jo skridimą ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1082 žodžiai iš 3525 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.