ŠOKIS
DALYKO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Pagrindinis šokio dalyko tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą, pra-smingai savo kūrybines galias tenkinti gebančią asmenybę, sudaryti galimybes įgyti kiekvienam žmogui būtiną bendrąją šokio raiškos patirtį ir išprusimą.
•
Siekiama, kad moksleiviai:
• plėstų ir kauptų judesių/šokio patirtį, lavintų kūno kinestezines galias, leidžiančias šokio raiškos priemonėmis komunikuoti ir pa-tirti meninius bei estetinius išgyvenimus;
• įgytų šokio kūrybos patirties ir ją plėstų, ugdytųsi gebėjimus, reikalingus savarankiškai kurti, pristatyti kūrybinės raiškos rezulta-tus ir aktyviai dalyvauti kultūriniame bendruomenės gyvenime;
• analizuotų ir vertintų šokio kūrinius meniniu, estetiniu, istoriniu, kultūriniu požiūriais, susipažintų su šokio meno raida, žymiau-sių Lietuvos ir pasaulio choreografų kūrybos idėjomis;
• pažintų dabarties šokio stilistinę įvairovę, jos santykį su praeities šokio menu, šiuolaikinių technologijų ir masinių informavimo priemonių poveikį šokio menui;
• puoselėtų judesių, scenos ir bendravimo kultūrą, ugdytųsi estetinę nuovoką;
• suvoktų meno, kultūros ir kitų gyvenimo veiklos sričių tarpusavio sąsajas, meninės patirties reikšmę visapusiškai asmenybės sa-viugdai.
DALYKO STRUKTŪRA
Šokio dalykas apima šias sritis:
– judesio/šokio raišką (atlikimo ir kūrybos procesus);
– šokio raiškos (etiudų, improvizacijų, šokių, koncertų, spektaklių) stebėjimą, suvokimą, interpretavimą ir vertinimą;
– šokio kūrybos būdų, procesų, formų, iškiliausių kūrėjų, šokio istorinės kultūrinės raidos, sąsajų su kitomis meno šakomis pažini-mą;
– šokio žinių ir raiškos gebėjimų pritaikymą socialiniame ir kultūriniame vietos bendruomenės gyvenime (dalyvavimas įvairiuose meno projektuose, akcijose, renginiuose).
TURINYS
BENDRASIS KURSAS
Judesio/šokio raiška:
kūno kinestezinių galių pažinimas (koordinacija, lankstumas, stiprumas, pusiausvyros pojūtis, laisvas natūralus judėjimas), jude-sių/šokio kalbos turtinimas;
šokio atlikimas: technikos ir stiliai (pvz. tautinis (folklorinis, sceninis), klasikinis (baletas), šiuolaikinis (Graham, Limon, kontak-tinio judėjimo technikos), istorinis, pramoginis, džiazo šokis, breikas, hiphopas ir t.t.);
individualus kūrybinių choreografo idėjų perteikimas, remiantis savo patirtimi, išgyvenimais;
– improvizavimas ir komponavimas pavieniui, poroje ar grupėje su muzika (pvz., aplinkos, rankų ir/ar kojų sukeliamais garsais, balsu, įvairių stilių muzika – viduramžių, baroko, romantine, šiuolaikine, populiariąja, pasaulio tautų) ar be muzikos:
tam tikra tema (kelionė, virsmas, prisiminimai ir pan.);
pasirinktu šokio stiliumi;
akcentuojant erdvę: įvairiai naudojant vertikalius ir horizontalius erdvės lygmenis, parenkant įvairias kūno padėtis, jude-sių kryptis;
akcentuojant laiką: trukmės, dinamikos (pvz., skirtingos dinamikos judesių jungimas į sekas), akcento, frazės (pradžia, pabaiga, plėtojimas), ritmo (pvz., įvairių judesio ritmų kūrimas), tempo (pvz., to paties judesio atlikimas skirtingais tem-pais) įvairus panaudojimas;
akcentuojant energiją: kreipiant dėmesį į judesių pobūdį, formą, charakterį, įtampą, dinamiką;
– šiuolaikinių technologijų (vaizdo aparatūros, kompiuterio) panaudojimas šokio raiškos kūrimo procesuose.
Stebėjimas, interpretavimas, vertinimas:
• estetinės šokio kūrinio savybės ir sąsajos su istorine kultūrine šokio raida (kilmės, žanro, tematikos, šokio kalbos elementų, tradicijų, vertybių požiūriu);
• XX–XXI a. šokio stilių (formų) įvairovė Lietuvoje (pvz., lietuviško baleto ištakos, išraiškos šokis – D. Nasvytytė, šiuolaikinis šokis, lietuvių liaudies sceninis šokis – J. Lingys, dainų šventės) ir pasaulyje (pvz., JAV šiuolaikinis (modernusis) šokis – I. Duncan, M. Graham, J. Limon, S. Paxton, baletas – G. Balanchine), Rusijoje (rusų baleto reformatoriai – M. Fokinas, V. Nižinskis), Prancūzijoje (rusų baleto sezonai, R. Petit, M. Bejart, šiuolaikinio šokio sprogimas), Vokietijoje (R. Labanas, ekspresionistinis šokis, šokio teatras – P. Bausch, J. Kresnik), Japonijoje (butoh – Kazuo Ohno), aktualūs jaunimo šokio stiliai ( breikas, hiphopas) ir kt.;
• visuotiniai kultūros ženklai (pvz., religiniai, mitologiniai, etnokultūriniai motyvai ir simboliai) šokio kūriniuose;
• tradiciniai ir netradiciniai meno šakų tarpusavio ryšiai bei sąsajos su įvairiomis gyvenimo veiklos sritimis. Šiuolaikinių technologijų, masinių informavimo priemonių poveikis šokio meno vertybėms.