Sokrato Etika
1. Sokrato asmenybė
Šio asmens gyvenimo tikslas buvo filosofija, todėl Sokratas daugiau niekuo nesirūpino nei šeima, nei turtu tik mąstymu, filosofavimu. Pagrindinė jo veiklos terpė buvo Atėnų gatvės ir aikštės, kilmingų ir žinomų piliečių namai. Jo gyvenimas tai nuolatiniai pokalbiai bei dialogai. Šis žmogus taip pat buvo fiziškai stiprus ir šaltakraujis, dalyvavo karuose. Jo netraukė materialūs dalykai, ištisus metus vilkėjo tą patį nutrintą drabužį, net valgė saikingai.
O svarbiausia tai, kad žmonės ne iš karto, bet ėmė gerbti Sokratą už jo mintis nepaisydami jo neįprastos piliečiui išvaizdos ir elgesio.
Sokrato dorovinė ir pilietinė pozicija
Sokratas laikėsi pagrindinių polio įstatymų ir religinių priedermių, nes šiuos reiškinius suvokė ne iš religinės, o iš socialinės ir politinės pusės. Reikia laikytis įstatymų norint išlaikyti vietisą visuomenės gyvenimą. Vsgi Sokratas nepripažįsta minios, bendruomenės vienmintiškumo principo „Daugumos nuomonė ne visada būna teisinga“. Sokratas mąsto savarankiškai ir pats vertina valstybės veiklą, tokiu būdu atranda nemažai ydų. Toks dorovės normų, papročių nagrinėjimas buvo vertinamas šventavgišku elgesiu.
2. Pagrindinės Sokrato etikos idėjos ir sąvokos
Žinojimas kaip savojo nežinojimo žinojimas
Visų pirma žmogus turi pažinti pats save, suprasti savo vidų, jame atrasti tai, ko jis siekia ir kas jį padarys laimingą. Tik tada galima siekti išorinio žinojimo. Visgi išorė yra empirinis pasaulis, o daug svarbesnis yra žmogaus vidus. Kartais suprasti, kad esi ne visažinis yra daug išmintingiau nei manyti, kad žinai viską.
Sielos gerovė ir sveikata
Žmogus savo dėmesį turi nukreipti į sielą ir tik iš jos kilusi dorybė oadės jums pasiekti turtus kasdienybėje, o ne atvirkščiai. Gėris ir blogis kyla iš sielos (atseit siela nusprendžia, ką žmogus darys… Fausto pastabe:), o jos pagrindinis elementas yra protas.
Žinojimas – didžiausioji dorybė <– svarbiausia Sokratos etikos tezė
Bandant paaiškinti įvairias žmonių dorybes sunku arba net netinka jas taikyti tik pagal lytį ar amžių. Visos dorybės turi bendrą pamatą – protą.Dorybė/protas šie žodžiai tarpusavyje taip susiję, jog atvirkščias teiginis dorybė – protas irgi puikiai veikia/galioja. Etinė racionali savižyna ir laikoma dorovės kaip kultūros reiškinio pamatas.
Nors dorybė turi daug reikšmių, jas jungia visuotinė reikšmė. Tik žmogus supratęs protą, sugebėjęs pamatyti gėrį, atskirti jį nuo blogio toliau vadovausis tik protu, o tai reiškia – elgsis gerai, dorovingai.
Nežinojimas yra blogo elgesio priežastis