Sokrato gyvenimas
5 (100%) 1 vote

Sokrato gyvenimas

Turinys

1. Sokrato gyvenimas ………………………………………………… 3

2. Sokrato etinės pažiūros .……………………………………………. 6

2.1 Žinojimas – didžiausia dorybė …………………………………….. 6

2.2 Dorybės sąvokos turinys ir etinė prasmė ………………………….. 7

2.3 Ar dorybės išmokstama? ..…………………………………………. 7

3. Išvados ..…………………………………………………………….. 8

4. Literatūros sąrašas ..………………………………………………… 9

1 Sokrato gyvenimas

Sokratas gimė 77-osios olimpiados metais (469m.pr.Kr.) Alopekėje (netoli Atėnų) akmenskaldžio Sofronisko ir pribuvėjos Fainaretės šeimoje. Jis buvo antras sūnus. Pagal tuometinį paprotį gimus sūnui tėvas kreipėsi į orakulą patarimo, kaip jį auklėti. Atsakymas buvo toks: tegu jis daro tai, kas jam šauna į galvą, o tėvai neturėtų trukdyti laisvai skleistis sūnaus polinkiams ir potraukiams, nes jis turįs savyje vidinį vadovą visam gyvenimui, kuris pranokstąs geriausius mokytojus ir auklėtojus (tai, ką vėliau Sokratas vadino daimonion). Jaunystėje Sokratas gavo gerą pradinį išsimokslinimą, o sulaukęs 18 metų tapo Atėnų piliečiu, davęs priesaiką laikytis įstatymų. Kaip ir visi graikų jaunuoliai, Sokratas atliko karinę prievolę.

Sokrato jaunystės laikais Atėnai garsėjo kaip politikų, karvedžių, jūreivių, prekijų ir menininkų miestas, bet filosofų neturėjo. Pirmasis savas Atėnų filosofas buvo Archelajas.

Pasibaigus Peloponeso karui (404 m.pr.Kr.), Graikijoje įsigalėjo oligarchija ir vadinamoji trisdešimties tironija, kuriai vadovavo buvęs Sokrato mokinys Kritijas. Prasidėjo susidorojimai su nepaklusniais piliečiais. Sokratas, būdamas ištikimas teisėtumui, atvirai priešinosi tokiai politikai, todėl jam buvo uždrausta mokyti jaunuolius. Po metų trisdešimties tironija žlugo, vės sugrįžo demokratija, tačiau Sokratas nebuvo paliktas ramybėje. Žinoma, ir Sokratas nesitaikstė su tuo, kas jam buvo nepriimtina. Demokratijos idealu jis laikė Perikijo valdymo laikus (443-430m.pr.Kr.) ir naująją Atėnų demokratiją vertino kritiškai.

Sokrato asmenybė įkūnija tauriausias žmogaus dvasines ir moralines savybes. Tai buvo žmogus, kuris gyveno taip, kaip pats mokė gyventi kitus. Jis buvo nepaprastai teisingas, kuklus, ištikimas savo draugams, savaip dievobaimingas ir itin nuosaikus fizinių poreikių atžvilgiu. Kaip savo valstybės pilietis, jis ištikimai tarnavo savo tėvynei, karo metais narsiai ją gynė, taikos metu taip pat rodė ištikimybės pareigai pavyzdį, drąsiai gindamas tiesą ir nuo įsiaudrinusios minios, ir nuo pareigūnų piktnaudžiavimo įstatymais. Kaip tik tuo o ypač savo gyvenimo būdu Sokratas išsiskyrė iš kitų atėniečių. Jis mėgdavo ištisas dienas klajoti po miestą ir pasišnekėti su kiekvienu, ką tik sutikdavo savo kelyje. Visiems imponuodavo ne tik jo samprotavimai ir pamokymai, bet ir išorė. Priešingai puošniai apsirengusiems sofistams, Sokratas dėvėjo paprastą apsiaustą, vaikščiojo daugiausia basas. Daugelis į jį žiūrėjo kaip į keistuolį, kuris kvaršina žmonėms galvas savo plepalais ir nepajėgia pasirūpinti nei savo šeima, nei pačiu savimi.

Iš tikrųjų kai kuriais atžvilgiais Sokrato elgesys priminė pagarsėjusių sofistų veiklą, tačiau nuo jų jis skyrėsi ne tik tuo, kad už teikiamas pamokas neimdavo jokio užmokesčio, bet ir savo mokymo turiniu. Jo esmė buvo lavinti žmogaus protą, kad jis geriau pažintų save, o pažinęs save žmogus gali nukreipti savo gyvenimą teisinga linkme ir išmintingai naudotis visomis žemiškomis gėrybėmis. Be to, priešingai negu sofistai, kurie dėjosi visažiniais išminčiais. Sokratas visada sakydavo: “Aš žinau, kad nieko nežinau”(“oida ouden eidos”). Vieši filosofiniai pokalbiai buvo didžiausia Sokrato aistra, kuri taip buvo jį užvaldžiusi, kad jis visiškai nebesirūpino nei savo šeimos buities reikalais, nei savimi. Savo gyvenimo prasme jis laikė mokyti žmones pažinti tikrąsias gyvenimo vertybes. Nors jis gyveno nepritekliuje ir skurde, tačiau visuomet atsisakydavo jam ne kartą siūlyto geresnio būsto, žemės, maisto produktų. Stengėsi gyventi pats iš savęs, tenkindamasis minimumu. Jis buvo įsitikinęs, kad siekimas praturtėti iškreipia žmogų iš doros ir tiesos kelio. Plačiai žinoma, kaip kartą apsilankęs turguje jis nusistebėjo:”Kiek čia daug daiktų, kurių man nereikia”. Tad suprantama, kad tokios Sokrato nuostatos negalėjo patenkinti jo žmonos Ksantipės, ant kurios pečių gulė visi ūkio ir buities rūpesčiai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 689 žodžiai iš 2258 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.