Sokrato gyvenimas ir jo etinės pažiūros
5 (100%) 1 vote

Sokrato gyvenimas ir jo etinės pažiūros

SOKRATO GYVENIMAS

Turbūt retas nėra girdėjęs Sokrato vardo. Ir dažniausiai žinom Sokratą kaip garsiojo posakio „Žinau, kad nieko nežinau“(„oida ouden eidos“) autorių. Posakis ir liktų posakiu, jeigu Sokratas nebūtų atradęs to, ko iki jo dar niekas nebuvo žinojęs.

Sokratas (469-399m. p. m. e.), kaip ir Demokritas, gyveno tuo metu, kai graikai pagaliau apsigynė nuo Persijos. Sokratas gimė skulptoriaus Sofronisko ir pribuvėjos Fainaretės šeimoje. Jis buvo antras sūnus. Pagal tuometinį paprotį, gimus sūnui tėvas kreipėsi į orakulą patarimo, kaip jį auklėti. Atsakymas buvo toks: tegu jis daro tai, kas jam šauna į galvą, o tėvai neturėtų trukdyti laisvai skleistis sūnaus polinkiams ir potraukiams, nes jis turįs savyje vidinį vadovą visam gyvenimui, kuris pranokstąs geriausius mokytojus ir auklėtojus ( tai, ką vėliau Sokratas vadino daimonion). Jaunystėje Sokratas gavo gerą pradinį išsimokslinimą, o sulaukęs 18 metų tapo Atėnų piliečiu, davęs priesaiką laikytis įstatymų. Kaip ir visi graikų jaunuoliai, Sokratas atliko karinę prievolę. Jis išgarsėjo tarp savo tėvynainių kaip visapusiškai išsilavinęs žmogus ir narsus karys, dalyvavo trijose Peloponeso karo kompanijose. Atėnuose Sokratas ėjo įvairias pilietines pareigas.

Sokratas visiškai nenagrinėjo gamtos tvarkos klausimų. Iš akmenų tvarkos, sakė jis, nieko nesužinosi, iš jos gali tik pajusti, kad gamtą valdo jėga, galingesnė negu žmogiškoji. Pasaulis yra kažkokios dieviškosios jėgos kūrinys, ir nėra ko kištis į jos reikalus, verčiau reikėtų pasižiūrėti į save – ar nepasirodys tada, kad akmenys kur kas protingesni už mus, nors tik mums protas duotas. Tai buvo žmogus, kurio mintys nesiskyrė nuo darbų. Apskritai jis nesikišo į valstybės reikalus, buvo visiškai atsidavęs mokytojo veiklai. Jis pakeitė filosofavimo kryptį. Jis daugeliu atžvilgiu priminė sofistų veiklą ir amžininkai Sokratą laikė sofistu, tačiau nuo sofistų jis skyrėsi ne tik tuo, kad mokė nesuinteresuotai – kitoks buvo ir jo mokymo turinys. Jo veikla buvo mokyti žmones doros, tiksliau sakant, lavinti jų protą, kad jo dėka būtų pasiekta dora. Doras galėtų būti tik tas, kuris prisipažintų žinąs, kad nežino nieko. Tiksliai ir tvirtai žinoti įmanoma nedaug ką, bet stengtis žinoti ir įmanoma, ir reikia. Reikia stengtis ne protu teisinti aistrų padiktuotus poelgius, o pirma išsiaiškinti, ar poelgis bus teisingas pagal proto kriterijus, ir tik tada veikti. Tuo kriterijum ir yra dora. Žmogus iš prigimties yra geras, ir jeigu jis daro ką nors bloga, tai daro šitai dėl to, kad yra suklaidintas aistrų, kad jis dabar jų valdžioje, ir negali suprasti blogai darąs. Sokratas tvirtino: „Niekas nedaro bloga sąmoningai“. Žmogus yra geras, bet, deja, silpnas. Tokią veiklą jis laikė savo gyvenimo prasme. Į šią veiklą jis buvo taip įsitraukęs, kad visai negalvojo apie savo reikalus – gyveno nepritekliuje atskirai nuo šeimos.

Sokratas filosofavo apie žmonių gyvenimo tvarką, užtat jis ir norėjo, ir stengėsi savo pažiūras kuo plačiau paskleisti, apšviesti kuo daugiau protų. Nuo ryto iki vakaro jis vaikščiojo Atėnų gatvėmis ieškodamas žmonių sambūrių ir pradėdavo ilgus pokalbius su kiekvienu drąsuoliu. Visada jis buvo ten, kur galėjo rasti pašnekovų, sulaikydavo žmones turguje, puotoje, kad su kiekvienu pasikalbėtų apie jo reikalus ir priverstų patį apie juos susimąstyti, pagalvoti apie savo sugebėjimus ir dorą. Sokrato asmenybė įkūnija tauriausius žmogaus dvasines ir moralines savybes. Tai buvo žmogus, kuris gyveno taip, kaip pats mokė gyventi kitus. Jis buvo nepaprastai teisingas, kuklus, ištikimas savo draugams, savaip dievobaimingas ir itin nuosaikus fizinių poreikių atžvilgiu.

Kontrastas Sokrato moraliniam ir dvasiniam grožiui buvo jo išvaizda, visiškai neatitinkanti Senovės graikų kūniškojo grožio etalono. Sokratas buvo tiesiog bjaurus: nedidelio ūgio, pilvotas, trumpu kaklu, didele nuplikusia galva, išsišovusia kakta – visa tai rodė stiprią juslinę jo prigimtį, kurią buvo sutramdžiusi išmintinga dorovinė siela.

Filosofinių veikalų Sokratas nerašė. Daugiausia žinių randama jo talentingojo mokinio Platono kūriniuose. Platonas vaizduoja Sokratą kaip senio išminčiaus archetipą. Sokratas kandus, mėgsta įgelti. Pats nuolat primena esąs išmintingesnis už kitus, kadangi žino, jog nieko nežino. Jam labiausiai rūpi ieškoti tiesos. Ne tiek rasti tiesą, kiek jos ieškoti – štai tikrasis filosofo pašaukimas; toks Sokrato požiūris veikė filosofiją ištisus šimtmečius.

Apie save jis sutelkė būrį šalininkų ir mokinių, prašmatniausias Atėnų jaunimas –

Kritijas, Platonas, Ksenofontas, nuolat būdavo su juo. Nenuostabu, kad Atėnuose Sokratas greitai įsigijo daugiau priešų, negu draugų. Buvo jis populiarus, bet jo populiarumas nebuvo susijęs su pripažinimu. Dauguma žiūrėjo į jį tik kaip į keistuolį. Kiti laikė jį pavojingu asmeniu. Nepaisant blogos nuomonės apie jį, Sokratas visą ketvirtį amžiaus galėjo užsiiminėti savo veikla. Tik sulaukęs 70 metų buvo viešai apkaltintas dėl savo kenksmingos veiklos. Sokratas pareiškė, jog dievas – tai žmogaus siela, jo protas ir sąžinė. Vadinasi, remiantis Sokrato mokymu, atėniečių pripažįstami įstatymai buvo arba netikri, arba bet kuriuo atveju
nebūtini vykdyti. Žmogus pasisavino teisę priimti nepriklausomus nuo dievų sprendimus. Sokratas nepripažino tų dievų, kuriuos garbino atėniečiai, nors kasdieniniame gyvenime, kaip nurodo Ksenofontas, „niekas niekada nematė, kad Sokratas darytų ką nors bedieviška ar nešventa, ir niekas niekada negirdėjo, kad jis būtų panašiai kalbėjęs…“ žinoma, atėniečiai manė, kad dievai gali įvairiai patarti žmonėms, nes jie yra visagaliai. Dievai, matyt, gali pranašauti ir per Sokratą, tačiau kodėl jie suteikė tokią garbę būtent jam? Juk jis paprastas pilietis, ne daugiau. Jis tiki tik savąjį dievą, tačiau tai ne atėniečių dievas. Vadinasi, Sokratas – bedievis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 975 žodžiai iš 3145 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.