ZARASŲ ,,AŽUOLO” GIMNAZIJA
Andrius Čižikas
I b klasės mokinys
Šovinizmas
PRANEŠIMAS
Darbo vadovas
Mokytojas Rimantas Bazaras
Zarasai 2006
Termino problema
Naujųjų amžių istorijos vadovėlyje 9 klasei (leidykla „Kronta”) nagrinėjant temą „Tautų pavasaris” šovinizmui skiriamas vienas poskyris. Iš jo sužinome, kad nacionalizmą lydėjo ir kai kurie negatyvūs reiškiniai, pvz., be siekių sukurti tautines valstybes, atsirado mėginimų iškelti savo tautą ir naciją virš kitų, net užgrobti kaimynines tautas bei jų žemes… „Tuo metu gimė ir šovinizmas – teorija, kad tik didelės tautos ir didelės valstybės gali išlikti, įsitvirtinti pasaulyje. Jos turi užvaldyti kitas nacijas, visų pirma „antrarūšes”, t.y. kitos rasės, kito tikėjimo, kitos kultūros tautas, kurios negali sukurti visavertės valstybės. Tai antroje XIX a. pusėje paskatino kolonijų grobimą, valstybių įtakos plėtimą, ginklavimosi varžybas bei kovą „dėl vietos po saule”.
Tačiau kaip paaiškinti termino šovinizmas etimologiją? Ar tai susiję su šoviniais, ar su karu? Beje, cituotojo vadovėlio žodynėlyje teparašyta, jog šovinizmas – tai kraštutinio nacionalizmo atmaina; reiškiasi savo tautos perdėtu aukštinimu, kitų tautų menkinimu, niekinimu. 2000 m. išleistame „Mokykliniame tarptautinių žodžių žodyne” – lygiai tas pats apibūdinimas. “Tarptautinių žodžių žodynas” (1985 m.) tik papildo, kad šovinizmas – pranc. chauvinisme. Ir viskas.
Sovietmečio laikų daugiatomėje enciklopedijoje pateiktas išsamesnis termino paaiškinimas: „…terminas kilo iš L. ir T.Konjarų komedijos „Trispalvė kokarda” (l831) personažo Nikola Šoveno pavardės…” Tačiau kuo tas Šovenas išgarsėjo, ką jis veikė, kas jis buvo,- lieka neaišku.
Lietuvių enciklopedijoje (T.30. Bostonas, 1964. P.80) informacijos pateikiama daugiau. Terminas kilęs „…iš prancūzų grenadieriaus Chauvin, kuris pasižymėjo atsišaukimais už Napoleoną I, grįžusį iš Elbos, ir vėliau buvo pavaizduotas Th. ir H.Gagniard komedijoje “La coccarde tricolore” (1831)…”
Internete apie šovinizmą pavyko rasti tiek: tai – „uolus patriotizmas arba aklas entuziazmas nacionalinei karo didybei. Karo politikos šalininkas”. Terminas kildinamas iš prancūzų šovinistų, garbinusių Napoleoną, bei iš Nikolo Chauvino, kuris entuziastingai propagavo Napoleono garbinimą ir žavėjimąsi ir dėl to vėliau pats (N.Šovenas) buvo išjuoktas, vardo.
Britanikos enciklopedijoje pavyko rasti, ko gero, išsamiausią termino paaiškinimą: „…Chauvinizm – terminas, reiškiantis pernelyg didelį ir neišmintingą patriotizmą, kurio angliškasis atitikmuo yra jingoizm. Žodis yra kilęs iš prancūzų kareivio vardo Nikolas Chauvin, kuris gimė Ročerforte, daug kartų buvo sužeistas per Prancūzų Revoliuciją ir Napoleono karus. Jis buvo apdovanotas karine šlove ir maža pensija, bet išsaugojo kvailoką ištikimybę Napoleonui, tapo karinės pažibos kultu, kuris po 1815-ųjų metų buvo populiarus tarp Napoleono armijos veteranų. Šovinizmas – šis agresyvus, nors ir drąsus militarizmas – buvo išjuokiamas 1830-1831 m. vodeviliuose, karikatūrose ir įgijo vieną iš ultranacionalizmo rūšies reikšmių, nesvarbu ar bonapartisto, ar ne. Pvz., kai Respublikoje iškilo konfliktų tarp civilinių ir karinių autoritetų, tai buvo panaudota prieš Respubliką, kuri norėjo visą valstybę paversti kareivinėmis. Tuo pačiu metu šis žodis paplito ir už Prancūzijos ribų…”
Štai tiek pavyko sužinoti apie šovinizmą iš įvairiausių informacinių leidinių.
Džiugu, kad pavyko surasti monografiją, kuri akivaizdžiai papildė jau turimą medžiagą bei leido šovinizmo terminą panagrinėti jau kaip tam tikrą istorinę problemą. Pasirodo, ne viskas yra taip paprasta ir aišku, kad daugelį stereotipų reikėtų atmesti ar iš naujo panagrinėti.
Minėtąją monografiją parašė prancūzų istorikas Žeraras de Piuimežas (Gerard de Puymege ). Naudojausi vertimu į rusų kalbą.
Kas tas Šovenas?
Žodynuose ir enciklopedijose nurodyta, kad žodis šovinizmas pirmiausia nuskambėjo 1840-ųjų pradžioje vodeviliuose, teatro scenose ir literatūros kritikoje. Pats žodis kilo iš prancūzų kareivio Nikolia Šoveno pavardės. Jo gimtinė – Rošforas (Pamario Šarantos departamentas). Šis kareivis didvyriškai kovojo Respublikos ir Napoleono kariuomenėse. Daug kartų buvo sužeistas, apdovanotas Garbės legiono kryžiumi. Šovenas iš kitų kovos draugų išsiskyrė dideliu patriotizmu ir begaline meile imperatoriui Napoleonui Bonapartui.
Pirmasis apie Šoveną prabilo žymus prancūzų geografas, keliautojas ir dramaturgas Žakas Aragas (Arago J.). Jis „Pokalbių žodyno” priede išspausdino straipsnį „Šovinizmas”. Šio straipsnio pabaigoje pateikiama herojaus biografija: „Nikolia Šovenas, tas pats, kurio dėka prancūzų kalboje atsirado žodis, – juo pavadintas ir šis straipsnis – gimė Rošfore. Nuo aštuoniolikos metų jis tapo kareiviu ir dalyvavo visose karinėse kampanijose. Septyniolika kartų jis buvo sužeistas, beje, tik į krūtinę ir nė karto į nugarą. Jam buvo amputuoti trys pirštai, sulaužyta ranka, ant kaktos – baisus randas. Už didvyriškumą Šovenas buvo apdovanotas kardu, raudona ordino juostele ir dviejų šimtų frankų
pensija. Tai ir buvo visas seno kareivio turtas, sukauptas per ilgus kovų metus. Dabar Šovenas ilsisi savo gimtinėje laukdamas tos valandos, kai kraštiečiai ant jo kapo pastatys medinį kryžių… Sunku būtų surasti šovinizmo terminui geresnį globėją”.
Pjeras Larusas (Larousse P.) „Žodyno” straipsnyje „Šovinizmas” pateikia papildomų detalių: „Tas senasis kareiva buvo tokio atviro būdo, jog visiškai neslėpė savo jausmų ir geraširdiškumo, todėl kovos draugai galiausiai pradėjo iš jo šaipytis. Pamažu Šovenas pagarsėjo ne tik tarp kariškių, bet ir tarp civilių, o žodį „šovinizmas” imta vartoti tada, kai buvo kalbama apie Napoleono garbinimą ir apskritai apie neribotą jausmingumą, visų pirma politikoje.”