Spausdintuvai
5 (100%) 1 vote

Spausdintuvai

Spausdintuvai — yra vienas pagrindinių informacijos išvesties įtaisų. Spausdintuvas kompiuterio darbui nebūtinas, tačiau be jo neįmanoma apsieiti, norint atsispausdinti dokumentą. Šiandien žmonės labiau pasitiki popieriniu dokumentu nei galimybe perskaityti jį ekrane. Diena, kai įstaigos nenaudos popierinių dokumentų, ateis dar negreit, tad ir spausdintuvų poreikis kol kas didelis. Informacijai perkelti iš kompiuterio į popierių naudojami kompiuterio valdomi spausdintuvai. Labiausiai paplito rašaliniai, lazeriniai ir adatiniai spausdintuvai. Rašalinių ir lazerinių spausdintuvų spausdinimo kokybė yra gera. Visi rašaliniai spausdintuvai yra spalviniai. Adatiniai tinka tik teksto dokumentams spausdinti.

Dauguma dabartinių kompiuterio spausdintuvų vaizdus popieriuje suformuoja iš taškų. Vieną vaizdo tašką dažnai sudaro keli maži taškeliai. Keičiant taškų sudarančių taškelių skaičių, dydį, ir spalvą, galima keisti taško tamsumą ir atspalvį. Išspausdinto vaizdo kokybė priklauso nuo popieriaus, spausdintuvo skiriamosios gebos, (taškų skaičiaus colyje — dpi) ir spausdinimo tikslumo. Paprastiems dokumentams spausdinti pakanka 600 taškų colyje (dpi) skiriamosios gebos spausdintuvo. Jeigu norima spausdinti fotografinės kokybės dokumentus, reikia įsigyti 1200 dpi spausdintuvą. Spausdintuvas turėtų gebėti spausdinti ir vokus.

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, o prie bekontakčių — rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką. Kai kurie spausdintuvai juostelės neturi, tuomet jais spausdinama ant specialaus popieriaus, kuris, veikiamas temperatūros, keičia spalvą.

Kontaktinių spausdintuvų trūkumai — lėtas spausdinimas (priklausomai nuo tipo 60—900 simbolių per sekundę), triukšmas, žema spausdinimo kokybė (paprastai nuo 20 iki 200 taškų viename colyje). Tačiau palyginti su bekontakčiais, jie yra pakankamai pigūs. Bekontakčių spausdintuvų privalumai — labai gera kokybė, galimybė greitai spausdinti (iki 20 puslapių per minutę), tačiau kainuoja jie dažnai brangiau nei pats kompiuteris. Todėl bekontakčiai spausdintuvai paprastai naudojami ten, kur reikia aukštos kokybės, pavyzdžiui, leidybinėse sistemose.

Spausdinant grafinius vaizdus (pvz., diagramas, paveikslėlius, grafinius šriftus), spausdintuvui iš kompiuterio yra perduodama informacija apie kiekvieno taško koordinatę, jo ryškumą ar spalvą. Šiuo atveju tuo pačiu kanalu reikia perduoti daug daugiau informacijos negu perduodant simbolių kodus, todėl spausdinama daug lėčiau. Taško ryškumą ir spalvą spausdintuvas keičia sudarydamas vaizdo tašką iš kelių baltų ir kelių juodų arba skirtingų spalvų taškelių mozaikos. Sudarius tašką iš 2×2 mozaikos, gaunami 5 juodumo atspalviai, o sumaišant 3 pagrindines spalvas, – net 5×5×5 =125 spalvos. Taškeliai žiūrovui turi susilieti į vieną tašką, todėl spausdintuvai turi turėti didelę skiriamąją gebą.

Spalvotas vaizdas baltame popieriuje gaunamas maišant žydros (Cyan – C), purpurinės (Magenta – M), geltonos (Yellow – Y) spalvos dažus. Toks spalvų rinkinys sutrumpintai žymimas CMY. C neturi raudonos, M – geltonos, o Y – mėlynos spalvos. Maišant C, M ir Y spalvas, gaunamos kitos pagrindinės spalvos: mėlyna, žalia, raudona ir juosva. Vaizdui pagerinti papildomai naudojama juoda spalva (Black). Toks spalvų rinkinys žymimas CMYK. Kompiuterio ekrane matomos spalvos skiriasi nuo išspausdintų spalvų, jeigu jos yra nekalibruotos spausdintuvo gamintojo parengtomis tvarkyklėmis, kurios įvertina gamintojo siūlomų dažų bei popieriaus savybes.

Spausdinimo kokybė gerėja didėjant spausdinimo skiriamajai gebai ir taško spalvų skaičiui. Menininkams svarbesnis spalvų skaičius, nes, jam didėjamt, vaizdas labiau panašėja į fotografiją. Kitiems vartotojams svarbesnė spausdinimo skiriamoji geba, nes nuo jos priklauso išspaudintų teksto ir grafinių objektų aiškumas. Geriausias fotografinio vaizdo spausdintuvas (fotospausdintuvas) nėra geriausias tekstui spausdinti.

Spalviniai spausdintuvai kiekvieną spalvoto vaizdo tašką kuria iš daugelio pirminių spalvų (CMYK) taškelių, o kai kurie taškeliuose net sulieja kelių spalvų dažus. Dažų maišymas viename taške leidžia pagerinti vaizdo kokybę, esant tai pačiai spausdinimo skiriamajai gebai, nes galima atsisakyti taško formavimo iš spalvotos mozaikos arba sumažinti ją sudarančių taškelių skaičių.

Išspausdinto vaizdo kokybė labai priklauso nuo spausdintuvo tvarkyklės, kuri valdo dažų dozavimą ir taškelių išdėstymą mozaikoje.

Kiekvienas spausdintuvas yra automatinis įrenginys, savarankiškai spausdinantis iš kompiuterio įrašytą informaciją. Duguma jų sujungiami su kompiuteriu lygiagrečiąja „Centronics“, nuosekliąja RS 232 ar USB sąsaja. Šių sąsajų spartos pakanka spausdinti tekstui, tačiau jos yra lėtokos grafiniams vaizdams spausdinti. Spartūs lygiagretieji spausdintuvai, spausdinantys iš karto visą eilutę ar puslapį, su kompiuteriu sujungiami spartesnėmis sąsajomis. Spausdinimo sparta matuojama per minutę
išspausdinamų puslapių skaičiumi (ppm – Pages per Minute).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 745 žodžiai iš 2444 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.