Spausdintuvai1
5 (100%) 1 vote

Spausdintuvai1

Spausdintuvas (printeris) kompiuterio darbui nebūtinas, tačiau be jo neįmanoma apsieiti, norint atspausdinti dokumentą. Šiandien žmonės labiau pasitiki popieriniu dokumentu nei galimybe perskaityti jį ekrane. Kompiuteriniai spausdintuvai spausdina tekstą, specialius grafinius simbolius ir grafinius vaizdus. Teksto ir grafinių simbolių spausdinimą kompiuteris valdo, siųsdamas spausdintuvui ne simbolio formos aprašymą, o ASCII simbolių lentelės kodus.

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių – rašaliniai ir lazeriniai.

Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per dažančią juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką. Plaktukinio spausdintuvo mechanizmą sudaro raidžių pavidalo plaktukėlių rinkinys. Smūgiuodamas į popierių, plaktukėlis palieka jame kokybišką raidės atspaudą, tačiau norint pakeisti šriftą, reikia keisti ir visą raidžių rinkinį. Plaktukiniu spausdintuvu negalima spausdinti grafinių vaizdų. Dėl šių priežasčių jis naudojamas retai.

Kontaktinių spausdintuvų trūkumai – lėtas spausdinimas, triukšmas, žema spausdinimo kokybė. Tačiau palyginus su bekontakčiais, jie yra pakankamai pigūs.

Bekontakčių spausdintuvų mechanizmas tiesiogiai nesiliečia su popieriumi.

Bekontakčių spausdintuvų privalumai – labai gera kokybė, galimybė greitai spausdinti (iki 20 puslapių per minutę), tačiau kainuoja jie dažnai brangiau nei pats kompiuteris. Todėl bekontakčiai spausdintuvai paprastai naudojami ten, kur reikia aukštos kokybės, pavyzdžiui, leidybinėse sistemose.

Spausdintuvu atspausdinami duomenys iš kompiuterio ant popieriaus. Popieriuje galima atvaizduoti tiek tekstinę, tiek grafinę informaciją. Pagal savo veikimo principą spausdintuvai gali būti suskirstyti į tokias grupes: adatiniai, termo-, rašaliniai ir lazeriniai. Spausdintuvai turi pastoviąją atmintį, kurioje būna patalpinti raidžių, skaitmenų ir įvairių simbolių vaizdai, atitinkantys ASCII kodų lentelę. Kai spausdinama informacija atitinka šią lentelę, kompiuteris į spausdintuvą siunčia tik reikiamų simbolių kodus. Jeigu reikiamų simbolių (specialios raidės, brėžiniai, grafika) kodinėje lentelėje nėra, spausdintuvas persijungia į grafinį režimą ir kompiuteris turi siųsti žymiai daugiau informacijos – spausdintuvo darbas sulėtėja. Su tokiais apribojimais susiduriama spausdinant lietuviškas raides. Jeigu spausdintuve be pastoviosios atminties yra ir operatyviosios, tai specialiomis programomis į šią atmintį galima patalpinti ir kitokius, papildomus simbolius. Tik reikia žinoti, kad išjungus spausdintuvą, o po to vėl įjungus, reikia iš naujo į jo operatyviąją atmintį įkelti papildomus simbolius.

Printerius (spausdintuvus) galima skirstyti į tris pagrindines grupes:

 adatiniai,

 lazeriniai,

 rašaliniai.

Adatiniai printeriai spausdinimui naudoja juostelę, per kurią adatų pagalba popieriaus lape atkuriamas vaizdas. Dažniausiai tokie printeriai būna 24 adatų, nors senesnio standarto dar pasitaiko ir 9. Šiaip jie yra gerokai pasenusio standarto, dažniausiai būna tik juodai balti, nors į jų eros pabaigą buvo atsiradę ir spalvotu. Šiuo metu daugiausia naudojami prekybos įstaigose, rečiau namuose, užsilikę dar iš senesnių laikų, maždaug 3-6 metų amžiaus. Nors savo laiku jie buvo labai populiarūs (daugelis dar tikriausiai prisimena seną gerą 24 adatų Epson LQ-100), bet naujo adatinio pirkti namams tikrai neverta. Visų pirma, šiuo metu jų kainos yra tikrai didelės, o kokybė gerokai nusileidžia tiek rašaliniams, tiek lazeriniams printeriams.

Adatiniai spausdintuvai Lietuvoje dar gana paplitę. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Adatėlės galvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Vaizdas sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQ ar NLQ). Dažniausiai adatinis spausdintuvas turi atmintį, kurioje aprašyta, kokius veiksmus turi atlikti adata, suformuodama vieną ar kitą simbolį. Tokie spausdintuvai eilute spausdina nuosekliai, o spausdinimo sparta siekia 120 – 450 simbolių per sekundę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 628 žodžiai iš 2028 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.