Specialiųjų poreikių vaikai jų ugdymas įvairiais laikotarpiais
5 (100%) 1 vote

Specialiųjų poreikių vaikai jų ugdymas įvairiais laikotarpiais

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………..3

Specialiųjų poreikių vaikai……………………………………………………………………………………..4

Požiūris į neįgaliuosius įvairiais laikais…………………………………………………………………….5

Specialusis ugdymas………………………………………………………………………………………………6

Neįgalių vaikų ugdymas nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 m………………………………6

Neįgalių vaikų ugdymas Lietuvoje sovietų okupacijos metais……………………………………..7

Neįgalių vaikų ugdymas Lietuvoje Hitlerinės Vokietijos okupacijos metais………………….7

Neįgalių vaikų ugdymas po nepriklausomybės atgavimo……………………………………………8

Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas…………………………………………………8

Išvados………………………………………………………………………………………………………………..9

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………10

Įvadas

Lietuvoje, kaip ir visose pasaulio šalyse, gyvena žmonių, turinčių intelekto, pažintinių ar fizinių funkcijų sutrikimų, kurie sukelia žmogaus veiklos ribotumą, įvardijamą kaip neįgalumą. Asmuo, kuris dėl įgimtų ar įgytų fizinių ir psichinių trūkumų visai ar iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų, laikomas invalidu.

Dėl iš Vakarų plintančių modernių, demokratinių idėjų įtakos mūsų šalyje vis dažniau pasisakoma už neįgalių asmenų integraciją į visuomenę. Jau priimti Invalidų integracijos ir Specialiojo ugdymo įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida atvirai rūpinasi neįgaliaisiais, prasidėjo jų integracija į bendrojo lavinimo sistemą. Šie ir kiti faktai rodo, jog iš esmės suvokta, kad pilietinėje visuomenėje neturėtų būti atstumtųjų.

Mūsų šalyje iš neįgaliųjų pirmieji pradėti mokyti kurtieji. Vyskupas J. Nepomucen-Kossakowski 1805 m. Įsteigė Vilniaus kurčiųjų mokyklą.

Specialiųjų poreikių vaikai

Dėl kūno darinių ir psichinių funkcijų sutrikimų atsiradę trijų pagrindinių raidos sričių (fizinės, kognityvinės, psichosocialinės) vaiko raidos ypatumai vadinami specialiaisiais poreikiais.

Raidos sutrikimai ir specialieji poreikiai klasifikuojami. Skiriamos tokios raidos sutrikimų grupės: 1) intelekto sutrikimai; 2) specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas, sukeliantys mokymosi negales; 3) emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai; 4) kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai; 5) klausos sutrikimai; 6) regos sutrikimai; 7) judesio ir padėties sutrikimai; 8) lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai; 9) kompleksiniai sutrikimai; 10) kiti raidos sutrikimai.

Ypatingieji vaikai ir jaunuoliai yra tie, kurių žmogiškosioms galioms visiškai realizuoti reikia specialiojo ugdymo ir papildomų paslaugų. Specialiojo ugdymo reikia todėl, kad šie vaikai labai skiriasi nuo daugumos vaikų vienu ar keliais tokiais požymiais: jie gali būti protiškai atsilikę, turėti mokymosi negalių, emocinių ir elgesio sutrikimų, fizinių negalių, komunikacijos sutrikimų, autizmo sutrikimą, patyrę smegenų traumas, turėti klausos arba regos sutrikimų, išsiskirti ypatingais gabumais ir talentu.

Visų ypatingųjų asmenų negalima vienodai vertinti. Jų ypatingumas gali būti susijęs su sensoriniais, fiziniais, pažinimo, emociniais ar komunikacijos gebėjimais; galimos ir įvairių negalių kombinacijos. Be to, ypatingumo priežastys, pasireiškimo laipsniai ir jų įtaka ugdymui gali būti labai skirtingi; be to, ypatingumui didelės įtakos turi konkretaus žmogaus amžius, lytis bei gyvenimo aplinkybės.

Nurodoma, kad apie 10% – 15% vaikų raida įvairiose šalyse yra sutrikusi. Lietuvoje 2000-2001 m. Ugdymo įstaigose mokėsi 9 % vaikų, kurių specialiuosius ugdymo(si) poreikius lėmė įvairūs raidos sutrikimai. Kiekvienais metais neįgalių vaikų skaičius auga.

Negalės kategorija Procentas

1988-1989 1996-1997

Specifinė mokymosi negalė 47,7 51,1

Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai 23,1 20,1

Protinis atsilikimas 13,9 11,4

Emociniai sutrikimai 9,0 8,6

Kompleksinė negalė 2,0 1,9

Žymus neprigirdėjimas ir kurtumas 1,4 1,3

Ortopediniai sutrikimai 1,1 1,3

Kiti sveikatos sutrikimai 1,2 3,1

Regos sutrikimai 0,5 0,5

Aklumas ir kurtumas 0,04 0,1

Autizmas – 0,7

Trauminis smegenų pakenkimas – 0,2

Negalių kategorijos (JAV)

Didžiausią neįgalių ugdytinių Lietuvoje dalį sudaro vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Kituose kraštuose dominuoja vaikų, turinčių mokymosi negalių, kategorija. Tokį neatitikimą gali lemti skirtingi problemų vertinimo kriterijai.

Specialiųjų žmogaus poreikių patenkinimas yra viena reikšmingiausių asmens dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sąlygų. Šalia įgimtų fiziologinių-biologinių poreikių specialiųjų poreikių žmonėms yra svarbu
patenkinti ir socialinius poreikius, kurie ir sudaro vaiko socializacijos pagrindą. Socialiniams poreikiams tenkinti neįgalus vaikas kartu su visais kitais vaikais turi dalyvauti palankioje jam veikloje ir išmokti joje bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių grupių žmonėmis. Toks galimybių bei sąlygų neįgaliajam „būti kartu“ ir dalyvauti bendroje veikloje sukūrimas vadinamas neįgaliųjų integracija.

Požiūris į neįgaliuosius įvairiais laikais

Negalė antikoje

Tiek Atėnuose, tiek ir Romoje neįgalūs vaikai buvo paliekami miškuose. Išminčių taryba apžiūrėdavo tik gimusį vaiką ir nuspręsdavo, ar palikti jį gyvą, ar nunešti į negyvenamą vietą ir palikti mirti. Jei vaikas pasirodydavo stiprus ir gražus, jis būdavo paliekamas šeimoje iki septynerių metų, o jei bjaurus, deformuotas ar silpnas, būdavo įmetamas į duobę arba paliekamas miške mirti. Tokį nuosprendį turėjo pateisinti ir gyventojai. Tam būdavo atliekami bandymai su vynu. Spartietės akušerės plaudavo vaiką vandens ir vyno mišiniu, kuris, kaip tikėta, atskleisdavo kūdikio trūkumus. Netgi Platonas ir Aristotelis pasisakė už neįgalių vaikų pasmerkimą.

Neįgalūs kūdikiai paliekami miške tam, kad būtų grąžinami dievams. To meto žmonių nuomone, sutrikusios fizinės išvaizdos vaikų gimimas pranešdavo artėjančias nelaimes ir dievų prakeiksmą

Požiūris į neįgaliuosius Senajame bei Naujajame Testamente

Senojo Testamento judaizme dominuoja ritualiniai ir kultūriniai draudimai. Neįgaliųjų socialinis statusas čia aiškiai apibrėžtas. Jie papildo visuomenės atstumtųjų (prostitučių, valkatų) gretas. Šie asmenys jokiu būdu negali tapti kunigais, nes, norint priartėti prie Dievo, draudžiama turėti ydų. Neįgalieji yra „kultūriškai nešvarūs“. Prie ko tik prisiliestų šie nešvarieji, ar tai būtų vieta, ar žmogus, ar šiaip koks objektas visa tampa nešvaru.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 883 žodžiai iš 2705 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.