Spera
5 (100%) 1 vote

Spera

1.1.Pagrindų ir pamatų tipai. Pagrindai skirstomi į natūralis ir dirbtinius.Natūralus pagrindas – tai natūralus gruntas, kurio stiprumas pakankamas priimti pastato apkrovas ir užtikrinti normalų jo eksplotavimą.Silpno grunto stiprumą galima padidinti – dirbtinis pagrindas.Gruntai skirstomi į stiprius ir silpnus sąlyginai, nes pagrindo stiprumas priklauso ne tik nuo grunto savybių, bet ir nuo pastato konstrukcijos jautrumo nevienodiems pamatų sėdimams.Stipriais gruntais vadinami tankūs ir vid. tankumo smėliai, bei kieti, puskiečiai ir kietai plast. moliniai gruntai.Nerekomenduojama pagrindu naudoti silpnų gruntų-puriu smėliu, minkštai ir takiai plastiškų bei takių molinių, taip pat durpingų gruntų.Dažniausiai pamatai statomi ant natūralių pagrindų,nes jie paprasčiausi ir pigiausi.Kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai,įrengiami poliniai ar gilieji pamatai. Pamatai skirstomi į sekliuosius, polinius ir giliuosius.Pagrindinis skiriamasis jų požymis yra pagrindo deformavimosi ir irimo pobūdis,skirtingas kiekvienam pamato tipui ir priklausantis nuo pamato santykinio gylio d/b(d-pamato gylis,b-plotis).Seklieji pamatai statomi iškastoje pamatų duobėje, kurios kraštai,pastačius pamatą,užpilami gruntu.Jie perduoda pastato apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas naudojamas neefektingai.Jie įrengiami pastatams,kurie pagrindui perduoda nedideles vertikalias jėgas ir kai žemės paviršiuje-stiprūs gruntai.Sekliųjų pamatų gylis turėtų būti ne didesnis 3-5m.Poliniai pamatai įrengiami tokiems pat pastatams kaip ir seklieji, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai.Poliai į gruntą įkalami.Gruntas apie juos sutankėja.Pastato apkrovą pagrindui poliai perduoda padu ir šonais,todėl įtempimai sklinda dideliame grunto tūryje.Šie pamatai ekonomiški,nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė.Polių ilgis dažniausiai yra 6-12m.Gilieji pamatai tokie,kurių santykinis gylis d/b  2.Jie įrengiami grunte arba į jį įgilinami, pastato apkrovą pagrindui poliai perduoda padu ir šonais.Jie standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas.Tokie pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė,nes gruntas negali būti išspaustas iš po pamato į žemės paviršių.

1.2.Pagrindų ribiniai būviai. Pagrindai pamatai skaič. ribinių būvių metodu pagal dviejų grupių ribinius būvius.Pirmosios grupės ribiniais būviais apibūdinama pagrindo laikomoji galia ir pastovumas, antrosios – pagrindo ir pastato tinkamumas normaliai eksplotuoti.Pagrindo ribinio būvio sąvoka savita.Grunto stiprumas priklauso nuo sankabumo ir trinties tarp smulkių mineralinių dalelių.Apkrautas gruntas deformuojasi(tankėja ar išsipurina).Net ir didelės deformacijos pagrindui nežalingos,jis nepraranda laikomosios galios.Tačiau, deformuojantis pagrindui, kartu deformuojasi ir ant jo stovintis pastatas.Pagrindo ribinis būvis pasiekiamas tada, kai pasiekiamas pastato konstr. ribinis būvis.T.y.svarbiausias pagr. ir pam. projektavimo dėsnis-pagrindas ir pastatas sudaro vienetą, jų deformacijos bendros.Kai pamatui perduodama vertikali jėga,gruntas tankėja,ant jo stovintys pamatai nusėda(nestandūs-įlinksta,išlinksta,susisuka,atsiveria plyšiai;standūs-pasvyra).Kad pastatas būtų normal.eksplot.,reikia apriboti pagr.ir past.bendras deformacijas,pagrindą skaičiuoti pagal deformacijų ribinius būvius.Pamatų matmenys parenkami tokie,kad būtų patenkinta sąlyga: s su (čia s-skaič. pagrindo ir pastato bendra deformac.; su-ribinė tos deformac. reikšmė).Pastatų pagr.,sudaryti iš dispersinių gruntų,skaičiuojami pagal deformacijų ribinius būvius.Kai pagr.perduodamos pasvirusios ar didelės vertikalios jėgos(pastatas stovi ant šlaito ar netoli jo briaunos) gruntas išspaudžiamas iš po pamato.Dėl to pamatas pasislenka ir horizontaliai.Norint užtikrinti pagr. stiprumą ir jo konstr. elementų pastovumą,reikia apriboti pamatui perduodamų apkrovų didumą,pagrindą skaičiuoti pagal laikomosios galios ribinį būvį.Turi būti išlaikyta sąlyga: NIOcFu/n ; čia: NIO-skaič.pagr.perduodama apkrova; Fu-ribinė pagrindo laikomoji galia; c-pagrindo darbo sąlygų koef.; n-pastato patikimumo koef.Skaičiuojant pagal laikomosios galios ribinį būvį, patikslinami pamato matmenys,apskaičiuoti pagal deformacijų ribinius būvius. 1.3.Skaičiuojamosios apkrovos, jų deriniai, pastato apkrovimo schemos. Pastato ar atskirų jo konstrukcinių elementų apkrova, perduodama per pamatus į pagrindą turi būti apskaičiuota įvertinant pastato apkrovų persiskirstymą dėl pagrindo deformacijų.Skaičiuojant pagrindus pagal def.,į įrąžas dėl temper.poveikių neatsižvelgiama.Pagrindai pagal def.bei laikomosios galios ribinius būvius skaičiujami pagrindiniam apkrovų deriniui.Kai veikia įpatingos apkrovos,pagal laikomąją galią jie skaič.pagrindiniam ir ypatingam deriniui.Pagrindinį derinį sudaro nuolatinės ir laikinos ilgalaikės bei trumpalaikės apkrovos.Jų vienalaikio veikimo tikimybė įvertinama apkrovų derinio koef. dr.Kai pagrindiniame derinyje yra 2 ar daugiau laikinų apkrovų(dr =0,9),jos gali veikti ir ne kartu.Todėl reikia sudaryti įvairius galimus variantus ir kiekvienam jų apsk. Max.vertikalią ašinę jėgą ir jai atitinkančius lenkimo M,bei skersinę jėgą,max ir min lenkimo M ir jiems atitinkančias ašines bei skersines jėgas pamato
viršaus lygyje.Pagrindams skaičiuoti naudojamos skaič.apkrovos.Jos gaunamos norminę apkrovą padauginus iš apkr.patikimumo koef. f,kuris rodo nukrypimą nuo norminių reikšmių į pavojingesnę pusę. Skaič.pagrindus pagal deformacijas f =1.0. Skaič.pagrindus pagal laikomąją galią f =1.1…1.4. NII,QII,MII-kai skaičiuojam pagal deformacijas; NI,QI,MI-kai skaič. pagal laikomąją galią.

1.4.Pastato ir pagrindo bendros deformacijos,ribinės jų reikšmės. Pagrindo ir pastato bendros deformacijos gali būti įvairios.Pagal normas 8 tipai:1)vieno pamato nusėdimai,2)pastato vidutinis nusėdimas,3)gretimų kolonų ar sienų pamatų santykinis nusėdimų skirtumas,4)pamato arba pastato posvyris,5)pastato santykinis įlinkis,6)įlinkusio pastato kreivis,7)pastato sąsukos santyk.kampas,8)pamato ar pastato horizontalus poslinkis.Projektuojamam pamatui ar visam pastatui reikia skaičiuoti realiai galimas pagr. ir past. bendras deformacijas.Pastato vidutinis nusėdimas skaič.remiantis ne < kaip 3-jų tipiškų pamatų,išskirtų pagal pagrindo gruntų sluoksniavimąsi ir savybes, apkrovų didumą ir pobūdį,pamato tipą,jo pado didumą ir formą,nusėdimus: Sm= s1 A1+ s2 A2+…+snAn/A1+A2+…+An; čia s1, s2, sn-vieno atskiro pamato nusėdimai;A1, A2, An-tų pamatų pado plotai. Jei skaič.vid.nusėdimas >8cm,tai pamatai turi būti statomi dydžiu Sm aukščiau jų projektinės padėties.Gretimų pamatų santykinis nusėdimų skirtumas s/l = (s1-s2)/l; l-atstumas tarp pamatų ašių.Pamato arba viso pastato posvyris tg=i dėl pagr.sudarančių gruntų nevienalytiškumo,dėl gretimų pamatų įtakos skaič. pagal formulę: i=(s1-s2)/l ; čia l-pamato arba pastato ilgis ar plotis.Dėl nevienodo pamatų nusėdimo pastatas arba atskiri jo ruožai įlinksta arba išlinksta.Ta deformacija nusakoma santykiniu įlinkiu: f/l = [s2-0.5(s1-s3)]/l ; Įlinkusio pastato ar jo ruožo kreivis  = 1/R ; Pastato sąsukos santykinis kampas rodo konstr. erdvinį įtempimų ir deformacijų būvį æ = (1+2)/L.Kadangi horizontaliam poslinkiui skaič.patikimų metodų nėra,tai pastatą reik suprojektuoti taip,kad pamatai negalėtų pasislinkti horizontaliai. Pagr.ir past.bendrų deformacijų ribinės reikšmės priklauso nuo past.konstr.standumo,jautrumo nevienodiems nusėdimams, t.p nuo eksplotacinių,technologinių,architekt. bei estetinių reikalavimų.Deformacijas reikia apriboti,kad dėl nevienodų nusėdimų pastato konstrukciniuose elementuose atsiradusios papildomos įrąžos bei deformacijos nebūtų pavojingos jų stiprumui bei pastovumui.Ribines pagrindo ir pastato bendrų deformacijų reikšmes nustato projektinė organizacija atsižvelgdama į veiksnius nuo kurių priklauso normalus pastato eksplotavimas.Plačiai naudojamų konstr.pastatams ribinės deformacijų reikšmės pateiktos pagr.projekt.normose(7.2lent.kygoje).Jei reikšmės ne didesnės kaip lentelėje,pagr.deformacijas galima skaič.neatsižvelgiant į įražų pasaskirstymą.

Šiuo metu Jūs matote 41% šio straipsnio.
Matomi 1240 žodžiai iš 3016 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.