Sporogenines bakterijos
5 (100%) 1 vote

Sporogenines bakterijos

Turinys

Mielių sistematika 2

Svarbios mielių gentys 3

Forma ir sandara 3

Mielių dauginimasis 4

Sporageninų mielių naudojimas, jų sukeliami procesai 7

Įšvada 10

Literatūros sąrašas 11

Mielių sistematika

Mielės priklauso eukariotams. Jos turi tikrąjį branduolį, apsupta dvigubos membranos, jų ribosomos stambios, genomas sudarytas iš chromosomų, kurios mitotiškai dalijantis padvigubėja ir pasiskirsto tarp dukterinių ląstelių, rinkinio.

Mikroskopinai grybai ( mikromicetai ) yra vienaląsčiai ir daugialąsčiai chlorofilo neturintys heterotrofiniai eukarijotiniai mikroorganizmai, pagal saitumą įjungti į grybų karalyste ( Mycota , Fungi ).

Grybų nomenklatūroje atsispindi ir jų vystymosi ciklų įvairovė. Pleomorfinių (sporifikacijos įvairovės ) grybų vystymosi ciklai susideda iš lytinės ( telemorfa ) ir nelytinės ( anamorfa ) stadijų kaitos.

Labiausiai paplitęs mikromicetų suskirtymas atsižvelgiant į grybų gyvybinių ciklų skirtumus bei sporas gaminančių struktūrų sandarą į šešis skyrius: Chytridiomycota, Oomycota, Zygomycota, Ascomycota, Basidiomycota, Deuteromycota.

Ascomycota ( akšliagrybūnų ) skyriui arba aukšliagrybiams, Ascomycetes ) priklauso didžiausia ir gausiausia mikroskopinių grybų grupė jungianti 42000 įvairių rūšių. Jų hifai labai išsišakoję, segmentuoti.

Atskirą grybų grupę sudaro mielės ( mieliagrybiai ). Mielių sandara ir savybės labai skiriasi nuo kitų grybų. Mielės išskyrus ( besidauginančias skilimu ) paprastai neturi tikrojo micelio, jų vegetatyvinis kūnas – pumpuruojanti, atsidalijanti ląstelė arba pseudomicelis. Dauguma mielių dauginasi pumpuravimo būdu, rečiau ląstelėms dalijantis pusiau. Be pumpuravimo, daugelio rūšių mielės gali daugintis lytiškai ir nelytiškai sporomis.

Sporas sudarančios mielės dažnai vadinamos tikrosiomis mielėmis.

( akosporogenninėmis ir astrosporogeninėmis ), o nesudarančios sporų

( asparogeninėmis ). Mielių ( askomicetinių ) būdingas požymis – askosporų susidarymas plikame aske, išsivvysčiusiame iš zigotos arba iš vienos vegetatyvinės ląstelės. Mielės, remiantis naujausiais ( molekulinės biologijos, genetiniais ) tyrimais, priskirtos aukšliagrybiams ( sudarančias askosporas ), papėdgrybiams ( filogenetiniais ryšiais artimos kūliečiams; sudarančios teliosporas ) ir mitosporiniams grybams (netirkrosios mielės, blastomicetai; dauguma jų yra Acomycota ir Basidiomycota skyrių grybų anamorfos ).

Savarbiausios maisto parmonėje nudojamos sparogeninės mielės įeina į Ascomycota poskyrį.

Poskyris: Ascomycotina

Klasė:Hemiascomycetes

Eilė:Endomycetales

Šeima: Dipodascaceae

Gentys: Dipodascus, Galactomyces, Yarrowia, Zygoascus

Šeima: Spermophthoraceae

Gentys: Coccidiascus, Metschnikowia, Nematospora

Šeima: Sacharomycetaceae

Pošeimis: Saccharomycetoideae

Gentys: Debaromyces, Dekkera, Guiliermondella, Hansenula, Issatchenkia,Kluyveromyces, Lodderomyces, Pachysolen, Pichia, Saccharomyces, Sachaomycopsis, Schawanniomyces, Torulaspora, Zygosaccharomyces

Pošeimis: Schizosaccharomycetoideae

Gentis:Schizosaccharomyces

Pošeimis: Nadsonioideae

Gentys: Hanseniaspora, Nadsonia, Saccharomycodes, Wikerhamia

Pošeimis: Lipomycetoideae

Gentis:Lipomyces

Praktiniu požiūriu labai svarbi mielių šeimos Saccharomyces gentis, kuriai priskiriama dauguma gamyboje naudojamų kultūrinių mielių rasių. Visos jos pumpuruodamiesi sudaro sferiškas ar elipsiškas ląsteles, gamina askosporas askuose ir geba efektyviai skaidyti sukrus, sudarydamos alkoholį ir iškirdamos CO2.

Svarbios mielių gentys

Mielės yra labai svarbios maisto parmonėje. Naudingosios mielės yra sukultūrintos ir naudojamos maisto produktų perdirbime. Tačiau mielių tarpe yra ir nepageidautinų mielių, kurios gadina maisto medžiagas keičia jų skonį ir aromatą.

Saccharomyces: ląstelės yra apvalios, ovalios ar ištįsusios formos. Saccharomyces crevisiae – aberantas yra naudojamas kepime ir alkoholinei fermentacijai.

Psichia:ląstelės yra nuo apvalių iki cilindrinių formų ir sudaro plėvelę aluje, vyne.

Rhodotorula: tai pigmentus formuojančios mielės, įtakojančios maisto produkto spalvos pakeitimą (mėsos, žuvies, raugintų kopustų ir kt. ).

Torulopsis: Jų struktūra gana įvairi kinta nuo sferinės iki ovalios. Dėl gebėjimo fermentuoti laktozę ši gentis įtakoja pieno gedimą.

Candida:Įtakoja sūrių ir labai saldžių produktų gedimą. Suformuoja plėvelę skysčių paviršiuje. Kia kurios gali būti svieto ir pieno produktų kartumo priežastis.

Zygosaccharomyces:įtakoja aštrių produktų: majonezo, kečupo, marinato, garstyčių gedimą.

Forma ir sandara

Mieles labai skiriasi nuo hifus sudarančiųjų
grybų. Dauguma mielių nesudaro tikrojo micelio,visą laiko dalį jos yra pavienes ląsteles. Mielių ląstele yra ir vegetatyvinė ir generatyvinė dalis, panašiai kaip ir bakterijų.

Mielių formos ir sandara. Mielės yra nejudrūs, dažniausiai apvalūs, ovalūs ar elipses formos organizmai nor saptinkamos cilindro, pjautuvo, trikampio, strėlės ar kepurėlių formos. Dydis 10-15 m, nors gali būti smulkesniu ar didesnių. Mielių forma ir dydis gali kisti priklausomai nuo aplinkos sąlygų, kurioje jos vystosi, amžiaus.

Mielių ląstelės sudarytos iš sienelės – apvalkalėlio, citoplazminės membranos, citoplazmos su struktūriniais elementais (ribosomomis, mitochondrijosmis, endoplazminiu tinklu, diktiosomomis, lizosomomis, fagosomomis)ir diferencijuotu, apsuptu dviguba membrana, branduoliu bei įvairių intarpų: voliutino grūdelių (metachromatino), riebalų lašelių, glikogeno, trehalozės. Kai kurių rūšių mielės gamina pigmentus- karotiną – ir kt.. Mielėms vystantis, ląstelėse atsiranda vakuolės, prisipildžiusios skysčio su ištirpusiomis organinėmis ir neorganinėmis meddžiagomis. Vakuolėse yra hidrolitinių fermentų: proteazių, nukleazių, esterazių ir kt.. Vakuolėse suardomi kai kurie ląastelės organoidai ir tokiu atveju jos atlieka fagolizosominę funkciją.

Mielių ląstelės sienelė (70-350 nm; 6-27  sausos ląstelės masės) sudaryta iš kelių sluoksnių.Į jos sudėtį įeina polisacharidai, lipidai, azotines medziagos. Vidinis ląstelės sienelės sluoksnis sudarytas iš gliukanų, tai pat chitino, išorinis iš mananų, lipidų, baltymų. Ląstelės sienelės sudėtis priklauso nuo aplinkos išorinių sąlygų (kad ir nuo aplinkoje esančių vitaminų). Nustatyta, kad trūkstant inozitolio ląstelės sienelė turi mažiau mananų, baltymų, fosforo, bet daugiau gliukano ir gliukozamino ei normaliomis kultivavimo sąlygomis. Ląstelės sienelės vidinėje lokalizuoti hidrolitiniai fermentai: melibiazė, invertazė, rūgščioji fofatazė, aminopeptitazė ir kt. Kai kurios mielės išskiria gleives (sudaro kapsulę), del to ląstelės sukimba viena su kita ir sudaro netvirtą micelį. Kapsulė padeda prisitvirtinti ląstelei, saugo nuo nepalankių aplinkos sąlygų poveikio ir užtikrina esančių aplinkoje labai mažomis koncentracijomis medžiagų pasisavinimą.

Prie vidinio ląstelės paviršiaus prigludusi citoplazminė membrana gali būti nuo 8 iki 10 nm storio. Ji sudaryta iš baltymų, lipidų ir nedidelio kiekio anglevandenių. Anglevandenių komponentai visada yra sujungti su lipidais (glikolipidai) ir baltymais (glikoproteinai). Iš lipidų be mono-,di- ir tri- glicerolių, randama sterolių (ergosterolių, zimosterolių). Citoplazminė membrana gali apsupti patekusius per sienelę baltymus, lipidus, anglevandenius(pinocitozė). Tokia susiformavusi pinocitozinė puslelė nunešama į vakuolę, kur fermentų suskaidoma.

Citoplazma atlieka svarbias funkcijas, susijusias su ląstelės augimu, difuzija, metabolizmu. Joje išidėstę struktūriniai komponentai – organoidai, atliekantys tam tikras fiziologines ir biochemines funkcijas. Citoplazmoje kaupiamos ir atsarginės medžiagos – glikogenas, riebalai, metachomatinas ir kt.. Ląstelės citoplazmos struktūra ir cheminė sudėtis keičiasi priklausomai nuo vystymosi ciklo ir kultivavimo sąlygų. Jaunų mielių ląstelių yra plona sienelė ir smulkiagrūdė citoplazma. Senstančiose ląstelėse atsiranda daugiau stambių intarpų, vakuolių. Badaujančių senų ląstelių citoplazma stambiagrūdė, joje palaipsniui mažėja metachromatino, riebalų bei glikogeno.

Mielių dauginimasis

Mielės dauginasi pumpuravimu, sporomis lytiškai ir nelytiškai, skilimu pusiau arba kombinuotai – pumpuravimu užsibaigiančiu skilimu.

Palačiai paplitęs vegetatyvinis mielių dauginimosi būdas yra pumpuravimas ir tik kai kuios mielių rūšys dauginasi skildamos. Kai geros sąlygos (pakankamai maisto medžiagų, gera aeracija), pumpuravimo metu kurioje nors ląstelės vietoje išsigaubia sienelė. Šis išsigaubimas vadinamas pumpuru. Pumpuruojant branduolys pasidalina į kelias dalis (mitozes būdu) ir viena branduolio dalis su dalimi citoplazmos ir kitais ląstelės elementais perreina į besiformuojančią jauną ląstelę. Pumpurui augant, jo susijungimo su motininę vietoje susidaro sąsmauka, atskirianti dukterinę ląstelę, kuri vėliau atsidalija nuo motininės ląstelės arba pasilieka prie jos. Atsidalijimo vietoje susidaro nedidelis randelis (septa). Pumpuruojančios ląstelės paprastai sudaro ne vieną, o kelis pumpurus skirtingose vietose: bipoliniu (pumpurai susidaro motinines ląstelės priešinguose galuose ), multipoliniu (daugiapusis pumpuravimas ) būdu. Kartu gali prasidėti ir jaunų ląstelių pumpuravimasis. Apie pumpuravimo būdą iš dalies galima spręsti iš ląstelių formos. Daugiapusio pumpuravimo atveju mielės paprastai turi, apvalią, elipsės ar cilindro formą, vienpusio pumpuravimo – butelio, o besdauginančios kombinuotai – pumpuarvimu ir skilimu – citrinos formą. Pumpuruodamos mielės paprastai neatsiskiria ir sudaro ilgas, šakotas garandinėles, primenančias micelį – tai pseudomicelis. Gerai išsivysčiusiame pseudomicelyje mielių ląstelės išsidėsčiusios tam tikra tvarka: apie ištęstas ląsteles (į sterigmas panašias ataugas) jų susijungimo vietose susidaro apvalios ar ovalios, išsidėsčiusios
krūvelėmis arba pavienės ląstelės – balstosporos (balstokonidijos). Jos suformuoja pertvarėlei atskyrus hifo viršūnines ląstelės dalį, kuri vėliau didėja , pučiasi ir tampa subrendusia konidija. Konidijos vel sudaro pumpurus, o vėliau ir garndinėles. Kai kuriais, atvejais ypač ant skysčių paviršiaus , kur mielių ląstelės būna labiau ištemptos, tokio pumpuravimo suaugimai sudaro ploną plėvelę, lengvai suardomą plakant skystį. Yra mielių, kurios sudaro storesnes raukšlėtas plėveles, tvirtai besilaikančias plakant.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1463 žodžiai iš 4341 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.