Sportas ir rekreacija
3 (60%) 2 votes

Sportas ir rekreacija

TURINYS

I. ĮVADAS…………………………..……………….. 1-2psl.

a) rekreacijos esmė

b) laisvalaikis ir sportas

II. INDIVIDAS,REKREACINĖ VEIKLA,SPORTAS…. 3psl.

1. Bėgiojimas…………………………………….. 4psl.

2. Plaukimas……….……………………………… 5psl.

3. Dviratis ir aktyvus poilsis………………………. 7psl.

4. Slidinėjimas…..……………………………….. 8psl.

5. Ir čiužinėjimas gali būti sportas……………… 9psl.

6. Meškeriojimas……………………………….. 10psl.

7. Badmintonas…………………………………. 11psl.

8. Sportinis turizmas……………………………. 12psl.

9. Šaškės,šachmatai…………………………….. 13psl.

III. SPORTAS IR SVEIKATA…………..…………… 14psl.

NAUDOTA LITERATŪRA…………………….. 15psl.

PRIEDAI………………………………………… 16psl.

1

I ĮVADAS

Žmogus-visuomeniška būtybė.Jis yra socialinis kūrinys,atsirandantis žmonėms sąveikaujant su kitais žmonėmis,su juo supančia gyvenimiška aplinka.Žmogus-tai jo elgesys,jo gyvenimo stilius,jo sveikata,darbingumas,ilgaamžiškumas.Žmogus yra fizinio pasaulio dalis,kadangi jis turi kūną.Žmogus yra dalis aplinkos-natūralios(gamtos) ar žmogaus reikmėms sukurtos.

Žmogus,gebantis pažinti jį supančią erdvę,aplinką,turėdamas didžiulę galią-sielą,gali kurti,tobulinti žmogaus gyvenimišką aplinką,prognozuoti ateities viziją,atlikdamas šiandieninę misiją.

Šiandieniniai mokslo pasiekimai,naujos technologijos yra labai svarbios žmonijai.

Bet žmonės taip pat svarbūs,jie dar svarbesni už technologijas.Natūrali aplinka valdo žmonių likimus,žmogus valdo aplinką,pajungdamas ją savo tikslams.Pažeisdami aplinką,

pažeidžiame patys save.(E.Vitkienė “REKREACIJA” 7-psl.)

Žmogus-tobuliausias ir prieštaringiausias gamtos kūrinys per milijonus metų susiformavusiu charakteriu,antropometrija,genetiniu paveldu,moraline bei elgesio sistema.Žmogaus,kaip mąstančios būtybės,reakcija į aplinkos veiksnius lemia jo veiklos organizavimo sėkmę.Be gilaus žmogaus ir aplinkos supratimo praktiškai neįmanoma sėkminga paslaugų sistemos veikla.

Žmogaus gyvenamosios veiklos tyrimams mokslininkai skiria daug dėmesio nuo seniausių laikų.Dar antikoje dėmesys į laisvalaikio reikšmę žmogaus gyvenime.

Rekreacinė veikla iki septintojo XX a.dešimtmečio buvo vadinama poilsiu ir laisvalaikio veikla.Plėtojant rekreacijos mokslą ir kūrybiškai perimant anglų ir amerikiečių metodiką,

vis labiau žmogaus rekreacinė veikla išskiriama kaip ypatinga ir svarbi.1982 m.parengtas

naujas žmogaus gyvenamosios veiklos modelis(Grecevičius P.,LSAMTI),skirstantis žmogaus gyvenamąją veiklą į tris dalis(žr.1.1 pav.).

Skirtingi žmonės kiekvienai veiklos sričiai skiria nevienodą laiko dalį.Paprastai žmogus dirba apie 8val. per parą.Tam tikra laiko dalis skiriama buičiai,vaikų priežiūrai ,

kelionei į darbą ir atgal.

Rekreaciniai poreikiai negali būti tenkinami nežinant,kiek laiko žmogus gali skirti

atitinkamos paslaugos naudojimui.Tuo tikslu atliekami tyrimai,kuriais nustatoma laiko fondo struktūra,nedarbo laiko apimtis,paskaičiuojamas laikas,kuris skiriamas rekreacijos

procesui,ir turizmui,kiekvieną dieną,savaitgaliais,švenčių dienomis,atostogų metu.(Grecevičius P.”Turizmas” 10-11psl.)

Viena iš rekreacijos proceso sudedamųjų dalių yra laisvalaikis.

Laisvalaikis-tai laiko leidimo būdas,neįpareigojantis elgtis pagal iš šalies pateiktą

modelį.Tai laikas,praleistas savo nuožiūra,arba tiesiog laisvas laikas,kurio metu priimami savarankiški sprendimai.

Turėdami laisvo laiko žmonės gali pasirinkti,ar vėl grįžti į darbą,ar eiti miegoti,nieko neveikti,keliauti ar eiti į koncertą.Laisvo laiko kokybė priklauso nuo to,kaip žmogus jį praleidžia,kiek vykstąs procesas pagerina ar pablogina gyvenimą.

Jei laisvas laikas skiriamas jėgų atgavimui,be abejo,tai jau bus rekreacija.

Rekreacija-žmogaus dvasinių ir fizinių jėgų atgavimo procesas.

2

Žodis “rekreacija” kildamas iš lotynų kalbos žodžio “recreatio” ir reiškia atstatymas.

mokslinėje terminologijoje “rekreacija” susieta su jėgų,sveikatos atgavimu.Anglų kalbos terminologija rekreacija(recreation) aiškina dvejopai:pirma,rekreacija suvokiama kaip

poilsis ir pramogos arba re-create aiškinama naudojant žodį “atkurti”,recreate-“pailsėti”,

“atgauti jėgas”,”pramogauti,linksmintis”(E.Vitkienė “Rekreacija” 20 psl.)

Žmonijos istorijoje toks laisvalaikio orientavimas žinomas nuo seniausių laikų.

Laisvalaikis kaip filosofinė kategorija ir kaip žmogaus fizinio ir dvasinio tobulėjimo

sąlyga ypač išsivystė antikinėse valstybėse VIII a.pr.m.e.-VIII a.Svarbu antikinėse

kultūrose buvo tai,kad buvo kuriama nepaprastai tobula meninė aplinka.

Tačiau
didžiausias dėmesys buvo skiriamas sportui,gimnastikai,žmogaus išorės ir vidaus darnai.Žaidynės,reginiai,pramogos ir kovos tapo neatsiejama Senovės Graikijos

visuomenės gyvenimo dalimi.

Aristotelis teigė,jog ,,kas neturi laisvalaikio,tas vertas gailesčio”.Antikos mąstytojų vienoje gretoje sudėtos trys sąvokos:laimė,išmintis,laisvas laikas.

Lietuvoje laisvalaikio kultūra turi gilias tradicijas,perimtas iš Senovės baltų

(Vėlius N.1983). Savitą laisvalaikio supratimą nuo seniausių laikų turėjo Lietuvos kaimas.Žaidimai,šventės,dainos,būrimai lydėjo lietuvius nuo jaunų dienų.(Grecevičius P.

“TURIZMAS” 14-15 psl.)

3

II INDIVIDAS,REKREACINĖ VEIKLA,SPORTAS ,, Pasaulyje daug kas didinga,bet nieko didingesnio nėra už žmogų.”

Sofoklis Kiekvienas žmogus,kaip individuali,vientisa,savaip reikšminga būtybė,vienaip ar kitaip motyvuojama,stengiasi įsivaizduoti savo asmeninį gyvenimą,profesinę veiklą.

Vieni tai suvokia kaip savaiminį,neplanuojamą gyvenimo procesą.Gyvenimiškos veiklos

planavimas susietas su labiau tinkamų galimybių paieška,karjera,savirealizavimu,

įsitvirtinimu gyvenime įvairiais amžiaus tarpsniais iki gyvenimiškos veiklos pabaigos.

Kiekvienas žmogus-vientisa visuma,asmenybė.Nes žmogus apibūdinamas su aiškiais gyvenimo tikslais,siekiais bei galimybėmis išnaudoti savas dvasines,fizines jėgas,taikant jas visiems gyvenimo motyvatoriams.

Pagrindinės gyvenimo motyvacijos dedamosios dalys: gyvenimas kaip asmenybė;

savęs tobulinimas,šeimyniniai santykiai,santykiai su draugais;pomėgiai,socialinė padėtis.

Šios dedamosios yra viena su kita susijusios ir neplanuojamos atskirai ar kaip nors kitaip.Jų visuma leidžia analizuoti ir įvertinti esamą padėtį,situaciją.

Žmogus – protinga visuomeninė būtybė,mąstanti,protaujanti,gebanti sąmoningai,

išmintingai veikti,suprasti,pasirinkti gyvenimišką aplinką.(E.Vitkienė “Rekreacija” 90-91psl.)

,,Žmogus yra beribis: jis didelis kaip pasaulis,nes jame visas pasaulis”

A.Fransas

Rekreacinė veikla-sąmoningas žmogaus užsiėmimas,skirtas fizinių ar dvasinių jėgų

atstatymui.

Mūsų laikais diduma žmonių visai nejuda arba juda labai mažai. Kaimo žmogus

dar dar pakruta, bet miestietis beveik nejuda.

Šių dienų vidutinis žmogus dieną praleidžia maždaug taip.Atsikėlęs eina į darbą,po

darbo traukia namo.Grįžęs sėda prie televizoriaus,kartais dar atsiverčia knygą arba stengiasi susirasti kompaniją,paskui gulasi į lovą.Rytą atsikėlęs, vėl viską pradeda iš pradžių.

Daugelis mūsų tai patys patyrėme. Todėl ir gimė vadinamasis bėgiotojų sąjūdis,

todėl dabar vis plačiau propaguojamos tokios idėjos:,,Judėk, mankštinkis, stiprėk, susi-

grąžink jėgas, susigrąžink tai, ką iš tavęs atėmė komfortas

Teisindamiesi mes guodžiamės, kad kasdieniniai mankštai, sistemingam judėjimui

neturime laiko, neturime priemonių, neturime sąlygų.Bet juk tai netiesa! Nieko mums netrūksta, tik reikia pasistengti!

Namų mankštai, žaidimui, sistemingiems kūną stiprinantiems pratimams reikia tik

ryžto.

4

BĖGIOJIMAS

Bėgimas ir vėl darosi madingas. Jį vėl labai vertina sporto, kūno kultūros specialistai, jis taikomas net gydime.

Bėgant smarkiai dirba žmogaus raumenys. Dėl to raumenims reikia daugiau deguonies, greitesnis darosi kvėpavimas, intensyviau dirba plaučiai, širdis. Aktyvėja kraujotaka, dėl to raumenys gauna daugiau į organizmą patenkančio deguonies. Taigi

organų ir jų sistemų, nelabai apkrautų darbu, didesnis apkrovimas ir yra mankšta.

Dar vienas bėgimo pranašumas – čia judesiai natūralūs, visi juos moka, taigi jų

nereikia mokytis. Eiti, bėgti – bent jau keletą metrų – gali kiekvienas sveikas žmogus.

(,,Sportas šeimoje’’ L.Buga,J.Falk, M.Ivani ir kt. Vilnius ,,MINTIS’’ 1981m.)

Bėgimui būdingas dar vienas pranašumas, kurio neturi kitos ciklinių pratimų rūšys,-biomechaninis rezonansas, kurį aprašė F.Agašinas.Bėgimas tai šuoliukų serija,

pėdai nusileidžiant ant žemės, atsiranda priešsmūgis, kuris pakelia kraujo stulpelį krauja-

gyslėmis į viršų. Toks hidrodinaminis masažas stiprina kraujagyslių sieneles, neleidžia

nusėsti ant jų cholesterinui ir druskoms-padeda aterosklerozės profilaktikai.

Po tokių įžangų reikia tik tvirto nusistatymo,pakankamo ryžto,ir galima pradėti bėgioti.

Nusistatymas padės prisiversti kasdien bėgioti sistemingai,o ryžtas padės nekreipti dėmesio į aplinkinių požiūrį,nuo kurio niekam nelengva apsisaugoti.

bėda,jei pradėsite bėgioti vienas,-tai tik rodys jūsų dvasios tvirtumą.Kas nemėgsta tylos,bėgiodamas gali pasiimti radijo imtuvą ,kas ketina bėgioti su draugu,turėtu iš anksto susitarti,-ne lenktyniauti susirengta.Kiekvienas bėga tol,kol smagiai jaučiasi.

Sakykime,nubėgęs 200 metrų,žmogus pajunta-sunkumas užgulė.Tada jis greitai eina tol,kol kvėpavimas vėl pasidaro normalus.Pirmą kartą bėgiojama apie pusę valandos.Kad organizmas,,aprimtų’’,pabaigoje einame žingsniu.Kas pabėgiojęs dar padarys rytinę mankštą,tas dar smagiau jausis.Tačiau pabėgioję bent pusvalandį negerkime skysčių ir tik truputį užkąskime.Po viso ceremonialo gerai nusimaudykime po dušu.

Kuriuo dienos metu bėgioti?Kai tik turime laiko.Turbūt geriausia vėlyvą popietę ar ankstyvą pavakarę.Tik prieš tai nevalgykime!

Prieš pradėdami kalbėti apie bėgimo techniką ir apkrovimo dozavimą,dar pakalbėkime apie tinkamą aprangą.

Drabužius pasirenkame,atsižvelgdami į metų ir paros laiką.Svarbiausia-pasirinkti tinkamus batus.Jie turi būti ne gražūs,bet patogūs.Patys tinkamiausi yra vadinamieji lengvaatlečių pramankštos bateliai žemu auliuku.Jie gerai aptempia koją,be to,jais avima ir žiemą,su jais galima bėgioti ir drėgnoje vietoje.Drobiniai bateliai ne visai tinkami,be to,jie greitai susidėvi.

Kieno kojos jautresnės,tas į batus gali įsidėti antrąjį padą iš putplasčio.Tas padas neturėtų būti storas,nes tada netvirtai stotume ant žemės,o taip nesunku nikstelti koją.

5

Batai neturi būti nei per dideli,nei per maži.Nepatartina su tais pačiais batais ir bėgioti,ir vaikščioti gatvėje.

Drabužiai:vasarą-trumpos kelnės,trikotažiniai marškinėliai;kai oras vėsesnis,reikėtų apsivilkti treningu.Patartina rengtis keletu drabužių.Tada suprakaitavę galėsime nusivilkti viršutinį drabužį,apsivynioti jį apie juosmenį ir bėgti toliau.Kai oras atšąla,užsidėkime kepurę.Nereikėtų gėdytis ir pirštinių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1640 žodžiai iš 5384 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.