Sporto psichologija
5 (100%) 1 vote

Sporto psichologija

11

SPORTO PSICHOLOGIJA

Treneriai geba sudaryti geras sportininko fizinio, techninio, taktinio

rengimo programas, tačiau psichologiniam rengimui kol kas skiriamas

nepakankamas dėmesys. Tam yra keletas priežasčių – trūksta sporto

psichologijos specialistų, literatūros ir informacijos, tad neretai

treneriai apskritai neigia psichologines problemas arba nelabai

įsivaizduoja, kuo psichologijos žinios galėtų konkrečiai padėti jiems ir jų

sportininkams.

Kaip pavyzdį pateiksime vieną iš sportininko psichologinio rengimo sistemų

– tai Ohajo (JAV) sporto psichologijos centro parengta programa „Sėkmingų

sportininkų devyni mentaliniai įgūdžiai“. Kaip teigia autoriai, ši programa

tinka ir vienuolikamečiam sportininkui, ir sportininkui su negale, ir

vidutinio amžiaus bėgikui, kurio tikslas – pirmą kartą įveikti maratono

distanciją, ir olimpiečiui. Tad trumpas šios programos apibūdinimas, jos

pagrindiniai principai turėtų sudominti ir mūsų sportininkų trenerius.

Sportininką galima laikyti sėkmingu, jei jis siekia geriausių rezultatų

savo galimybių ribose – tą patį galima taikyti ir kitoms gyvenimo sritims.

Toks sportininkas užsibrėžia aukštus, bet realistiškus tikslu ir atkakliai

bei nuosekliai jų siekia. Toks sportininkas patiria džiaugsmą, sportas

praturtina jo gyvenimą ir jis jaučia, jog tai, ką gauna iš sporto, verta

įdėtų pastangų.

Išskiriami devyni svarbiausi įgūdžiai, kurių galima mokytis ir

tobulinti, kurie svarbūs visų amžių ir meistriškumo lygių sportininkams.

Taigi sėkmingi sportininkai:

1. Pasirenka teigiamą nuostatą ir laikosi jos.

2. Išlaiko aukštą motyvacijos lygį

3. Užsibrėžia aukštus ir realistiškus tikslus.

4. Efektyviai bendrauja su žmonėmis.

5. Naudoja pozityvią vidinę kalbą

6. Naudoja pozityvius vaizdinius

7. Efektyviai valdo nerimą.

8. Efektyviai valdo savo emocijas

9. Išlaiko koncentraciją.

Nors visi šie įgūdžiai svarbūs, stipriau pasireikš vienoje iš šių

trijų fazių: ilgalaikiame pasirengime (bendravimas su žmonėmis, tikslai,

motyvacija, nuostatos), priešvaržybiniame pasirengime (vaizdiniai ir vidinė

kalba) ir varžybų metu (koncentracija, emocijų valdymas, nerimo valdymas)

Toliau trumpai apžvelgiamas kiekvienas iš minėtųjų įgūdžių ir galimas

poveikis, darbas su jais.

1. Nuostata

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo

– pasirenka pozityvias nuostatas

– mato savo sporto šaką/rungtį kaip galimybę varžytis su pačiu savim ir

mokytis iš savo sėkmių bei nesėkmių.

– Siekia geriausio, bet ne tobulumo bei suvokia, jog nei jie patys, nei

treneriai, teisėjai ar kiti žmonės nėra tobulybės.

– Išlaiko pusiausvyrą ir perspektyvą tarp sporto ir kitų svarbių gyvenimo

dalykų.

– Gerbia savo sporto šaką/rungtį, kitus sportuojančiuosius, trenerius,

teisėjus ir save.

Išmokstama per pavyzdžius (sportininkus, tėvus, trenerius, bendraamžius),

naudojant žodinį pastiprinimą, o taip pat religinių/filosofinių įsitikinimų

pagalba.

Ką daryti?

1. Ugdyti gebėjimą suvokti savo nuostatas ir jų poveikį (savistaba)

2. Pabrėžti, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo

3. Naudoti citatas, pasakojimus.

4. Rasti tinkamus pavyzdžius bendraamžių, trenerių, sportininkų tarpe

5. Akcentuoti „siekimą geriausio’

6. Pergalė ar meistriškumas?

2. Motyvacija

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, ko tikisi sportuodami.

– sugeba sutelkti savo atkaklumą atlikdami sudėtingas užduotis ir

išgyvendami sunkius laikotarpius net ir tada, kai žino, kad naudos ar

atlygio nesulauks labai greit.

– Suvokia, kad didžiąją dalį naudos jie gaus iš paties sportavimo, o ne iš

rezultatų.

Svarbiausia pasirinkti mėgstamą sporto šaką, mėgti pasirinktą sportą.Vidinė

motyvacija svarbesnė negu išorinė. Procesas svarbiau negu rezultatai.

Atsakyti į klausimus: Ką norisi patirti? Kokią kainą esate pasiruošę už tai

sumokėti?

Didelį meistriškumą labiau nulemia nuoseklios, apgalvotos treniruotės, negu

įgimti gabumai.

Ką daryti?

1. Savarankiškai įvertinti priežastis, dėl kurių sportuojama bei dabartinio

pasitenkinimo savo sportine veikla lygį.

2. Įvertinti esamą pusiausvyrą tarp pastangų ir rezultatų

3. Parengti sistemą sunkiems laikotarpiams įveikti.

4. Nuolatinė savistaba.

3. Tikslai ir jų siekimas

Sėkmingi sportininkai:

– užsibrėžia realistiškus, išmatuojamus ir laike apribotus trumpalaikius ir

ilgalaikius tikslus.

– suvokia dabartinį savo pasirengimo lygį ir sugeba parengti specializuotą,

detalų planą savo tikslams siekti.

– yra įsipareigoję sau siekti tikslų ir kasdien vykdyti numatytą programą.

Tikslai suteikia įkvėpimą, kryptį energijai ir pastangoms,

specializuoja veiksmus, leidžia įvertinti pastangas ir rezultatus.

Ką daryti?

1. Parašyti planą, kuriame atsispindėtų trumpalaikiai ir ilgalaikiai

tikslai

2. Parengti treniruočių planą kiekvienai savaitei

3. Suvokti tikslo siekimo procesą.

4. Tikslai – rezultatiniai ir veiklos.

5. Trys varžybinių tikslų tipai: a) veiklos, b) mentaliniai, c) patirties

4. Bendravimo įgūdžiai

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, kad jie yra didesnės sistemos, į kurią įeina jų šeimos,
draugai,

komandos draugai, treneriai bei kiti žmonės, dalis .

– kai to reikia, išreiškia savo mintis, jausmus ir poreikius tiems žmonėms,

o taip pat išklauso ir juos.

– Yra išmokę efektyviai spręsti konfliktus, bendrauti su sunkiais varžovais

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 753 žodžiai iš 1490 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.