SPORTO PSICHOLOGIJA
Treneriai geba sudaryti geras sportininko fizinio, techninio, taktinio
rengimo programas, tačiau psichologiniam rengimui kol kas skiriamas
nepakankamas dėmesys. Tam yra keletas priežasčių – trūksta sporto
psichologijos specialistų, literatūros ir informacijos, tad neretai
treneriai apskritai neigia psichologines problemas arba nelabai
įsivaizduoja, kuo psichologijos žinios galėtų konkrečiai padėti jiems ir jų
sportininkams.
Kaip pavyzdį pateiksime vieną iš sportininko psichologinio rengimo sistemų
– tai Ohajo (JAV) sporto psichologijos centro parengta programa „Sėkmingų
sportininkų devyni mentaliniai įgūdžiai“. Kaip teigia autoriai, ši programa
tinka ir vienuolikamečiam sportininkui, ir sportininkui su negale, ir
vidutinio amžiaus bėgikui, kurio tikslas – pirmą kartą įveikti maratono
distanciją, ir olimpiečiui. Tad trumpas šios programos apibūdinimas, jos
pagrindiniai principai turėtų sudominti ir mūsų sportininkų trenerius.
Sportininką galima laikyti sėkmingu, jei jis siekia geriausių rezultatų
savo galimybių ribose – tą patį galima taikyti ir kitoms gyvenimo sritims.
Toks sportininkas užsibrėžia aukštus, bet realistiškus tikslu ir atkakliai
bei nuosekliai jų siekia. Toks sportininkas patiria džiaugsmą, sportas
praturtina jo gyvenimą ir jis jaučia, jog tai, ką gauna iš sporto, verta
įdėtų pastangų.
Išskiriami devyni svarbiausi įgūdžiai, kurių galima mokytis ir
tobulinti, kurie svarbūs visų amžių ir meistriškumo lygių sportininkams.
Taigi sėkmingi sportininkai:
1. Pasirenka teigiamą nuostatą ir laikosi jos.
2. Išlaiko aukštą motyvacijos lygį
3. Užsibrėžia aukštus ir realistiškus tikslus.
4. Efektyviai bendrauja su žmonėmis.
5. Naudoja pozityvią vidinę kalbą
6. Naudoja pozityvius vaizdinius
7. Efektyviai valdo nerimą.
8. Efektyviai valdo savo emocijas
9. Išlaiko koncentraciją.
Nors visi šie įgūdžiai svarbūs, stipriau pasireikš vienoje iš šių
trijų fazių: ilgalaikiame pasirengime (bendravimas su žmonėmis, tikslai,
motyvacija, nuostatos), priešvaržybiniame pasirengime (vaizdiniai ir vidinė
kalba) ir varžybų metu (koncentracija, emocijų valdymas, nerimo valdymas)
Toliau trumpai apžvelgiamas kiekvienas iš minėtųjų įgūdžių ir galimas
poveikis, darbas su jais.
1. Nuostata
Sėkmingi sportininkai:
– suvokia, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo
– pasirenka pozityvias nuostatas
– mato savo sporto šaką/rungtį kaip galimybę varžytis su pačiu savim ir
mokytis iš savo sėkmių bei nesėkmių.
– Siekia geriausio, bet ne tobulumo bei suvokia, jog nei jie patys, nei
treneriai, teisėjai ar kiti žmonės nėra tobulybės.
– Išlaiko pusiausvyrą ir perspektyvą tarp sporto ir kitų svarbių gyvenimo
dalykų.
– Gerbia savo sporto šaką/rungtį, kitus sportuojančiuosius, trenerius,
teisėjus ir save.
Išmokstama per pavyzdžius (sportininkus, tėvus, trenerius, bendraamžius),
naudojant žodinį pastiprinimą, o taip pat religinių/filosofinių įsitikinimų
pagalba.
Ką daryti?
1. Ugdyti gebėjimą suvokti savo nuostatas ir jų poveikį (savistaba)
2. Pabrėžti, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo
3. Naudoti citatas, pasakojimus.
4. Rasti tinkamus pavyzdžius bendraamžių, trenerių, sportininkų tarpe
5. Akcentuoti „siekimą geriausio’
6. Pergalė ar meistriškumas?
2. Motyvacija
Sėkmingi sportininkai:
– suvokia, ko tikisi sportuodami.
– sugeba sutelkti savo atkaklumą atlikdami sudėtingas užduotis ir
išgyvendami sunkius laikotarpius net ir tada, kai žino, kad naudos ar
atlygio nesulauks labai greit.
– Suvokia, kad didžiąją dalį naudos jie gaus iš paties sportavimo, o ne iš
rezultatų.
Svarbiausia pasirinkti mėgstamą sporto šaką, mėgti pasirinktą sportą.Vidinė
motyvacija svarbesnė negu išorinė. Procesas svarbiau negu rezultatai.
Atsakyti į klausimus: Ką norisi patirti? Kokią kainą esate pasiruošę už tai
sumokėti?
Didelį meistriškumą labiau nulemia nuoseklios, apgalvotos treniruotės, negu
įgimti gabumai.
Ką daryti?
1. Savarankiškai įvertinti priežastis, dėl kurių sportuojama bei dabartinio
pasitenkinimo savo sportine veikla lygį.
2. Įvertinti esamą pusiausvyrą tarp pastangų ir rezultatų
3. Parengti sistemą sunkiems laikotarpiams įveikti.
4. Nuolatinė savistaba.
3. Tikslai ir jų siekimas
Sėkmingi sportininkai:
– užsibrėžia realistiškus, išmatuojamus ir laike apribotus trumpalaikius ir
ilgalaikius tikslus.
– suvokia dabartinį savo pasirengimo lygį ir sugeba parengti specializuotą,
detalų planą savo tikslams siekti.
– yra įsipareigoję sau siekti tikslų ir kasdien vykdyti numatytą programą.
Tikslai suteikia įkvėpimą, kryptį energijai ir pastangoms,
specializuoja veiksmus, leidžia įvertinti pastangas ir rezultatus.
Ką daryti?
1. Parašyti planą, kuriame atsispindėtų trumpalaikiai ir ilgalaikiai
tikslai
2. Parengti treniruočių planą kiekvienai savaitei
3. Suvokti tikslo siekimo procesą.
4. Tikslai – rezultatiniai ir veiklos.
5. Trys varžybinių tikslų tipai: a) veiklos, b) mentaliniai, c) patirties
4. Bendravimo įgūdžiai
Sėkmingi sportininkai:
– suvokia, kad jie yra didesnės sistemos, į kurią įeina jų šeimos,
draugai,
komandos draugai, treneriai bei kiti žmonės, dalis .
– kai to reikia, išreiškia savo mintis, jausmus ir poreikius tiems žmonėms,
o taip pat išklauso ir juos.
– Yra išmokę efektyviai spręsti konfliktus, bendrauti su sunkiais varžovais