Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Vardas Pavardė, x klasė
Juozo Balčikonio gimnazijos sporto salės
perspektyvos po 10 metų
Darbo vadovas –
kūno kultūros mokytojas
Mokytojo Vardas Pavardė
Panevėžys
2004
TURINYS
Įvadas 2
Įprastas reginys 3
Krepšinio salės reikalavimai 4
Aikštės matmenys 4
Linijos ir matmenys 4
Įrenginiai 6
Permainos, permainos, permainos 12
Išvados 14
Naudotų šaltinių sąrašas 14
ĮVADAS
Juozo Balčikonio gimnazija – viena geriausių mokymo įstaigų Lietuvoje. Gimnazistai puikiai mokosi, laiko egzaminus, įstoja ir studijuoja aukštosiose mokyklose, universitetuose. Gimnazijos pastato išorė ir interjeras gerai suremontuoti, puikios šiuolaikiškos klasės bei kabinetai. Tačiau sporto salės būklė galėtų būti ir geresnė. Kūno kultūros pratybose nustatomas ir įvertinamas moksleivių fizinis pajėgumas. Mokoma pratimų, lavinančių fizines ypatybes: jėgą, ištvermę, lankstumą, vikrumą, pusiausvyrą. Realizuojamos su sveikata ir su judesių įgūdžiais susijusios fizinio pajėgumo programos, panaudojant bėgimą, plaukimą, sportinius žaidimus, pratimus su treniruokliais ir svarmenimis, raumenų tempimo pratimus.
Pasirinkome šį projektinį darbą todėl, kad paanalizuotume gimnazijos sporto salės esamą būklę, krepšinio salių reikalavimus, parodytume, jog šiuo metu gimnazijos sporto salė nėra ideali ir jos įranga bei lygis turėtų atitikti ar net viršyti gimnazijos lygio reikalavimus.
ĮPRASTAS REGINYS
Sporto salė būtina kiekvienai mokyklai. Joje moksleiviai gali sportuoti, taip pat joje gali vykti ir kiti įvairūs renginiai. Juozo Balčikonio gimnazijos sporto salė niekuo nesiskiria nuo kitų mokyklų salių, o kai kuriais aspektais yra net prastesnė. Pirmiausia, vos pravėrus duris, į akis krenta permatomos krepšinio lentos. Kiti, šonuose pakabinti krepšiai, dėmesio neatkreipia. Taip yra ir kitose mokyklose. Antra, ryški šviesiai žalia ir geltona grindų spalva suteikia patalpai šviesumo, tačiau dažai atsilupinėję, matosi keli jų sluoksniai. Keliose vietose netiksliai nubrėžtos aikštelėje esančios linijos. Pamokos pradžioje, įėjus į salę dėvint sportinę aprangą, būna vėsu. Žaidžiant krepšinį ar kitus sportinius žaidimus, saulėtą dieną per langus į akis smarkiai plieskia saulė. Debesuotą dieną per menkas apšvietimas.
Sporto salėje nėra laikrodžio ir rezultatų lentos. Labai nepatogu, kai per krepšinio varžybas reikia lakstyti prie teisėjų stalo, kad sužinoti rezultatą ar likusį laiką iki kėlinio pabaigos. Viename salės kampe stovinčios lygiagretės trukdo iš užribio išmesti kamuolį. Ilgi suolai, pastatyti krepšinio aikštelės ribose, taip pat trukdo sklandžiam žaidimui.
Visi paminėti dalykai atspindi nelabai gerą gimnazijos sporto salės būklę, todėl bent minimaliai turėtų būti sutvarkyti.
KREPŠINIO SALĖS REIKALAVIMAI
Aikštės matmenys
Krepšinio aikštė yra kieto, lygaus paviršiaus stačiakampis be jokių kliūčių.
Pagrindines ofcialios FIBA varžybos vyksta 28 m ilgio ir 15 m pločio
aikštėse, matuojant nuo aikštę ribojančių linijų vidinės pusės.
Visos kitos FIBA vykdomos varžybos, kaip zoninės, kontinentinės, taip pat
nacionalinių federacijų organizuojamos varžybos gali vykti ne mažesnėse kaip 26 m ilgio ir 14 m pločio aikštėse.
Kiekvienu atveju, rengiant naujas krepšinio aikštes, kuriose numatomos oficialios
FIBA varžybos, aikštės matmenys turi būti 28 m x 15 m.
Jei virš krepšinio aikštės yra lubos, iki jų arba kitos žemiausiai esančios kliūties
privalo būti mažiausiai 7 m.
Aikštę reikia gerai ir tolygiai apšviesti. Šviesos šaltiniai turi netrukdyti žaidejams.
Linijos ir matmenys
Linijos turi būti:
– vienodos spalvos (pageidautina baltos);
– 5 cm pločio;
– labai gerai matomos.
Ribojančios linijos
Krepšinio aikštė žymima ryškiomis linijomis, kurios visur
turi būti mažiausiai per 2 m nuo žiūrovų, reklaminių skydų ar kitų kliūčių, įskaitant
asmenis sėdinčius ant komandos suolo.
Ilgosios aikštę ribojančios linijos vadinamos šoninėmis, o trumpos- galinėmis.
Vidurio linija
Tarp šoninių linijų vidurio taškų lygiagrečiai su galinėmis linijomis brėžiama
vidurio linija, po 15 cm išsikišanti už šoninių linijų.
Baudos metimo linijos, ribojimų zonos ir baudos metimo vieta
Baudos metimo linija brėžiama 3.60 m ilgio lygiagrečiai su galine linija.
Tolimesnis jos kraštas turi būti nutolęs nuo galinės linijos vidinio krašto 5.8 m.
Baudos metimo linijos vidurys sutampa su tiese, tarytum jungiančia abiejų galinių
linijų vidurio taškus.
Ribojimų (3 sekundžių) zonos – trapecijos, kurių didįjį pagrindą sudaro galinių
linijų atkarpos (po 3 m į abi puses nuo linijos vidurio), mažąjį – baudos metimo
linijos, o kraštinės – linijos, jungiančios abiejų minėtų pagrindų galus.
Jeigu ši ribojimų zona (trapecija) dažoma, ji turi būti tokios pat spalvos kaip ir vidurio apskritimas.
Baudos metimo vieta yra ribojimų tąsa. Tai
pusapskritimiai, kurie 1.80 m spinduliu
brėžiami iš trapecijos pagrindo taško. Tolygūs pusapskritimiai punktyrine linija
brėžiami ir ribojimų zonoje.
Vietos, kurias užima žaidejai prie aikštelės metant baudas, žymimos taip:
Pirmoji linija 1.75 m nutolusi nuo aikštės galinės linijos vidinės pusės ir žymi
baudos metimo aikštelės šoninę liniją.
Pirmoji vieta yra 85 cm pločio ir tęsiasi iki neutralios zonos.
Neutrali zona yra 40 cm pločio, nudažyta ta pačia spalva kaip ir kitos linijos.
Antroji vieta 85 cm pločio yra už neutralios zonos.
Trečioji vieta, taip pat 85 cm pločio, yra už linijos, žyminčios antrosios
vietos ribą.
Vidurio apskritimas
Vidurio apskritimo spindulys – 1,80 m. Apskritimas brėžiamas aikštės centre.
Apskritimo linijos plotis įeina į spindulio ilgį.
Jei vidurio apskritimas dažomas, jis turi buti tokios pat spalvos kaip ir ribojimų zona (trapecija).
Trijų taškų metimo zona
Komandos trijų taškų metimo zona yra visa krepšinio aikštė, išskyrus plotą šalia
varžovų krepšio. Šis plotas žymimas taip:
Dvi lygiagrečios linijos brėžiamos nuo galinės linijos ir yra 1,25 m atstumu nuo
šoninių linijų (kai aikštė 15 m pločio), 6,25 m atstumu nuo taško, nuleisto statmenai nuo krepšio lanko centro. Šis taškas yra nutolęs nuo galinės linijos vidinio krašto vidurio taško 1,575 m.